Svarbiausi 2024-ųjų Metų įvykiai

METŲ SMARDINTOJAI

„Lifosa“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar vasarą užbombarduotas kėdainiečių skundų dėl nemalonių kvapų, atliko tyrimą, kurio rezultatai buvo nemaloniai šokiruojantys – nustatyta, kad miestą smardina „Lifosa“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“, o kvapo emisijos rodikliai vietomis buvo viršyti net daugiau kaip šimtą kartų! Įmonėms duota laiko susitvarkyti, tačiau šios nesutinka su NVSC tyrimo rezultatais.

Gruodžio 10-oji buvo ta diena, iki kurios AB „Lifosa“ turėjo pašalinti pažeidimus ir nebesmardinti Kėdainių, bet, kadangi įmonė nesutinka su tuo, kad pažeidimus apskritai padarė, tad ir pašalinti esą nėra ką. Ginasi, esą teršia net mažiau nei jai leidžiama. Tuo tarpu NVSC jau ruošiasi naujiems patikrinimams – jei „Lifosa“ nesitvarkys, ji net gali prarasti taršos leidimą, o tai paralyžiuotų jos veiklą.

„Nordic Sugar Kėdainiai“ taip pat nesutinka su NVSC tyrimo išvadomis, tačiau ši įmonė dar turi laiko susitvarkyti savo smarvės šaltinius.

Tačiau tai, kad įmonės nesutinka su tyrimo išvadomis, dar nereiškia, kad jos gali nevykdyti NVSC nurodymų ir smardinti Kėdainių bei bloginti čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę.

Kuo baigsis šių įmonių kova su NVSC ir už savo teises gyventi be smarvės siekiančiais kėdainiečiais, sužinosime jau kitais metais.

METŲ ĮKLIUVĖLIS

Girtas prie vairo

Rugsėjo mėnesį Kėdainių rajono tarybos narys ir buvęs meras Saulius Grinkevičius įkliuvo neblaivus prie vairo. Rugsėjo 8-ąją, sekmadienį, apie vidurdienį, Vilainių kaime vykusio policijos reido metu jis buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „Porsche“. 65-erių vyrui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,65 promilės.

Teismas S. Grinkevičiui skyrė baudžiamojo poveikio priemones: uždraudė vairuoti vienerius metus ir nurodė sumokėti 20 tūkst. eurų konfiskuoto automobilio dalinę vertę atitinkančią sumą. Tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal artimo asmens laidavimą vieneriems metams be užstato.

Po šio įvykio S. Grinkevičius informavo Kėdainių rajono tarybą ir merą apie savo pasitraukimą iš Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininko pareigų bei „Kėdainių liberalų“ frakcijos.

Buvęs meras taip pat paskelbė stabdantis narystę „Liberalų sąjūdyje“. Komentare, perduotame per komunikacijos agentūrą, jis pripažino savo klaidą: „Esu dėkingas pareigūnams, kurie profesionaliai sustabdė mane. Prisiimu atsakomybę už savo veiksmus ir visas pasekmes. Apgailestauju dėl savo netinkamo elgesio.“

METŲ AISTROS

Nuopelnai dėl traukinio sustojimo

Kėdainiuose kilo tikros metų aistros, kai Lietuvos geležinkeliai pranešė, kad traukinys iš Vilniaus bildės į Rygą nesustodamas Kėdainiuose. Tiek vietos, tiek Seimo politikai dėjo visas pastangas, kad sustabdytų traukinį Kėdainiuose, o paskui virė aistros aiškinantis, kurio gi nuopelnas didesnis, kai Lietuvos geležinkeliai pranešė, kad galiausiai traukinys stos Kėdainiuose. Beje, netrukus šiuo traukiniu bus galima nubildėti jau ne tik iki Rygos, bet ir iki Talino.

METŲ SUGRĮŽIMAS

Ledų šventė

Rugpjūčio 3 dieną „Vikonda grupė“ pakvietė visą Lietuvą į Kėdainius – čia atgaivinta nuo 1995-ųjų rengta legendinė Ledų šventė. Renginys pranoko bet kokius organizatorių lūkesčius – tūkstančiai žmonių suplūdo į miesto stadioną. Kėdainius užtvindė ne tik šio krašto bei kaimyninių Kauno, Jonavos, Panevėžio gyventojai, bet ir žmonės net iš toliausių miestų – buvo specialiai į Ledų šventę atvykusių net iš Mažeikių, Klaipėdos, Rokiškio, taip pat ir iš kitų gerokai toliau nuo Lietuvos vidurio nutolusių miestų. Kėdainiuose iki šiol nėra buvę nei Ledų šventės, nei jokio kito renginio, kuris būtų sutraukęs tiek tūkstančių žmonių. Galima tik numanyti, kad jei tą patį vakarą Kaune nebūtų vykęs Edo Sheerano koncertas, greičiausiai Kėdainių stadionas nebūtų sutalpinęs visų norinčiųjų patekti į Ledų šventę. Tradicinis renginys į vidurio Lietuvą sugrįžo su neįtikėtina sėkme – galvas teko nuleisti net ir patiems didžiausiems skeptikams.

METŲ PRASMUKIMAS

Į Seimą neišrinko, bet Seimo nare tapo

Gruodžio 10-ąją, praėjus kone mėnesiui po to, kai prisiekė naujasis Seimas, savo Seimo nario priesaiką ištarė ir kraštietė konservatorė Jurgita Sejonienė. Nors ji kandidatavo į Seimą vienmandatėje Kėdainių apygardoje, čia išrinkta nebuvo, nes jau pirmojo turo metu kraštiečiai išrinko Seimo narį Viktorą Fiodorovą.

Medikė J. Sejonienė, kuri dirbo ir praeitoje Seimo kadencijoje, į šį Seimą pateko po to, kai į Seimą išrinktas Liudas Mažylis parlamentaro mandatą iškeitė į vietą Europos Parlamente. Ten vieta jam atsirado po to, kai iš Europarlamento pasitraukė Andrius Kubilius, tapęs Europos Komisijos nariu, atsakingu už gynybą ir kosmosą. L. Mažylis buvo pirmasis po brūkšnio konservatorių rinkimų sąraše į EP.

VRK panaikino jo Seimo nario mandatą ir į Lietuvos parlamentą patvirtino anksčiau jame dirbusią kėdainietę J. Sejonienę. Kraštietė tapo Sveikatos reikalų komiteto ir Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nare.

METŲ PERSIKRIKŠTIJIMAS

Išsižadėjo rašytojo pavardės

Per Lietuvą besiritanti ir viską iš eilės šluojanti desovietizacijos mada atsirito ir iki Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos. Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija rajono tarybai išreiškė norą atsisakyti dar 1981-aisiais šiai ugdymo įstaigai suteikto rašytojo bei pedagogo ir šioje mokykloje besimokiusio Juozo Paukštelio vardo ir panoro tapti Senamiesčio progimnazija. Iki šiol gana tyliai vykusi diskusija netruko sulaukti politikų palaikymo. Ugdymo įstaiga rašytojo pavardės netrukus išsižadėjo ir persikrikštijo – tapo Senamiesčio progimnazija.

METŲ NEĮVERTINTOJI

Kėdainių rajono savivaldybė

Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai, kaip ir kasmet, minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, įteikė „Auksinės krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse labiausiai pasižymėjusioms šalies savivaldybėms. Apdovanoti ir savivaldos darbuotojai, kuriuos nominuoti galėjo pačios savivaldybės. Deja, tarp apdovanotųjų šiemet nieko iš Kėdainių nebuvo.

Savivaldybes pagal atitinkamas sritis nominuoja ir apdovanoja ministerijos. O kiekviena savivaldybė gali siūlyti ir „Auksinės krivūlės“ riterio vardo laureatus – savivaldybės administracijos ar įstaigų darbuotojus.

Deja, šiemet Kėdainių savivaldybė ne tik negavo apdovanojimo, bet ir nebuvo įtraukta į siūlomų apdovanoti savivaldybių sąrašą. Savivaldybė taip pat nepasiūlė jokio asmens, kurį būtų galima nominuoti „Auksinės krivūlės“ riterio vardu.

METŲ FRAZĖ

„Laisvoje šalyje kausto baimė kalbėti.“

Paskutinį birželio sekmadienį viename sakraliausių Lietuvos kampelių – Paberžėje, sielas stiprinančia malda bei dvasią pakylėjančia klasikine muzika suskambo pirmasis jau vienuoliktąsyk rengiamo Tarptautinio Paberžės festivalio, skirto Tėvui Stanislovui pagerbti, koncertas. Daugelio širdyse iki šiol negęstanti dvasininko atminimo šviesa ir išskirtiniu profesionalumu žavinti festivalio programa į Tėvelio brangintą kraštą subūrė tūkstančius kėdainiečių bei rajono svečių. Šio renginio publika – ir mažulyčiai kūdikėliai, besiglaudžiantys prie savo mamų, ir artimųjų lydimi lazdelėmis besiramsčiuojantys senoliai, šeimos, bičiuliai, tikintieji ir Dievo beieškantys. Kaip Tėvui Stanislovui žengiant Paberžės takais, taip ir tuokart ši erdvė svetingai priėmė visus, kiekvienam dosniai atverdama čia iškiliojo sielovadininko paliktus amžinuosius žmogaus būties lobynus. Šv. Mišias tądien čia aukojo iškilus kunigas Ričardas Doveika. Jo per pamokslą pasakyti žodžiai „Laisvoje šalyje kausto baimė kalbėti“ lyg aidu nuvilnijo per visą Lietuvą ir skaudžiai smogė kai kuriems politikams ir visuomenės veikėjams tiesiai į paširdžius, sukeldami stiprią diskusijų bangą, po kurios kunigui R. Doveikai net teko atlaikyti viešą puolimą.

METŲ „ŽVAIGŽDĖS“

Miesto seniūnijos darbuotojai

Miesto seniūnijos darbuotojai, šaltu asfaltu lopantys duobes daugiabučių kiemuose, šiemet spėjo tapti socialinių tinklų „žvaigždėmis“. Vienam kėdainiečiui nufilmavus, kaip šaltu asfaltu lopomos duobės ir įkėlus šį video į feisbuką, netrukus imta juo dalintis ir tame pačiame feisbuke, ir „TikTok“ platformoje.

Žmonės stebėjosi, kaip darbininkai asfaltą deda tiesiai į duobes nei jų neišvalę, nei pašildę duobės kraštų. Ne mažiau jie stebėjosi ir tuo, kad vietoj volo sustingusį asfaltą bandė prispausti trypdami kojomis, plodami „šiufeliu“ ir trankydami kūju, o galiausiai vietoj volo asfalto pripildyta duobe pirmyn atgal pasivažinėjo komunalininkų sunkiasvoris šiukšliavežis.

Žmonės piktinosi tokiu darbu – esą štai kur eina jų pinigai, o seniūnija problemos dėl to nemato ir džiaugiasi, kad bent laikinai tokiu būdu išsprendžia duobių problemą.

METŲ NEKANTRIAUSIEJI

Vairuotojai

Kėdainių rajone šiemet vykdant kapitalinius kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva remonto darbus tarp Pelėdnagių ir Nociūnų, nekantrumo rekordus mušė vairuotojai. Dėl vykdomų darbų eismas tam tikrose atkarpose buvo reguliuojamas laikinaisiais šviesoforais, todėl vairuotojams teko susidurti su transporto spūstimis ir ilgomis laukimo eilėmis.

Kai kurie vairuotojai, pavargę nuo laukimo, ėmė ieškoti alternatyvų – apvažiuodavo remontuojamą ruožą laukais. Pasak jų, toks sprendimas ne tik taupė laiką, bet ir, jų nuomone, yra saugesnis, nes palikta eismo juosta buvo siaura ir aptrupėjusi, todėl ja tenka važiuoti itin lėtai ir atsargiai.

Remontuojama kelio dalis apėmė 4 kilometrus, o darbus atliko konkursą laimėjusi AB „HISK“ statybų bendrovė, dirbanti pagal AB „Via Lietuva“ užsakymą.

METŲ INVESTICIJOS

„Vikonda grupė“ nusipirko „Marmaluzi“

Kėdainių konservų fabrike nuo šių metų jau gaminamas ir kūdikių bei mažų vaikų maistas – „Vikonda grupė“ įsigijo Lietuvoje žinomą prekinį ženklą „Marmaluzi“. Kartu su šiuo prekiniu ženklu iš UAB „Straikas“ nusipirkta bei Kėdainių konservų fabrike sumontuota šio maisto gaminimo įranga, perimtos sutartys, elektroninė parduotuvė ir visa, kas susiję su „Marmaluzi“ verslu, kurio praėjusių metų apyvarta siekė apie 1 mln. eurų. Tikimasi, kad ši investicija „Vikonda grupei“ atvers duris ir į Azijos rinką.

„Į „Marmaluzi“ investavome ir todėl, kad ieškome galimybių savo įmonėms, tarp jų ir Kėdainių konservų fabrikui, augti vidaus rinkoje. Praktiškai visuose rinkos segmentuose, tiek pavyzdžiui, pietų patiekalų, tiek majonezo, tiek marinuotų daržovių ar saldžios konservacijos, esame lyderiai, todėl mums augimo potencialas vidaus rinkoje yra ribotas dėl savaime suprantamų priežasčių – pati vidaus rinka neauga dėl prastų demografinių rodiklių. Vadinasi, čia mes galime plėsti savo verslą tik į naujas sritis, ieškodami naujų nišų ir siūlydami naujų kategorijų produktus, ką ir padarėme investuodami į „Marmaluzi“, – sako „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Šėtos gimnazija įsirengė valgyklą

Šėtos gimnazijos bendruomenei šis rugsėjis – ypatingas. Po ilgos pertraukos mokykla nusprendė savarankiškai organizuoti mokinių maitinimą ir per vasarą iš pagrindų atnaujino savo valgyklą. Pokyčiai apėmė viską – nuo sienų iki virtuvės įrangos, o darbui suburtas profesionalus virtuvės kolektyvas.

Šiuos pokyčius paskatino netenkinusi anksčiau maitinimo paslaugas teikusios įmonės darbo kokybė. Vaikai dažnai rinkosi greitąjį maistą iš parduotuvių, todėl gimnazijos bendruomenė ir tėvai nusprendė imtis veiksmų.

Valgyklos atnaujinimui Kėdainių rajono savivaldybė skyrė 100 000 eurų. Iš šios sumos 60 000 eurų panaudota stambiajai virtuvės technikai įsigyti, o likusi suma – remonto darbams ir smulkiems pirkiniams, tokiems kaip indai ir įrankiai.

METŲ PERKAMIAUSI

DADU ledai

Pagal „Nielsen IQ“ duomenis, „Dadu“ ledų Lietuvoje buvo nupirkta daugiausia ir šie ledai tapo numeriu vienas prekiniu ženklu Lietuvoje.

Pasak „Dadu“ ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, „Dadu“ prekinio ženklo sėkmės paslaptis – aukščiausia kartelė produkcijos kokybei ir inovacijoms.

METŲ MEDKIRČIAI

Babėnų šilo žadėjo neliesti, o jame jau veriasi plynė

Babėnų šilo, kurį iš valstybės perėmė Kėdainių savivaldybė, likimas kelia kėdainiečių pasipiktinimą. Ilgą laiką žadėta, kad šilas liks natūralus, jame vyks minimalūs tvarkymo darbai, tačiau dabartiniai vaizdai atspindi priešingą realybę – šilas kertamas be gailesčio, vietomis veriasi net plynės, suguldyti rąstai primena intensyvų miškų kirtimą. Gyventojai neslepia nuostabos ir pasipiktinimo dėl tokio drastiško gamtos kampelio „tvarkymo“.

Dar prieš keletą metų rajono meras Valentinas Tamulis viešai deklaravo, kad šilas bus paliktas natūralus, o kirtimai – tabu. „Miškas turi likti natūralus, su savo krituoliais medžiais. Nereikia jo išvalyti ar daryti iš jo antro miesto parko“, – sakė jis 2021 metais. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad šie pažadai neištesėti.

Kėdainių savivaldybė pateikė paaiškinimą, esą šile vykdomi tik „sanitariniai kirtimai“, pašalinant sausas egles, pažeistas žievėgraužio tipografo, bei pavojingus, vėjo išverstus medžius. Iškirstos aikštelės esą pavasarį bus atsodintos.

Visgi, panašu, kad gyventojų pasitikėjimą sunku sugrąžinti, ypač kai tokie kirtimai Lietuvoje tampa įprasta praktika, o valdžios vyrai tampa „medkirčiais“.

METŲ PRAŠYMŲ REKORDAS

Per 6 mėnesius – 10 prašymų

Kartais atrodo, kad tyliai ir pagal procedūras atkreipdamas savivaldybės klerkų dėmesį į tam tikras miesto problemas, gauni špygą panosėn. Ir tik trūkus kantrybei ir net visiems tarybos nariams išsiuntinėjus skundus bei pareikalavus klausimą nagrinėti viešame tarybos posėdyje, galima tikėtis pokyčių. Taip nutiko ir krašto dviračių takų būkle susirūpinusiam dviratininkui Mariui Kučinskui, kurio nuolatinės ir pakartotinės pastangos sulaukti valdininkų dėmesio buvo bevaisės. Marius Kučinskas per paskutinius pusę metų į savivaldybės administraciją kreipėsi net 10 kartų vildamasis, kad į jo pastabas bus atsižvelgta. Visgi panašu, kad nei 10 kartų rašyti raštai nepadėjo tiek, kiek vienas nusivylimo pilnas laiškas rajono tarybos nariams. Tik pasiekus kėdainiečio keliamiems klausimams rajono tarybos narių ausis, problemos sprendimas šiaip ne taip pajudėjo.

METŲ PABAIGTUVĖS

Renovuotas „Vyturėlis“

Spalio pabaigoje užbaigti Kėdainių lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vidaus ir išorės renovacijos darbai. Beveik 2 mln. eurų vertės kapitalinis remontas suteikė įstaigai naują gyvenimą, pagerindamas tiek ugdymo, tiek darbo sąlygas.

Renovacijos metu atnaujintos šalto, karšto vandens, šildymo ir elektros sistemos, apšiltintos pastato konstrukcijos, pakeisti langai ir durys. Vidaus erdvės taip pat neatpažįstamai pasikeitė – naujos grindys, sienų apdaila, sanitariniai prietaisai bei elektros įrenginiai. Be to, įrengtas keltuvas neįgaliesiems, užtikrinant visiems prieinamą ugdymo aplinką.

Rangos darbų kaina siekė 1 872 596 Eur (su PVM), o projektas buvo finansuotas Europos Sąjungos ir Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis.

METŲ HEROJUS

Išgelbėjo moterį nuo žūties

Tikri herojai – tai žmonės, kurie tyliai daro nepaprastus darbus, keičiančius ir gelbstinčius kitų gyvenimus. Kėdainietis Gintaras Šeškevičius, dirbantis „Vikonda grupės“ įmonėje „Fizinės saugos ekspertai“, spalio mėnesį, rizikuodamas savo gyvybe, geležinkelio pervažoje išgelbėjo moterį vos prieš pat atlekiant traukiniui.

Šis kilnus poelgis tik gruodžio mėnesį, kai apie tai plačiau sužinojome LRT radijo laidoje „10–12“. Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą valdanti įmonė „LTG Infra“, ilgai ieškojusi moterį išgelbėjusio herojaus, kreipėsi pagalbos į visuomenę. Peržiūrėję vaizdo įrašus ir prabilę apie tai per radiją, jie galiausiai rado žmogų, kuris sustabdė nelaimę.

Radijo laidoje nuskambėjęs prašymas pasiekė ir Gintarą. Vėliau jis buvo pagerbtas ir Kėdainių rajono savivaldybėje, kur jam asmeniškai įteikta padėka.

Tačiau pats Gintaras savo poelgio nesureikšmina. Jis kukliai sako: „Tikriausiai čia tinka pasakymas, kad tinkamu laiku buvau tinkamoje vietoje.“

METŲ BROKAS

Dviračių takas prie Skongalio užtvankos

Kėdainių rajono savivaldybė susidūrė su iššūkiais tvarkydama dviračių takus. Vienas, nutiestas už 159 tūkst. eurų netoli Skongalio užtvankos, jau patyrė žalos dėl pavasarinių potvynių. Šlaitas po taku buvo paplautas, o šalia nuvirto medis. Problemos buvo pastebėtos dar ankstyvą pavasarį, tačiau imtis veiksmų nuspręsta tik rudenį.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas teigia, kad projektuojant taką buvo svarstyta įrengti apsauginį pylimą, tačiau šis sprendimas nebuvo patvirtintas. Dabar tenka spręsti, kaip sustabdyti vandens eroziją ir apsaugoti infrastruktūrą.

Rugsėjo pabaigoje tarybos narys Paulius Aukštikalnis kreipėsi į merą, ragindamas skirti lėšų šlaito sutvirtinimui. Tik po šio kreipimosi savivaldybė nusprendė pradėti pakrantės tvarkymo darbus.

Ši situacija kelia klausimų dėl projektų planavimo ir lėšų naudojimo efektyvumo. Nors takas buvo brangus, jo apsauga nuo kasmetinių potvynių nebuvo tinkamai užtikrinta, o tai galiausiai pareikalavo papildomų išlaidų problemoms spręsti.

METŲ INOVACIJA

Sukūrė natūralų produktą skrandžio gleivinei gydyti

Gydomosios mitybos specialistė Ingrida Kuprevičiūtė, siekdama padėti žmonėms, sujungusi du natūralius gamtos vaistus – sėmenų nuovirą ir kopūstų sultis – pagamino papildą be jokių pridėtinių medžiagų, skirtą skrandžio gleivinei gydyti.

Siekdama, kad šis produktas greičiau pasiektų vartotojus ir būtų pradėtas gaminti bei įvestas į rinką, ji dalyvavo „AgriFood Lithuania“ koordinuojamoje EWA programoje, kuri skatina moterų verslumą agromaisto sektoriuje.

Jos mentore šioje programoje tapo „Vikonda grupės“ mažmeninės prekybos įmonės „Sibena“ direktorė Gintarė Alčiauskienė.

„Dalyvavimas šiame projekte dar kartą įrodė, kad didžiausia vertybė slypi žmonėse, kurie dega savo idėjomis. Sinergija tarp kūrybinio potencialo ir verslo patirties kuria sprendimus, keičiančius pasaulį“, – sako Gintarė.

METŲ EKSPORTUOTOJA

Ledų gamintoja „Vikeda“

UAB „Vikeda“, gaminanti DADU prekės ženklo ledus, pasirašė strateginę sutartį su Japonijos pieno produktų gamybos įmone „Takanashi Group“. Šis susitarimas reiškia, kad „Vikeda“ tapo pirmąja Lietuvos įmone, eksportuosiančia ledus į Japoniją – vieną reikliausių ir konkurencingiausių rinkų pasaulyje. „Takanashi Group“ – viena iš Japonijos pieno pramonės gamybos įmonių, skaičiuojanti daugiau nei 110 veiklos metų ir perduodanti iš kartos į kartą Takanashi šeimos tradicijas nuo pat pirmojo pieno ūkio. Šioje įmonių grupėje dirba per 1 600 žmonių ir gaminami Azijos rinkoje lyderiaujančio „Haagen-Dazs“ prekės ženklo ledai.

Lietuvą „Takanashi Group“ atrado prieš penkerius metus, ieškodama Europoje konkurencingų pieno produktų tiekėjų. Lietuvos ambasada Japonijoje aktyviai tarpininkavo padėdama šiai kompanijai užmegzti kontaktus su Lietuvos verslininkais.

Japonų reikalavimai yra daug griežtesni nei Europos Sąjungos. Procesas pasiruošti dirbti su jais užtruko ilgai – nuo 2019 m.

METŲ JUBILIEJAI

Kėdainių konservų fabrikui – 80

Nuo karo metais įsteigtos daržovių raugyklos iki vieno didžiausių konservuotų maisto produktų, majonezo ir padažų gamintojo Baltijos šalyse – taip išaugo 80-ąjį veiklos jubiliejų šiemet sutikęs Kėdainių konservų fabrikas.

Nuo pat 1944-ųjų bendrovė kasdien rūpestingai ir su meile įgyvendina savo svarbiausią misiją – maitinti žmones, patiekiant jų stalui skanius bei sveikus gaminius.

Šiandien Kėdainių konservų fabriko gaminiai vertinami ne tik Lietuvoje. Bendrovės kuriamų produktų skonis pažįstamas penkiuose pasaulio kontinentuose. Šiuo gamintoju pasitiki ir savo šeimos stalui jo produktus renkasi net 30-ies šalių vartotojai.

Permainingus laikmečius sėkmingai išgyvenusi viena seniausių Lietuvos įmonių savo istoriją rašyti pradėjo paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais – 1944-ųjų rugpjūčio 31-ąją, kai atsitraukus fronto linijai Kėdainiuose buvo įkurta daržovių raugykla ir taros įmonė.

Savo jubiliejų Kėdainių konservų fabrikas šiemet paminėjo ne tik surengdamas šventę, bet ir atnaujindamas visų savo produktų etiketes, o vieną mėgstamiausių savo pirkėjų gaminių – marinuotus agurkus su ąžuolo lapais – pristatė su nostalgiško dizaino riboto tiražo etiketėmis. Visai Lietuvai šių ypatingų stiklainių tebuvo pagaminta 100 000. Šių gaminių etiketės atspindėjo trijų laikmečių – 1964-ųjų, 1994-ųjų bei 2024-ųjų – stilių ir technologijas, bei taip pakvietė į nostalgišką kartų kelionę laiku.

Kapelai „Vilainiai – 50“

Pusė amžiaus scenoje! Štai tiek publiką linksmina, o kartkartėmis galbūt dainomis net ir sugraudina Kėdainių liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ – vienas seniausių ansamblių Lietuvoje. Kartu išgyvenę džiaugsmų ir netekčių, drauge žengę per ugnį ir vandenį, kolektyvo nariai šių įvairiaspalvių patirčių jaučiasi sujungti tarsi stipriausia šeima. Unikali kapela, kurioje savą erdvę muzikiniam talentui skleistis atrado ir rokeris, ir vos kelerių metukų fleitininkė. Surengusi šimtus koncertų ir pelniusi daugybę apdovanojimų, kapela „Vilainiai“ nuoširdžių gerbėjų ratą subūrė visoje šalyje.

Per 50 metų nutiko tiek, kad visas istorijas sutalpinti pavyktų nebent solidžioje knygoje. Šios kapelos įkūrėjas ir nepailstantis vadovas, kompozitorius, dainų autorius bei aranžuotojas, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas – Antanas Mikalauskas.

Labūnavai – 660

Šiais metais Labūnava mini įspūdingą 660 metų sukaktį. Šia proga aktyviausi miestelio bendruomenės nariai surengė gausybę įspūdingų renginių, susijusių ir su krašto istorija, ir pateikusių įspūdingų pramogų.

Pristatyta senųjų fotografijų paroda, surengta ekspedicija po žymiausias Labūnavos vietas, vyko paskaitos, koncertai bei kitos veiklos. Labūnavoje apsilankė net ir žymus Lietuvos istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. Beje, tradicinė Labūnavos Oninių šventė šiais metais taip pat buvo dedikuota jubiliejui. Lauko vasaros estradoje atgaivintos XIX a. tradicijos – muzika, kalba, etiketas ir net to laikotarpio žodžiai, kuriems kai kada jau reikia paaiškinimų.

Josvainiams – 640

Rugpjūčio mėnesį Josvainiai virto kultūros ir pramogų epicentru – net tris dienas miestelyje vyko šventiniai renginiai, sulaukę svečių iš visos Lietuvos. Šis jubiliejinis renginių ciklas nustebino aukšto lygio programa, kokia galėtų pavydėti ne tik miesteliai, bet ir didmiesčiai.

Šventės pradžią pažymėjo teatralizuota ekskursija „(Ne)išgalvotos Šušvės istorijos“, kurią surengė Josvainių kultūros centras. Vakaro kulminacija tapo įspūdingas Donato Montvydo gyvo garso koncertas su šokėjų komanda bei Irenos Starošaitės pasirodymas. Josvainių atminties parkas vos talpino susirinkusius melomanus, kurie mėgavosi kokybiška gyvai atliekama muzika. „MG Horses“ žirgyne atgimė senosios konkūrų varžybų tradicijos – raiteliai iš visos Lietuvos varžėsi penkiose rungtyse dėl „Josvainiams – 640 metų“ taurės.

Josvainių Visų Šventųjų bažnyčioje vyko jau penktoji „Giesmių šventė“. Sakralinės ir chorinės muzikos koncertą dovanojo atlikėjai iš Josvainių, Kėdainių, Domeikavos, Kauno ir Šiluvos, puoselėdami krašto tradicijas ir šventinę dvasią.

„Justinavos“ sodininkų bendrijai – 65-eri

Birželio pradžioje Kėdainių miesto „Justinavos“ sodininkų bendrija pažymėjo savo 65-erių metų įsikūrimo jubiliejų. Šia proga aktyviausi bendrijos nariai surengė pirmąją visų sodininkų šventę – pikniką, kuris tapo džiugia bendruomenės susibūrimo akimirka.

Bendrijos valdybos pirmininkas Marius Čižeika džiaugėsi, kad ši idėja buvo įgyvendinta, ir išreiškė viltį, kad tokia šventė taps tradicija. „Norėjosi suburti visus sodininkus – pabūti kartu, pasikalbėti, juk mes esame viena kaimynystė. Tik dirbdami kartu galime sukurti draugišką bendruomenę“, – sakė jis.

Šventę organizuojant itin daug prisidėjo Lina Raščiauskaitė Adomavičienė, Jūratė Koriznienė, Mindaugas Adomavičius ir Gedas Bitvinskas. Renginys vyko atnaujintame Nevėžio pliaže, kur sodininkai praleido jaukią dieną, o išsiskirstė tik sutemus.

Pirmasis piknikas sulaukė itin teigiamų atsiliepimų, tad „Justinavos“ bendrijos nariai jau svarsto, kaip šią iniciatyvą paversti kasmetine tradicija.

Sėkmės ir lyderystės mokyklai – 10 metų

Šiemet Kėdainių rajono Sėkmės ir lyderystės mokykla šventė savo 10 metų jubiliejų.

Sėkmės ir lyderystės mokykla – tai unikali iniciatyva, skirta ugdyti jaunimo lyderystės įgūdžius ir skatinti asmeninį tobulėjimą, tokias svarbias kompetencijas kaip kūrybiškumas, emocinis intelektas, kritinis mąstymas.

Mokykloje vyksta kūrybinės dirbtuvės, edukacinės paskaitos, mentorystės programos ir praktiniai užsiėmimai, padedantys jaunimui atrasti savo stipriąsias puses bei sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų.

Ši programa puoselėja bendruomeniškumą ir motyvuoja jaunimą tapti aktyviais Kėdainių rajono ir visos Lietuvos kūrėjais. Kėdainių rajono Sėkmės ir lyderystės mokykla yra Kėdainių šviesiosios gimnazijos neformaliojo švietimo skyrius. Viena iš šios mokyklos įkūrėjų yra verslininkė Jolanta Blažytė, kuri yra ir šios mokyklos mecenatė. Dalinį finansavimą mokykla gauna ir iš Kėdainių rajono savivaldybės.  

Mokykla orientuojasi į vaikų emocinio intelekto ugdymą, siekdama suteikti aukšto lygio neformalųjį ugdymą, sujungdama mokinių sėkmę su žinių ir kūrybiškumo infrastruktūra.

Mokyklos ugdymo programa apima trejų metų kursą, skirtą 7–8 klasių mokiniams.

Skulptoriui – 90

Balandžio 12-ąją 90 metų jubiliejų atšventė Krakių miestelyje gyvenantis Lietuvos tautodailininkas Vytautas Ulevičius – menininkas, kuris savo kūryba garsina Lietuvą visame pasaulyje.

V. Ulevičius – ne tik talentingas menininkas, bet ir gilios minties žmogus. Visą gyvenimą jis mokėsi iš patirties, likdamas nepriklausomas nuo valdžios ar santvarkų. Per savo kūrybinį kelią tautodailininkas sukūrė apie 400 monumentalių ir 1 000 kamerinių darbų, kurie garsina Kėdainių kraštą ir Lietuvą Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Graikijoje ir kitose šalyse.

Jo darbai gausiai puošia ir gimtąsias Krakes: „Taikos angelas“, „Knygnešys“, „Lietuvaitė“, „Sėjėjas“, kūriniai M. Daukšos „Postilės“ 400 metų jubiliejui ir koronavirusui atminti. Kėdainiuose menininko rankomis sukurti Tremtinio kryžius, Sausio 13-osios aukų antkapiniai paminklai A. Kanapinskui ir V. Koncevičiui.

Tarp reikšmingų darbų – medinis paminklas Italijos kardinolui Antonijui Samari ir Kryžiaus kalno keturiolika Kryžiaus kelio stočių, kurias tautodailininkas drožė ketverius metus.

Vytauto Ulevičiaus kūryboje atsispindi lietuvių liaudies kūrybos ir kultūros tradicijos, istorijos ir religijos siužetai, o jo įkvėpimas kyla iš tautos dvasinio paveldo.

Vytautas Ulevičius – ne tik menininkas, bet ir Lietuvos kultūros ambasadorius, kurio kūryba įprasmina lietuvių tapatybę ir istorinę atmintį.

Samariečiams – 5

Asociacija „Kėdainių samariečiai“ šiemet mini penkerių metų veiklos sukaktį. Nuo 2019-ųjų rugpjūčio veiklą pradėjusi nevyriausybinė organizacija tapo reikšminga paramos ir pagalbos vieta Kėdainių gyventojams.

Čia žmonės gali gauti įvairiapusę pagalbą: sočius, šviežiai paruoštus pietus, pasinaudoti skalbykla, išsimaudyti, išsirinkti nemokamų drabužių ar avalynės.

„Mūsų durys atviros visiems, kurie susiduria su sunkumais. Padedame ne tik daiktais ar maistu, bet ir nuoširdžiu pokalbiu ar patarimu“, – sako asociacijos įkūrėja ir pirmininkė Sonata Patkauskaitė.

Organizacija kviečia prisijungti ir geradarius, socialiai atsakingas įmones bei gyventojus, norinčius padėti stokojantiems.

Šiandien „Kėdainių samariečiai“ džiaugiasi sustiprėjusia bendruomene ir tęsia savo misiją – būti šalia tų, kuriems to labiausiai reikia.

Baikeriams – 5

Jau penkerius metus Kėdainių krašto motociklininkai, susibūrę į baikerių klubą RC „Horizontai“, ne tik mėgaujasi kelionėmis po Lietuvą ir Europą, bet ir aktyviai dalyvauja miesto gyvenime bei vykdo socialines akcijas.

Minėdami savo 5-ąjį gimtadienį, klubo nariai sausio mėnesį susirinko Pajieslio kaime. Šventė tapo puikia proga apžvelgti klubo veiklos pasiekimus, bendrystės akimirkas ir pasidalinti ateities planais.

„Horizontai“ per savo veiklos metus užsitarnavo aktyvių bendruomenės narių vardą, dalyvaudami miesto renginiuose ir įvairiuose labdaros projektuose. Klubas vienija motociklų entuziastus, kurie ne tik myli keliones, bet ir puoselėja bendrystės dvasią bei skleidžia pozityvumą.

METŲ NETEKTYS

Milda Marija Bernadišienė

Metų sandūroje netekome Kėdainių krašto anglų kalbos pedagogės, vienos iš unikalios Kėdainių kalbų mokyklos pradininkių, Mildos Marijos Bernadišienės. Ji mirė eidama 82-uosius metus.

Po studijų grįžusi į gimtąjį kraštą, Milda Marija Bernadišienė apie 30 metų dirbo Kėdainių Juozo Paukštelio vidurinėje mokykloje, o nuo 1991-ųjų – naujai įsteigtoje Kėdainių kalbų mokykloje. Ne vienerius metus ji dirbo ir vertėja, o kolegų buvo gerbiama už savo profesionalumą, kompetenciją, atsakingumą ir kruopštų darbą.

Milda Marija Bernadišienė daug prisidėjo ne tik kuriant ir vystant pirmąją neformaliojo ugdymo Kalbų mokyklą rajone, bet ir 1993 m. steigiant Kėdainių Jonušo Radvilos kolegiją. Ji aktyviai dalyvavo rengiant pirmąsias šios įstaigos programas ir vėliau jas tobulinant, siekiant aukštesnio institucijos statuso.

2021 m. ji buvo apdovanota Kėdainių rajono savivaldybės sidabro ženklu „Už nuopelnus“.

Adolafas Morėnas

Kėdainių kultūros pasaulis metų pradžioje neteko iškilaus žmogaus – filmų kūrėjo Adolfo Morėno, ėjusio 90-uosius metus. Jis yra geriausiai žinomas kaip kino studijos „Mėgėjas“ vienas iš įkūrėjų, palikęs ryškų pėdsaką ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies kino kultūroje.

Adolfo Morėno kelias į mėgėjišką kiną prasidėjo visai atsitiktinai – daugiau kaip prieš šešias dešimtis metų, kai jį su bendražygiu Vitoliu Laumakiu suvedė lemtinga kaimynystė. Iš inžinerijos atėjęs Adolfas Morėnas tapo neatsiejama „Mėgėjo“ veiklos dalimi, o šios studijos 1963–2004 metais kurti filmai prieš dešimtmetį buvo pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

1991 metais Adolfas Morėnas įkūrė Kėdainių krašto televiziją, kur ne tik rūpinosi technine baze, bet ir aktyviai prisidėjo kuriant laidas. Jo indėlis į kultūrą buvo daugybę kartų įvertintas: 2015 m. – Kėdainių rajono savivaldybės apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“; 2017 m. – „Ąžuolo“ apdovanojimas kartu su Vitoliu Laumakiu už kūrybinius gyvenimo pasiekimus; 2022 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

Adolfas Morėnas visada buvo vertinamas kaip talentingas, kūrybingas ir technologiškai pažangus kūrėjas, kuris savo darbais įkvėpė ne vieną kartą.

Albinas Šniurevičius

Sausio pradžioje Kėdainių Šv. Jurgio parapija neteko ilgamečio zakristijono Albino Šniurevičiaus, kuris sulaukė 90 metų. Liūdna žinia palietė daugybę parapijiečių ir miesto bendruomenę. Albinas Šniurevičius buvo ypatingai mylimas ir gerbiamas žmogus, kuris net 60 savo gyvenimo metų paskyrė tarnystei bažnyčiai.

Jį pažinojusieji prisimena kaip visada linksmą, guvų, vikrų, bendruomenišką, bet kuklų žmogų. Albinas ne tik rūpinosi Šv. Jurgio bažnyčia, bet ir dalijosi įdomiomis istorijomis apie Kėdainių miestą, kuriame gyveno visą savo gyvenimą.

Deja, mylėtas zakristijonas taip ir neatsigavo po patirtų traumų – pirmiausia genėdamas medžius, o vėliau nukritęs nuo taip mėgto dviračio.

Albino Šniurevičiaus indėlis į parapijos gyvenimą ir jo nuoširdus, pasiaukojantis darbas išliks daugelio atmintyje.

Vitolis Laumakys

Sausio mėnesį Anapilin išėjo iškilus kėdainietis – Kėdainių krašto garbės pilietis ir Krašto kultūros premijos laureatas Vitolis Laumakys.

Gimęs 1929 m. Kaune, jis baigė gimnaziją sidabro medaliu, tačiau 1948 m. buvo ištremtas į Vorkutą. Po grįžimo baigė medicinos studijas ir iki 1996 m. dirbo gydytoju stomatologu Kėdainių ligoninėje. 1962 m. kartu su bendraminčiais įkūrė mėgėjišką kino studiją „Mėgėjas“, kurioje sukurti 35 filmai tapo reikšmingais XX a. Kėdainių istorijos dokumentais. „Mėgėjo“ filmų kolekcija 2013 m. buvo pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO „Pasaulio atminties“ Lietuvos registrą.

Be kino kūrybos, Vitolis Laumakys buvo aktyvus literatas, išleidęs daugybę knygų ir eilėraščių rinkinių, taip pat dalyvavęs Lietuvos kaimo rašytojų sąjungoje bei literatų klubo „Varsna“ veikloje. Jo darbai buvo spausdinami įvairiuose leidiniuose, jis pats aktyviai veikė ir Kėdainių „Rotary“ klube.

Vitolio Laumakio gyvenimas ir kūryba liks įkvėpimo šaltiniu daugybei žmonių.

Dainius Sabulis

Kėdainių krašto ūkininkų bendruomenė su liūdesiu atsisveikino su jaunu, energingu ir aktyviu ūkininku Dainiumi Sabuliu, kuris 2021–2024 m. ėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas. Dainius buvo žinomas kaip idėjų kupinas žmogus, įkvepiantis visus aplinkui siekti tikslų, palaikyti vieni kitus ir niekada nepasiduoti.

Per nelaimingą atsitikimą miręs 32-ejų ūkininkas buvo palydėtas į paskutinę kelionę garbingai ir iškilmingai. Jo pagerbti susirinko gausi bendruomenė, o traktorių kolona, lydima policijos automobilio, iš Kėdainių pajudėjo Kauno link.

Dainius Sabulis amžino poilsio atgulė Kaune, Romainių kapinėse.

Gendrikas Galvanauskas

Lapkričio mėnesį netekome tautodailininko, skulptoriaus ir medžio drožėjo Gendriko Galvanausko – savito ir talentingo koplytstulpių bei skulptūrėlių kūrėjo, 1863 metų sukilimo muziejaus Paberžėje įkūrėjo ir ilgamečio darbuotojo.

Gendriko Galvanausko kūryba buvo ne tik menas, bet ir gyvenimo esmė – malda, atgaiva sielai ir aistra, kuri lydėjo jį visą gyvenimą.

Gendrikas Galvanauskas amžinojo poilsio atgulė Paberžės kapinėse.

Jo darbai ir palikimas išliks gyvi kaip reikšminga kultūros ir istorijos dalis.

METŲ GRASINIMAS

Baudos netinkamai rūšiuojantiems šiukšles

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Baigiantis metams Kėdainių rajono gyventojams imta grasinti, kad nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos. Be to, gyventojams grasinama net ir įspūdingo dydžio baudomis! Už netinkamai išrūšiuotas atliekas gali būti skirta bauda net iki 600 eurų. Pirmieji įspėjimai gyventojams ant konteinerių jau priklijuoti.

METŲ PINIGŲ TAŠKYMAS

Idėjoms, kurios dūla valdininkų stalčiuose

Kėdainių valdininkai mokesčių mokėtojų pinigus taško pirkdami vis naujas Babėnų šilo tvarkymo idėjas, kai pats šilas stovi taip ir nepradėtas tvarkyti, nors pernai gyventojų idėjų konkurse iš dalyvaujamojo biudžeto jo sutvarkymui buvo skirta bemaž 100 tūkst. eurų. Savivaldybė teisinasi esą šilo nepradėjusi tvarkyti, nes tam turi dar daugiau kaip metus, tačiau panašu, jog realiai šilas stovi nejudinamas veikiausiai dėl to, kad jo sutvarkymo projektą parengė ir gyventojų idėjų konkursą laimėjo dabartinių valdančiųjų politiniai oponentai, tiksliau – projektą parengė buvęs vicemeras Paulius Aukštikalnis. Na, o kol jo projektas, kurio Kėdainių krašto žmonės aiškiai išsakė norintys, dulka valdininkų stalčiuose, savivaldybė leidžia pinigus naujiems projektams ir moka už naujas Babėnų šio tvarkymo idėjas, kurios dalinai dubliuojasi su tuo, kas jau yra paruošta ir niekaip neįgyvendinama.

METŲ SKANDALAS

Ėmė pinigus už nemokamą būrelį?

Spalio mėnesį Kėdainius sukrėtė skandalas, susijęs su Kultūros centre dirbančia meno vadove, rajono tarybos nare ir mero bendražyge Daiva Makutiene. Ji kaltinama galimai rinkusi pinigus iš vaikų, dalyvavusių popchore „Perliukai“, tėvų už veiklas, kurios turėjo būti nemokamos. Tėvai teigia kas mėnesį pervedinėję 20–25 eurus į asmeninę D. Makutienės sąskaitą, nors oficialiai teigiama, kad popchoras „Perliukai“ yra nemokamas.

Rajono meras Valentinas Tamulis buvo įpareigotas suburti specialią komisiją situacijai išnagrinėti, tačiau jos nesudarė, perduodamas klausimą teisėsaugai. Tuo tarpu Kontrolės komitetas sulaukė dar vienos mamos skundo dėl galimo neteisėto pinigų rinkimo, tačiau dėl nesuformuotos komisijos šis skundas taip pat liko neišnagrinėtas.

Dėl kilusio skandalo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Ilma Balkūnė. Tyrimas vyksta pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį dėl galimo sukčiavimo, už kurį numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Tyrimas pradėtas po to, kai liudininkų parodymai patvirtino galimus neteisėtus veiksmus.

METŲ KELIAS

Angirių „krateriai“

Kaskart besibaigiant žiemai, Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi itin prasta žvyrkelių būkle, o kai kurie keliai atrodo kaip krateriai. Nors problemų yra visose seniūnijose, daugiausia skundų šį pavasarį sulaukta iš Josvainių.

Viena iš daugiausia dėmesio sulaukusių vietų – gatvelė palei Angirių užtvanką, kuri jungia kelius Gėluva–Jankūnai–Juodkaimiai ir Josvainiai–Pilsupiai–Krakės. Dalis gatvės asfaltuota, kita dalis – žvyro danga. Šiemet ši gatvelė patyrė didelį eismo srautą dėl krašto kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai remonto darbų, kurie strigo dėl archeologinių radinių. Dėl to daug vairuotojų rinkosi alternatyvų maršrutą per Angirių užtvanką, dar labiau blogindami kelio būklę. Vienu metu šis kelias tapo beveik neišvažiuojamas, o vietos gyventojai jį net praminė kraterių keliu ir juokavo, kad norint pamatyti, kaip atrodo Marso krateriai, nebereikia skristi į jokį Marsą, užtenka atvažiuoti į Angirius…

METŲ DOSNUMAS IR ĮSIŽEIDIMAS

Labiausiai įsižeidusi – mero dukra

Vos per kelis dar 2023 metų mėnesius Kėdainių rajono politikai net du kartus skyrė paramą iš savivaldybės biudžeto mero Valentino Tamulio dukters Erikos Oksienės valdomai mažajai bendrijai, užsiimančiai pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

Ši įmonė, užsiimanti pramogų ir poilsio organizavimo veikla, per keturis mėnesius gavo dvi išmokas iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo, kurių bendra suma siekia 1 109 eurus, tačiau keisčiausia tai, kad pasinaudojus mokesčių mokėtojų pinigais, mero dukra panoro, kad būtų nuslėpta, jog pinigai buvo skirti būtent jai, nors jos tėvas ir yra viešas asmuo. O atskleidus ir šiaip jau viešus duomenis, tai padariusį politiką Paulių Aukštikalnį ji apskundė dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Tik štai praėjus kone metams, visas mero dukters įsižeidimas baigėsi tuo, kad jos skundai pripažinti nepagrįstais.

METŲ STATINYS

„Būdelė“ prie kupolo

Kovo mėnesį Kėdainių senamiestyje, Didžiosios Rinkos aikštėje, kilo ažiotažas, kai gyventojai šalia stiklinio kupolo „DG kupolas“ pamatė nelegalų priestatą iš presuotų medžio plokščių. Kupolas, priklausantis Gaubių šeimai, jau nuo praėjusių metų pabaigos veikia su savivaldybės leidimu ir jame prekiaujama maistu, gėrimais ir alkoholiu. Tačiau prie jo atsiradęs priestatas sukėlė pasipiktinimą.

Savivaldybė teigė, kad priestatas buvo pastatytas nelegaliai, nes jam reikalingo leidimo niekas neprašė ir neišdavė. Tuo tarpu kupolo savininkas tikino, kad viskas buvo suderinta, ir problemą esą kursto konkurentai, tačiau po kilusio triukšmo per savaitgalį nelegalus priestatas buvo pašalintas.

METŲ PABRANGIMAS

Mokestis už šiukšlių tvarkymą

Nuo balandžio 1-osios Kėdainių rajono gyventojams šokiruojančiai išaugo mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą – kai kuriems jis net padvigubėjo. Mokestis už toną atliekų šoktelėjo nuo 62,81 iki 106,64 euro, o už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis – nuo 15 iki 50 eurų už toną.

Gyventojai jau patyrė tikrą šoką gavę sąskaitas – kai kuriais atvejais jos išaugo net kelis kartus. Vieni gyventojai sulaukė sąskaitų už adresus, kurių jau seniai neturi, kitiems metinis mokestis už atliekų tvarkymą siekia daugiau nei 600 eurų.

Rajono valdžia tikino, kad „kosminio pabrangimo“ nėra ir sąskaitose esą įsivėlė klaidų, beje, eilinį kartą. Gyventojams buvo rekomenduojama neskubėti mokėti, kol situacija bus išspręsta.

Tuo tarpu lengvatų sistema, pasak opozicijos, yra neefektyvi ir skirta tik mažam procentui gyventojų, o daugumai vis tik teks gerokai plačiau atverti pinigines.

Kritika valdančiųjų atžvilgiu netyla – gyventojai ir opozicija šį sprendimą vadina ne tik neatsakingu, bet ir sunkiai pateisinamu, žinant dabartinę ekonominę situaciją. Tačiau, kaip jau rodo praktika, prieš vėją nepapūsi, kas valdžioje, tas ir priima sprendimus, kokius nori.

METŲ AKTYVIAUSIEJI

Besimokantys pasipriešinimo

Konservatoriams nuolat lietuvius gąsdinant karu, vis daugiau žmonių ryžtasi mokytis, kaip tektų priešintis iškilus realiai grėsmei. Organizuojami ir specialūs mokymai, vadinamasis Pilietinio pasipriešinimo kursas. Jis susideda iš dviejų dalių. Kiekviena jų trunka apie 6–7 valandas. Kėdainiečiai, pasirodo, yra vieni iš aktyviausių šių mokymų dalyvių.

METŲ VAGYSTĖ

Nušvilpė užvestą automobilį

Sausio mėnesį Kėdainių mieste vagys žaibiškai nušvilpė prie parduotuvės vos kelioms minutėms paliktą užvestą automobilį.

Automobilį „Škoda Superb“ savininkas vos kelioms akimirkoms buvo palikęs „Duliuksa“ parduotuvės kieme (J. Basanavičiaus g. 93), prie Autobusų stoties.

Tą patį vakarą transporto priemonė buvo rasta sudaužyta Jonavoje. Policijos pareigūnai sulaikė vagystę įvykdžiusius Jonavos rajono gyventojus.

METŲ ĮKURTUVĖS

Atsidarė dviračių gamyklą

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje balandžio mėnesį baigtos „Pon.Bike“ dviračių gamyklos statybos. 40 tūkst. kv. m ploto gamykla laikoma moderniausia iš visų įmonės turimų gamyklų pasaulyje. Planuojama, kad joje dirbs daugiau nei 500 darbuotojų ir per metus bus pagaminama apie pusę milijono dviračių.

Šiuo metu gamykla veikia 10–15 proc. pajėgumu, o joje dirba kiek daugiau nei 100 darbuotojų, dauguma jų – kėdainiečiai. Gamybos procesas apima dviračių dalių dažymą, ženklinimą, surinkimą, kokybės tikrinimą ir užsakymų paruošimą. Dviračių gamykla orientuojasi į darbų saugą, gaminių kokybę ir tik tuomet – į gamybos apimtis.

Gamykla atitinka A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, o gamybai naudojama elektra tiekiama iš ant stogo įrengtos 10 tūkst. kv. metrų ploto saulės elektrinės.

„Pon.Bike“ dviračiai parduodami šešiuose kontinentuose ir 24 šalyse, o šie skaičiai nuolat auga.

Gimnazija pagaliau turi priestatą

Kėdainių šviesioji gimnazija pagaliau gyvena maloniai įkurtuvių rūpesčiais – sulaukė priestato statybų pabaigos. 2 548 kv. m ploto pastatas, kuriame yra trys aukštai, mansarda, atvira terasa (221 kv. m), rūsys su drabužinėmis ir liftai, žymi naują etapą gimnazijos istorijoje.

Priestate įrengtos modernios ugdymo erdvės, kurios atlieps šiuolaikinių moksleivių poreikius: chemijos, fizikos ir inžinerijos, biologijos ir biotechnologijų kabinetai, kūrybiškumo, medijų ir dailės, muzikos kabinetai, lietuvių kalbos ir literatūros klasės. Taip pat numatytos erdvės individualiam darbui, poilsio zonos, sensorinė erdvė mokiniams su specialiaisiais poreikiais bei iškilmių salė – pirmoji gimnazijos istorijoje.

Naujojo priestato statybos pradėtos 2019 m. Darbus atliko UAB „Vyteda“. Žemės sklypą su strateginėje miesto centro vietoje esančiu pastatu gimnazijai padovanojo „Vikonda grupė“ ir jos akcininkė Jolanta Blažytė.

Šis priestatas – ilgai lauktas sprendimas, kuris padės užtikrinti tinkamas ugdymo sąlygas moksleiviams, kuriems iki šiol teko mokytis perpildytose ir ankštose klasėse be modernių laboratorijų ir sporto salės. Naujosios erdvės taps mokymosi, kūrybiškumo ir bendruomenės veiklų centru.

Visuomenės sveikatos biuras persikėlė į mokyklos patalpas

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras persikėlė į erdvesnes patalpas Kėdainių „Spindulio“ mokyklos trečiojo bendrabučio korpuso aukšte. Naujose patalpose teikiamos visos biuro paslaugos krašto gyventojams.

Į naujas patalpas biurui persikelti teko po to, kai nebuvo pratęsta ankstesnių patalpų nuomos sutartis. Biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė džiaugiasi pokyčiais: „Dabar turime triskart daugiau vietos, o savivaldybė patalpoms įrengti skyrė 65 tūkst. eurų. Tiesa, remonto metu pritrūkus lėšų, panaudojome ir savo specialiąsias lėšas, sukauptas už privalomuosius mokymus.“

Paštas įsikūrė prekybos centre

Klientams duris atvėrė pagal naują koncepciją įrengtas Kėdainių pašto skyrius.

Į moderniai įrengtas patalpas, esančias Tilto gatvės „Iki“ parduotuvėje Kėdainių pašto skyrius persikėlė iš Kėdainių miesto centre esančio didelio pastato, priklausančio AB „Lietuvos paštas“ . Dabar šios patalpos miesto centre parduodamos aukcione.

Atsidarė moderni gydymo įstaiga

Lapkričio mėnesį Kėdainių miesto širdyje, istorinių pastatų apsuptyje, Smilgos gatvėje, duris atvėrė modernus, aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis medicinos centras „SolviMeda“.

Ambulatorinės slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugas Kaune teikianti „SolviMeda“ plėtrai pasirinko būtent Kėdainius ir čia įkūrė pirmąjį šeimos medicinos centą.

METŲ KARJERA

Pasikeitė kontrolierė

Sausio 2 dieną ilgametė Kėdainių rajono savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė oficialiai baigė savo darbą. 23-ejus metus šias pareigas ėjusi 68-erių Z. Valiauskienė pasitraukė pasiekusi pensinį amžių.

„Visada stengiausi būti ne tik kontrolierė, bet ir žmogus – bendrauti, padėti, kartais pabarti, bet išlaikyti žmogišką ryšį. Dirbau iš širdies, nes maniau, kad tai svarbiausia“, – sakė Z. Valiauskienė, pabrėžusi, kad per savo darbo metus ji turėjo progą mokytis iš šešių skirtingų merų.

Z. Valiauskienę kontrolierės pareigose pakeitė Asta Žukauskienė, sukaupusi patirties finansų ir draudimo sektoriuose. Ji yra dirbusi bankuose „Swedbank“, „Luminor“, DNB, taip pat „Lietuvos draudime“, „ARKU“ kredito unijoje.

Perrinko antrai kadencijai

Kovo mėnesį vykusiame visuotiniame susirinkime Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Kėdainių filialas išrinko naują tarybą ateinančiai ketverių metų kadencijai. Tarybos pirmininku antrai kadencijai perrinktas Egidijus Žaltauskas, Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas. Jo perrinkimas atspindi filialo narių pasitikėjimą ir pripažinimą, taip pat tinkamumą atstovauti KPPAR Kėdainių filialo verslo bendruomenei.

Pasikeitė seniūnas

Birželio pabaigoje iš Kėdainių miesto seniūno pareigų buvo atleistas Algirdas Krivičius, tačiau oficialių komentarų apie atleidimo priežastis nei seniūnija, nei savivaldybė nepateikė. Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė ir seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė-Palubinskienė.

A. Krivičius netrukus pasiprašė būti perkeltas į seniūno pavaduotojo pareigas ir laikinai vadovavo seniūnijai, kol buvo rastas naujas seniūnas. Savivaldybė paskelbė konkursą šioms pareigoms užimti. Naujuoju Kėdainių miesto seniūnu tapo buvęs ilgametis Pernaravos seniūnas Artūras Gustas. A. Gustas pasitraukė iš Pernaravos seniūnijos 2023 metų pradžioje. Iki tapdamas Kėdainių miesto seniūnu A. Gustas dirbo Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje kaip ūkio administratorius.

Grįžo į savivaldybę

Įvykdžius struktūrinius pakeitimus Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje, buvęs Statybos ir turto skyrius buvo padalintas į du atskirus skyrius: Statybos skyrių ir Turto valdymo skyrių. Turto valdymo skyriui vadovauti liko Audronė Naujalienė, o naujam Statybos skyriui vedėjo reikėjo ieškoti konkurso būdu.

Rugpjūčio 8 d. vykusį konkursą laimėjo ilgametis savivaldybės darbuotojas Algimantas Žvikas. Prieš palikdamas darbą valstybės tarnyboje 2019 metais, A. Žvikas ėjo Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pareigas. Iš šių pareigų jis buvo išėjęs į privatų verslą – tuomet jis teigė norintis padėti sūnui plėsti jo įmonę privačiame sektoriuje, tačiau dabar nusprendė grįžti į viešąjį sektorių ir pritaikyti savo sukauptą patirtį Statybos skyriaus vedėjo pareigose.

Pasikeitė Josvainių gimnazijos direktorius

Birželio mėnesį iš pareigų dėl sveikatos problemų pasitraukusiam Josvainių gimnazijos direktoriui Vaidui Grišinui šiai gimnazijai buvo ieškoma naujo vadovo. Kaip teigė pats V. Grišinas, sprendimas palikti darbą nebuvo skubotas – sveikatos problemos ir perdegimas privertė priimti šį sprendimą. „Dabar noriu susitvarkyti sveikatą ir pailsėti“, – sakė jis.

Po spalio 30 dieną įvykusio konkurso Josvainių gimnazijos direktoriumi tapo buvęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, buvusio mero Sauliaus Grinkevičiaus bendražygis Ovidijus Kačiulis. Josvainių gimnazijos direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti lapkričio 20 dieną. Naujasis vadovas išrinktas penkerių metų kadencijai.

„Kėdbuse“ vietoje R. Valiausko pastatytas P. Kalina

Liepos 19 dieną UAB „Kėdbusas“ direktoriumi buvo paskirtas buvęs ilgametis Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas, kuris laimėjo konkursą į šios įmonės vadovo pareigas. R. Valiauskas prieš tai „Kėdbuse“ dirbo beveik metus kaip laikinas vadovas ir jo pasiektais rezultatais bei ateities darbų planais rajono meras Valentinas Tamulis nuolat džiaugėsi ir ne kartą jį už tai viešai gyrė.

Tačiau netrukus po paskyrimo įvyko netikėti pokyčiai – „Kėdbuso“ valdyba nusprendė R. Valiauską atleisti, motyvuodama tuo, kad jis esą „negebėjo rasti sprendimų veiklos optimizavimui“. Į jo vietą paskirtas Paulius Kalina, kuris bendrovei jau buvo vadovavęs 2013–2015 metais.

Ši situacija sukėlė daug diskusijų ir „Kėdbuso“ darbuotojų pasipriešinimą. Šie net surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybę, reikalaudami palikti vadovo pareigose R. Valiauską, tačiau politikams darbuotojų nuomonė, panašu, kad mažiausiai įdomi…

Neoficialiai kalbama, kad šiai rokiruotei galėjo daryti įtaką politiniai interesai ir esą už viso to galimai slypi vicemerės Virginijos Baltraitienės ausys, su kuria P. Kalina susijęs asmeniniais ryšiais, tačiau tai kol kas lieka prielaidomis arba tiesiog sutapimais…

Sveikatos reikalų koordinatorė

Laimėjusi konkursą, nuo rugsėjo 11 dienos Kėdainių rajono savivaldybės patarėjos (sveikatos reikalų koordinatorės) pareigas pradėjo eiti Vilija Pipirienė.

V. Pipirienė yra baigusi visuomenės sveikatos magistro studijas Lietuvos sporto universitete Kaune. Nuo 2021 metų rudens ji vadovavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Kėdainių skyriui, užtikrindama efektyvią jo veiklą.

Oficialiai darbas NVSC Kėdainių skyriuje V. Pipirienei baigėsi rugsėjo 10 dieną.

Darbą savivaldybėje iškeitė į ligoninę

Beveik dvejus metus Kėdainių rajono savivaldybėje vyriausios specialistės (savivaldybės gydytojos) pareigas ėjusi Sandra Buinovskienė šiais metais pradėjo naują karjeros etapą. Laimėjusi konkursą, ji tapo VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui.

S. Buinovskienė yra baigusi visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas Kauno medicinos universitete. Anksčiau ji dirbo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriuje, kurį laiką buvo jo vadovė, taip pat prisidėjo prie Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklos.

Savo profesinę patirtį ir žinias S. Buinovskienė dabar skirs Kėdainių ligoninės administravimui.

Atsisakė skyriaus vedėjos pareigų

Rugpjūčio 1 d. ilgametė Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pasitraukė iš pareigų. Pačios prašymu, tarnybinio kaitumo būdu, ji buvo perkelta į žemesnes vyriausiojo specialisto (mobilizacijai) pareigas.

Socialinės paramos skyriui šiuo metu laikinai vadovauja Gintarė Vainauskienė.

Jūratė Blinstrubaitė Kėdainių rajono savivaldybėje dirbo 19 metų, o Socialinės paramos skyriui vadovavo nuo 2007-ųjų. Jos indėlis į socialinių paslaugų plėtrą buvo reikšmingas – 2014 m. Kėdainių rajono savivaldybė buvo apdovanota „Auksinės krivūlės laureato“ titulu už socialinių paslaugų plėtrą, o 2015 m. J. Blinstrubaitė buvo nominuota „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui.

METŲ TEISINGUMAS

Nuplauta dėmė

Šiemet pasitinkant 106-ąsias kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio, geriau žinomo kaip Tėvas Stanislovas, gimimo metines, oficialiai pripažinta, kad šis iškilus dvasininkas niekada nebendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tai patvirtino „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija“, kurios išvada galutinai nuplovė nepagrįstus įtarimus.

Tiesos atkūrimo siekė kapucinų vienuolių bendruomenė, padedama profesorės Vilijos Targamadzės ir Krokuvos kapucinų provincijolo Morkaus Miščinskio. Tyrimas, trukęs trejus metus, patikrino daugybę rašytinių šaltinių bei liudijimų. Pagaliau atstatytas teisingumas ir nuplauta dėmė nuo iškilaus dvasininko atminimo.

METŲ GELBĖJIMO OPERACIJOS

Įstrigo kumelė

Kėdainių rajone įvyko neeilinė gelbėjimo operacija – ūkininkų Boguslovo ir Janinos Sirjatavičių tvarte įstrigo stambi kumelė. Ugniagesių gelbėtojų ir šeimininkų pastangomis gyvūnas buvo išvaduotas, o nors iš pradžių jo būklė atrodė beviltiška, po nakties įvyko tikras stebuklas.

Kumelė buvo įstrigusi tarp tvarto vištidės ir atramos, negalėjo atsikelti. Po pirminės veterinarų apžiūros buvo patarta gyvūną migdyti, tačiau šeimininkai atsisakė pasiduoti.

Į įvykio vietą atvykę Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir patys ūkininkai, pasitelkę virves, išlaisvino kumelę. Ištraukus gyvūną į lauką, jis gulėjo ir nesistojo, o vilčių dėl išgyvenimo buvo nedaug. Nepaisant to, šeimininkai iki vėlaus vakaro rūpinosi savo augintine, glostė ir masažavo ją. Vėliau kumelė pati atsikėlė ir laukuose rupšnojo žolę. Ši neeilinė istorija dar kartą parodė, kaip atkaklumas ir rūpestis gali padaryti stebuklus.

Skendo avys

Balandžio pabaigoje Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai ir policijos pareigūnai skubėjo į Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimą gelbėti avių bandos.

Paaiškėjo, kad dėl staiga pakilusio Nevėžio upės lygio avių banda atsidūrė pavojuje. Net ir privažiuoti prie įvykio vietos buvo sudėtinga, tačiau gelbėtojams pavyko rasti gyvūnus. Kitą dieną situacija pablogėjo – vanduo toliau kilo, o avys pradėjo skęsti. Gelbėtojai perkėlė daugiau kaip pusę gyvūnų, o likusios pačios pradėjo plaukti link gelbėjimo vietos. Penkios avys, plaukusios kita kryptimi ir pavargusios, pradėjo skęsti, tačiau buvo ištrauktos į krantą.

Iš viso pavyko išgelbėti 47 sveikas avis, tačiau 3 gyvūnų išgelbėti nepavyko. Gelbėjimo operacija pareikalavo didžiulių pastangų, tačiau jos leido išsaugoti didžiąją dalį bandos.

METŲ DRAMATIŠKIAUSIAS PASIMATYMAS

Neįtikėtina tragedija

Vieną liepos vakarą Kėdainių rajone, Pelėdnagių gyvenvietėje, gausios specialiųjų tarnybų pajėgos dirbo ieškodamos skęstančio žmogaus. Deja, apie 21 valandą narai iš Ašarėnos tvenkinio ištraukė 27-erių metų vyro kūną. Nelaimė įvyko jo draugės akyse – tai buvo pirmasis ir paskutinis jaunuolių susitikimas.

Pranešimas apie skęstantį žmogų buvo gautas apie 19 valandą. Liudininkai pasakojo, kad vandenyje pagalbos šaukėsi ir mojuojanti mergina. Į įvykio vietą skubiai buvo išsiųsti policijos, greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių ekipažai.

Jauna moteris, kartu su draugu pramogavusi prie tvenkinio, pasakojo, kad jis staiga pradingo vandenyje. Ji šaukė pagalbos, nardė ieškodama draugo, tačiau jos jėgos išseko. Paplūdimyje buvę žmonės bandė padėti – vienas vyras numetė gelbėjimo ratą, kiti nardė, ieškodami skenduolio, tačiau vandens drumzlės ir tamsa apsunkino paiešką.

Į pagalbą atvykę Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai aptiko kūną apie 30 metrų nuo kranto ir parplukdė jį į krantą. Deja, medikai konstatavo vyro mirtį.

METŲ AUDRA

Prasiautė liepą

Liepos mėnesį Kėdainių rajoną pasiekusi audra paliko nemažai nuostolių. Bene daugiausia žalos užfiksuota P. Lukšio gatvėje, ties 8-uoju daugiabučiu. Čia nuvirtę medžiai ir šakos apgadino mažiausiai keturis lengvuosius automobilius. Į įvykio vietą skubėję ugniagesiai gelbėtojai pjaustė medžius ir šalino juos nuo automobilių bei gatvių.

Kitas incidentas įvyko Chemikų gatvėje – nuvirtęs medis užtvėrė išvažiavimą iš 4-ojo daugiabučio namo kiemo. Medžiai virto ir kitose miesto bei rajono vietose, o Josvainių gatvės gyventojai pranešė apie žaliojoje zonoje nuvirtusį didžiulį medį.

Be to, Kėdainių rajone audra sukėlė elektros tiekimo sutrikimų. Kai kurie gyventojai buvo priversti gyventi be elektros net ir beveik savaitę. Iš šios gamtos stichijos išlošė tik prekybininkai, pripažinę, kad labai išaugo elektros generatorių pardavimai, kuriuos, beje, žinutėmis ragino įsigyti net ir ESO.

METŲ ŠILUMOS REKORDAS

Šilčiausias mėnuo istorijoje

Šių metų rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias nuo 1961 m., kai pradėti instrumentiniai stebėjimai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė net 16,8 °C – tai beveik 4 laipsniais daugiau nei įprasta.

Šių metų rekordas aplenkė ir 2022-ųjų rugsėjį, kuris su 16,5 °C temperatūra buvo antras šilčiausias, o trečioje vietoje liko 1975-ųjų rugsėjis (14,9 °C).

Nors šiemet rugsėjis buvo rekordiškai šiltas, meteorologinė vasara baigėsi rugsėjo 28–29 d., o 2023-aisiais – rekordiškai vėlai, spalio 4–5 d. Šilti rugsėjai tampa vis dažnesni, liudydami apie sparčiai kintančias klimato sąlygas.

METŲ PIRKINYS

Naujas tomografas

Nuo sausio mėnesio Kėdainių ligoninėje pacientai tiriami naujuoju, moderniu tomografu, kuris kainavo pusę milijono eurų. Dvi tonas sveriantis aparatas yra kur kas funkcionalesnis nei senasis tomografas.

Ligoninės direktorė Asta Šakickienė akcentuoja, kad diagnostikos technologijos yra įstaigos prioritetas. Senuoju tomografu tyrimus buvo galima atlikti pacientams, sveriantiems iki 120 kilogramų, o naujuoju – iki 200 kilogramų.

„Dabar pacientų, kurių svoris didesnis, nebereikia siųsti į Kauną – tyrimus atliekame vietoje, tai kur kas patogiau žmonėms,“ – džiaugiasi A. Šakickienė.

Tomografo įsigijimą finansavo Kėdainių rajono savivaldybė.

METŲ PROTESTAI

Į Vilnių važiavo traktoriais

Sausio mėnesį Lietuvos ūkininkai surengė įspūdingą protesto akciją – apie pusantro tūkstančio traktorių užtvindė Vilniaus gatves, siekdami atkreipti dėmesį į jiems svarbiausias problemas. Kėdainių krašto ūkininkai taip pat aktyviai dalyvavo – iš mūsų rajono į sostinę pajudėjo apie pusė šimto traktorių. Proteste ūkininkai iškėlė šešias pagrindines problemas: sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, mažinantį lietuviškos produkcijos kainas, atšaukti reikalavimą atsėti dirbamą žemę daugiametėmis pievomis, užtikrinti, kad už superkamą pieną būtų mokama bent savikaina, grąžinti iki tol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles, saugotinas teritorijas ir apsaugines zonas plėsti ne žemės savininkų sąskaita arba mokėti kompensacijas, sumažinti naftos dujų akcizą, kuris yra didžiausias Europos Sąjungoje.

Ir nors šis protestas išjudino tik dalies žemdirbių problemų sprendimą, šis protestas išliks kaip vienas įspūdingiausių ūkininkų judėjimų laisvoje Lietuvoje, atkreipęs dėmesį į opias žemės ūkio problemas.

Kraštiečiai priešinasi naujo smarvės šaltinio atsiradimui

Gegužės 27 dieną Kėdainių rajono savivaldybės tinklalapyje pasirodžiusi informacija apie UAB „Savas metanas“ planuojamą biometano gamyklą Šingalių kaime sukėlė didžiulį vietos gyventojų pasipiktinimą. Jau ir taip nemalonių kvapų išvargintų Josvainių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai nesutinka su dar vienos potencialiai smarvę skleidžiančios įmonės atsiradimu šalia jų namų.

Nors bendrovės atstovai tikina, kad gamybos procese kvapų nesklistų, o poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados rodo, kad taršos normos nebus viršytos, vietos gyventojų šie pažadai nenuramino. Bendruomenė reikalauja atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą ir įvertinti bendrą taršos poveikį kartu su jau veikiančiomis įmonėmis.

Projekto vystytojai, susidūrę su gyventojų ir politikų pasipriešinimu, įgyvendinti savo planų neatsisako. Tuo tarpu Kėdainių rajono taryba vasarą vienbalsiai nepritarė šiam projektui, aiškiai palaikydama gyventojų poziciją.

„Teoriškai viskas gražu, bet kas užtikrins, kad kvapų nebus? Mūsų patirtis rodo, jog netoliese veikiančių įmonių kvapų kontrolė praktiškai neveikia“, – savo nuogąstavimus išsakė gyventojai.

Nepaisant pažadų dėl griežtos taršos stebėsenos, gyventojai išlieka skeptiški ir pasiryžę toliau kovoti, kad gamykla jų kaimynystėje nepasirodytų. Ką darys verslininkai, susidūrę su gyventojų ir vietos politikų pasipriešinimu, kol kas dar nežinia.

METŲ REMONTAI

Pradėjo remontuoti griūvančius tiltus

Kėdainių krašte kone vienu metu ėmė byrėti visi tiltai ir kone tuo pat metu jie visi pradėti remontuoti.

Pagaliau Kėdainiuose įsibėgėjo Tilto gatvės tilto per Nevėžį rekonstrukcija. Rekonstruojant tiltą bus įrengta nauja perdanga, rekonstruotos kraštinės ir tarpinės atramos, įrengta vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, įrengti atitvarai, turėklai ir apšvietimas. 

„Via Lietuva“ pasirašė beveik 4 mln. Eur vertės rekonstrukcijos atlikimo sutartį, pagal kurią darbus suplanuota baigti jau kitų metų pabaigoje.

Ilgą laiką buvo rekonstruojamas ir Labūnavos tiltas, kurio rekonstrukcija kainavo 1,7 mln. eurų, tačiau pastarosiomis dienomis eismas šiuo tiltu jau atnaujintas.

METŲ PROJEKTAS

Brangiausias ir trumpiausias dviračių takas

Kėdainiuose rugpjūtį atidarytas naujas pėsčiųjų-dviračių takas tarp J. Basanavičiaus ir Josvainių gatvių tapo tikru precedentu. Už 192 tūkst. eurų įrengtas infrastruktūros objektas yra vos 60 metrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpa, kuri baigiasi ryškiu raudonu „zigzagu“, dviratininkų jau pramintu nepravažiuojamu arba – „juodąja trasa“. Ji turi ir kitą pavadinimą – „Keisčiausiai įsisavintų arba tiesiog labai keistai išmestų europinių pinigėlių projektėlis.“

Likusi tako dalis – 80 metrų ilgio rampa su laiptais, kur dviratį galima tik vestis.

Gyventojai piktinasi, kad šis projektas neatitinka jų lūkesčių. Dar didesnį nepasitenkinimą sukėlė faktas, kad vos po poros savaičių nuo atidarymo pradėtos tako pertvarkos: pakeisti kelio ženklai, o darbininkai vėl darbavosi prie neseniai įrengto tako.

Šis projektas ne tik iššaukė visuomenės nepasitenkinimą, bet ir atskleidė savivaldybės veiksmus, kuriuos kritikuoja net politikai. Rajono taryba dviračių-pėsčiųjų takui buvo skyrusi 150 tūkst. eurų, tačiau savivaldybė be tarybos leidimo išleido iš viso net 192 tūkst. eurų, pasinaudodama lėšomis iš kito projekto.

Šis trumpas ir brangus takas jau tapo simboliu, kaip neatsakingai gali būti įgyvendinami projektai, ignoruojant gyventojų poreikius ir politinį sutarimą.

METŲ PAKLYDĖLIS

Grybautojas tapo laimės kūdikiu

Rugpjūčio mėnesį daugiau nei dvi paras trukusios intensyvios paieškos baigėsi džiugia žinia – Kėdainių rajono Josvainių ir Pernaravos seniūnijų paribyje dingęs vyresnio amžiaus grybautojas pats išėjo iš miško. Išsekęs vyras sugebėjo pasiekti Skaistgirių kaimą.

Paieškos buvo pradėtos šeštadienio popietę, kai grybautojas dingo miškuose. Jo ieškojo policijos pareigūnai, kinologas su šunimi, Viešojo saugumo pareigūnai, Šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, medžiotojai ir pavieniai gyventojai. Pirmadienį prie paieškų prisijungė Kėdainių ATV keturratininkų klubas, kurio nariai intensyviai šukavo miškus ir pamiškes.

Galiausiai grybautojui pavyko pačiam išeiti iš miško.

METŲ LAIMĖJIMAS

Beveik 81 milijonas

Spalio 4 d., Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas laimėjo net 80,98 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. Įspūdingą sumą žaidėjui atnešė bilietas, kuriuo tiksliai atspėti penki pagrindiniai ir du papildomi skaičiai. Bilietas buvo pirktas „Norfos“ parduotuvėje, esančioje J. Basanavičiaus gatvėje. Laimėjimą atnešusi parduotuvė taip pat buvo įvertinta – jai įteiktas „Laimingiausios parduotuvės“ pažymėjimas. Kėdainiai paskelbti „Rekordinio laimėjimo miestu“.

METŲ PERGALĖ

V. Fiodorovas laimėjo Seimo rinkimus

Spalio mėnesį Kėdainių vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmame rinkimų ture į Seimą išrinktas pats išsikėlęs Viktoras Fiodorovas. Už jį balsavo 41,36 proc. rinkėjų – 7 355 Kėdainių rajono gyventojai.

Už antroje vietoje likusį Tomą Bičiūną balsavo 16,13 proc. rinkėjų – 2 112 Kėdainių rajono gyventojų.

Nors socialdemokratai šiuose rinkimuose ir triumfavo, tačiau į Seimą T. Bičiūnas nepateko ir pagal partijos sąrašą. Partijos sąraše jis kandidatavo 40 numeriu, tačiau suskaičiavus rinkėjų balsus, jis buvo nureitinguotas žemyn.

METŲ KEISTENYBĖS

Bebras tarp daugiabučių

Balandžio mėnesį Kėdainių miesto miegamajame rajone vietos gyventojus nustebino netikėtas svečias – bebras. Daugiabučių apsuptame rajone, kur nėra upių ar kitų įprastų šių gyvūnų buveinių, toks apsilankymas tapo tikru kuriozu.

Bebrą naktį iš šeštadienio į sekmadienį Respublikos gatvėje pastebėjo jaunas gyventojas, grįždamas namo. Negalėdamas patikėti savo akimis, jis nufilmavo gyvūno pasivaikščiojimą gatvėje. Bebras keliavo važiuojamąja kelio dalimi, tačiau pamatęs automobilio šviesas pasuko daugiabučio link ir pradingo tamsoje.

Rytą gyventojai išėjo apžiūrėti aplinkinių kiemų, tačiau bebras jau buvo dingęs. Apie kitus pasirodymus pranešimų negauta.

METŲ APDOVANOJIMAI

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas

37-uoju Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu tapo Vytautas Greičius – Josvainių kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Pilkos stygos“ ir mišraus vokalinio ansamblio „Josva“ vadovas.

Vytauto Greičiaus vadovaujami kolektyvai – nuolatiniai rajone vykstančių renginių bei Kėdainių rajono Dainų ir šokių švenčių dalyviai. Vadovo iniciatyva kasmet rengiama vokalinės muzikos šventė, parengtos ir žiūrovams pristatytos lietuvių kompozitorių, pasaulinės klasikos kūrinių, sakralinės muzikos koncertinės programos.

Vytautas Greičius Kėdainių krašto kultūros premijai siūlomas už kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais, už reikšmingus laimėjimus, puoselėjant mė- gėjų meno tradicijas ir garsinant Kėdainių kraštą Lietuvoje.

Metų fizinio ugdymo pedagogė

Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ pedagogė Ligita Grigė pripažinta viena iš geriausių fizinio ugdymo pedagogių Lietuvoje. Prezidentūroje jai apdovanojimą už pasiekimus profesinėje veikloje įteikė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Nors apdovanojimas L. Grigei buvo maloni staigmena, ji neslepia, kad pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, jog kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbtų kūno kultūros mokytojas.

„Šis apdovanojimas skirtas už 2021–2023 metų darbą, per kurį daug dėmesio skyriau vaikų fizinei kultūrai ir sveikos gyvensenos formavimui. Džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta tarp kolegų visoje Lietuvoje“, – sakė L. Grigė.

Geriausių fizinio ugdymo pedagogų atranką ir apdovanojimus organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), siekdamas pagerbti mokytojus, kurie skatina olimpines vertybes ir ugdo vaikų meilę sportui nuo mažens.

Įvertinta už tarnystę Lietuvai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ 2024 metų laureatų sąraše – ir Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė Irena Duchovska. Ji apdovanota už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.

Irena Duchovska aktyviai puoselėja lenkų etninę kultūrą Kėdainių rajone, organizuoja literatų susitikimus, dailės plenerus, festivalius, koncertus ir stovyklas. Jos globojamas ansamblis „Issa“ garsina Kėdainių kraštą Lietuvoje ir užsienyje – koncertuota Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje.

2020 m. I. Duchovska sudarė ir išleido dvikalbę antologiją „Nuo Liadies ir Nevėžio“, o 2018 m. išleido savo septintą poezijos rinkinį „W zielonej dolinie“, už kurį buvo įvertinta Vitoldo Hulevičiaus literatūriniu apdovanojimu Varšuvoje. Jai taip pat suteiktas Kadzildlo garbės piliečio vardas.

Aktyvi kūrėja ir kultūros puoselėtoja 2021 m. buvo nominuota Kėdainių krašto kultūros premijai už kūrybinę veiklą ir krašto garsinimą.

Pora įvertinta už nuopelnus Lietuvai

Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu Motinos dienos proga buvo apdovanota Dotnuvos seniūnijos gyventoja Jolanta Abarienė. Kraštietė įvertinta už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą ir įkvepiantį pavyzdį. Tėvo dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo ir jos vyrą Arvidą Abarių už pavyzdingą tėvystę ir bendruomeninę veiklą.

Jolanta ir Arvidas Abariai užaugino keturis šaunius vaikus, aktyviai dalyvaudami jų mokyklų ir bendruomenės gyvenime. Abariai gyvena Vainotiškių kaime, kur prisideda prie vietos bendruomenės veiklų – kuria ir įgyvendina projektus, organizuoja šventes, renginius ir talkas. Jolanta veda renginius, rašo scenarijus ir buria kaimo žmones, o Arvidas padeda organizaciniuose darbuose.

Jų vaikai, sekdami tėvų pavyzdžiu, aktyviai dalyvavo mokyklos ir bendruomenės veikloje, o Žilvinas buvo išrinktas pilietiškiausiu Kėdainių rajono moksleiviu. Šeima taip pat garsėja meilė tautiniam šokiui – Arvidas šoka jau 18 metų, o vaikai prisijungė prie Akademijos kultūros centro kolektyvų „Ainiai“ ir „Austėja“, dalyvaudami respublikinėse dainų šventėse ir koncertuose užsienyje.

Arkivyskupo apdovanojimas

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Josvainių socialinio ir ugdymo centro direktorei Erikai Markovai savo dekretu skyrė Kauno arkivyskupijos garbės ženklą – Šiluvos Dievo Motinos medalį.

Apdovanojimas suteiktas už aktyvų įsitraukimą į Josvainių Visų Šventųjų parapijos veiklą, tikinčiųjų bendruomenės palaikymą ir solidarumą, nuolankiai liudijant savo tikėjimą darbais. E. Markova kartu su savo kolektyvu daugelį metų kūrė pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius su parapijos klebonu kun. Edvinu Rimavičiumi, stiprindama bendruomenės tikėjimą ir tarpusavio pasitikėjimą.

Šis apdovanojimas vainikuoja ilgametį bendradarbiavimą, kuris peraugo į nuoširdžią draugystę, tapusią svarbia dalimi bendruomenės gyvenimo.

Česlovo Milošo premija

Rugsėjo mėnesį miesto šventės atidarymo metu Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė buvo pagerbta Česlovo Milošo premija. Apdovanojimas jai skirtas už Kėdainių krašto etninės kultūros, kultūros paveldo istorinės ir tiriamosios medžiagos kaupimą bei informacinę sklaidą visuomenėje.

R. Lukminienė taip pat yra knygos „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ (2021 m.) autorė. Šioje knygoje surinkti Kėdainių krašto gyventojų prisiminimai, pasakojimai apie gyvenimo būdą, stebuklines ir kasdienes istorijas bei kitokias sakytinės kultūros gėrybes, prisidedančias prie krašto paveldo išsaugojimo ir sklaidos.

Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė

Dviem Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams – Tadui Vinciūnui ir Edgarui Visockiui – įteikti aukščiausi Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklai Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė už drąsą ir pasiaukojimą. Jų kolegos taip pat sulaukė padėkų.

Šie apdovanojimai skirti už gegužės 18 dieną atliktą gelbėjimo operaciją, kurios metu Nevėžio upėje buvo išgelbėtas skęstantis vyras. T. Vinciūnas ir E. Visockis, kovodami su stipria upės srove, pasiekė vyrą gelbėjimo valtimi ir ištraukė jį į krantą.

„Tai buvo pirmas kartas, kai gelbėjome skęstantį žmogų. Iki šiol iš vandens telkinių teko traukti tik skenduolius“, – dalijosi patirtimi T. Vinciūnas, kuris ugniagesiu dirba devynerius metus, o jo kolega E. Visockis – dvejus.

Gelbėjimo operacija prasidėjo po to, kai prie upės buvusios merginos pastebėjo skęstantį žmogų ir nedelsdamos iškvietė pagalbą. Jų dėka į įvykio vietą operatyviai atskubėjo Kėdainių ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažai, kurie, skubėdami bekele per žaliąją zoną, rado vyrą, bejėgiškai besilaikantį už plūduriuojančio rąsto.

Gerumo žvaigždė

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas įteikė šešiolika „Gerumo žvaigždės“ apdovanojimų ir daugiau nei pusšimtį padėkų socialiniams darbuotojams iš visos Lietuvos. Tarp apdovanotųjų – ir kėdainietė Sandra Sagatienė.

Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė S. Sagatienė įvertinta „Gerumo žvaigžde“ už reikšmingus pasiekimus: 100 % vaikų iš nesaugių šeimų apgyvendinimą budinčio globotojo šeimose bei palydėjimo paslaugos jaunuoliams įsteigimą.

Šis apdovanojimas atspindi Sandros Sagatienės atsidavimą savo darbui ir svarbų indėlį kuriant saugesnę bei palaikančią aplinką Kėdainių rajono šeimoms ir jaunuoliams.

Metų socialinė darbuotoja

Kėdainių rajono savivaldybėje jau devintą kartą buvo surengtas Metų socialinio darbuotojo konkursas. Garbingą titulą pelnė Jolanta Maruozienė, Josvainių socialinio ir ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams.

J. Maruozienė atviravo, kad socialinis darbas jai yra kilni tarnystė žmogui, kuriam labai reikia pagalbos. Šią profesinę kelionę ji pradėjo beveik prieš tris dešimtmečius, 1996 metais, dirbdama tuometiniuose Josvainių senelių namuose.

„Labai myliu senus žmones, jų priežiūra man visada primena mano babytę. Šis darbas iškart patiko. Vėliau mūsų senelių namai buvo sujungti su darželiu ir vaikų nameliais. Supratau, kad patirties neužtenka, todėl nusprendžiau studijuoti Šiaulių universitete“, – pasakojo laureatė.

Po studijų dirbusi socialine pedagoge vaikų namuose, J. Maruozienė tapo Josvainių socialinio ir ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja. „Ši įstaiga ir jos bendruomenė – mano antrieji namai“, – pridūrė ji.

Metų mokytoja

Tarptautinės mokytojų dienos proga Kėdainių arenoje surengti devynioliktieji Metų mokytojo apdovanojimai. Šių metų garbingas titulas atiteko Kėdainių „Ryto“ progimnazijos muzikos mokytojai metodininkei Žydrei Vancevičienei.

Ž. Vancevičienė atviravo, kad mokytojo darbas jai yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. „Manau, kad atradau savo kelią ir tikrai niekada nieko nekeisčiau,“ – sakė pedagogė, paklausta apie savo pašaukimą mokytojos darbui.

Metų mokytojo apdovanojimai kasmet skirti pagerbti išskirtinius mokytojus, prisidedančius prie vaikų ugdymo ir Kėdainių švietimo sistemos stiprinimo.

Metų verslininkai

Kėdainių rajono savivaldybėje vyko devintasis konkursas, skirtas įvertinti ir apdovanoti išskirtinius rajone veikiančius verslus ir iniciatyvas. Šiemet buvo įteiktos keturios nominacijos.

„Už Kėdainių garsinimą“ – apdovanota Nyderlandų dviračių gamykla „Pon.Bike LIETUVA“. Tai moderniausia „Pon.Bike“ gamykla pasaulyje, įsikūrusi Kėdainių LEZ ir tapusi viena didžiausių investicijų rajono istorijoje.

„Už šeimos verslo plėtojimą“ – nominacija įteikta UAB „Batų namai LT“, kuriančiai rankų darbo avalynę „Mas Laus“. Šeimos tradicijas tęsianti Maslauskų šeima garsėja aukščiausios kokybės avalynės gamyba Lietuvoje.

„Už sėkmingą startą“ – apdovanota UAB „Grynas tinklas“, žaliosios energetikos srityje dirbanti įmonė, kuri pirmaisiais veiklos mėnesiais pasiekė įspūdingą 362 000 eurų apyvartą.

„Už sėkmingai įveiktus barjerus“ – įvertinta tiksliosios chemijos įmonė UAB „Epsoma“, kuri taiko beatliekę perdirbimo technologiją magnio sulfato gamyboje ir sėkmingai įsitvirtino Kėdainiuose.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo organizuoto konkurso „Sukurta Kėdainių rajone 2024“ nugalėtoja tapo Vidos ir Simo Šatkauskų įkurta „Garsios tylos observatorija“ – vienintelė privati vieša observatorija Lietuvoje. Ji organizuoja edukacijas ir sąskrydžius, populiarindama astronomiją ir astrofotografiją.

Šie apdovanojimai pabrėžia Kėdainių rajono gyventojų ir verslų kūrybiškumą, inovatyvumą ir indėlį į rajono plėtrą.

Metų auksas

„Vikonda grupės“ įmonės – Kėdainių konservų fabrikas ir DADU ledų meistrai „Vikeda“ – dar kartą įrodė, kad lietuviška kokybė verta aukso!

Gruodžio mėnesį Vilniuje jau 28-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai. Šiuose apdovanojimuose auksą pelnė Kėdainių konservų fabriko padažas „Montreal“, Kėdainių konservų fabriko marinuoti agurkai „Saldžiarūgščiai“ ir „Vikedos“ vaniliniai ledai su sūrios karamelės ir „speculoos“ sausainių įdaru.

Auksiniai apdovanojimai buvo įteikti „Vikedos“ generaliniam direktoriui Algirdui Gauronskiui ir Kėdainių konservų fabriko laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančiam Mariui Baubkui bei komercijos direktorei Rasai Naujalei.

„Vikonda grupė“ didžiuojasi savo talentingais kolegomis, kurie kasdien kuria tokius išskirtinius gaminius. Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamas konkursas yra tartum šių įmonių kuriamų gaminių kokybės įvertinimo tradicija.

Tokie auksiniai pasiekimai – tai Lietuvos verslo pažangos simbolis.

Metų savanorė

Nuo 2022-ųjų vykstantis Žemės ūkio agentūros organizuojamas konkursas „Mūsų bendruomenės savanoris“ šiemet pradžiugino ir Kėdainius –  jaunojo bendruomenės savanorio apdovanojimą gavo Gudžiūnų seniūnijos Devynduonių bendruomenės savanorė, septyniolikmetė Gabrielė Kačerauskaitė.

„Gauti tokį apdovanojimą buvo didžiulė garbė ir motyvacija tęsti tai, ką darau. Tai priminė, kaip svarbu yra palaikyti ir vertinti vienas kito pastangas, nes tik kartu galime kurti stiprią, vieningą bendruomenę“, – sakė laimėjimą pelniusi kraštietė.

Metų žemdirbiai

Šių metų „Metų ūkio 2024“ konkurse nugalėtoju tapo Rimanto ir Deimantės Žebarauskų ūkis. Tuo tarpu „Metų žemdirbio 2024“ titulą vertinimo komisija vienbalsiai skyrė Jono, Šarūno ir Alvydo Bytautų ūkiui.

„Metų ūkio 2024“ konkurse antroji vieta atiteko brolių Macionių šeimų ūkiui – Jovitai ir Andriui bei Justei ir Mariui Macioniams. Trečiąją vietą pelnė Eglės ir Laimio Baušų ūkis. Nugalėtojams ir prizininkams Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga įteikė šveicariškus laikrodžius.

Specialūs apdovanojimai skirti Egidijui Kačerauskui („Už bendruomeniškumą“), Egidijui Meškauskui („Už ūkio plėtrą ir inovacijas“) ir Aušrai Kuliešienei („Už gebėjimą pomėgį paversti darbu“).

Šie konkursai skirti pagerbti ir įvertinti geriausius Kėdainių krašto ūkininkus, jų inovacijas bei indėlį į bendruomenės gerovę.

„Kultūros versmė“   

Šiemet jau dvyliktą kartą surengtas tradicinis konkursas „Kultūros versmė“, kuriame iškilmingai apdovanoti nugalėtojai penkiose nominacijose.

„Metų pasiekimas“ – Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name (vadovė Regina Lukminienė) pelnė apdovanojimą už pripažinimą kaip sėkmingiausiai dirbantis tradicinių amatų centras Lietuvoje 2023 m.

„Metų įvykis“ – Dainos Kėdainiams „Aš noriu būti čia“ projektas, organizuotas VšĮ „Genas Kėdainiai“, apdovanotas už unikalaus projekto įgyvendinimą ir pristatymą visuomenei.

„Metų kultūros darbuotoja“ – Asta Bartkuvienė, Kėdainių kultūros centro renginių režisierė, pagerbta už profesionalių ir išskirtinių renginių organizavimą, projektų įgyvendinimą bei patriotizmo ir istorinės atminties puoselėjimą.

„Metų tradicijų puoselėtoja“ – Ona Auškalnienė, Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio „Seklyčia“ vadovė, įvertinta už etninės kultūros puoselėjimą, sklaidą ir folkloro ansamblio „Seklyčia“ pasiekimus.

„Už viso gyvenimo nuopelnus“ – Violetai Berlėtaitei įteiktas apdovanojimas už ilgametį darbą Kėdainių rajono paminklosaugos srityje bei reikšmingą indėlį į kultūros vertybių išsaugojimą ir naują pritaikymą.

Šiais metais konkursui buvo pasiūlyti net 33 pretendentai, kuriuos pristatė kultūros ir nevyriausybinės organizacijos. Konkursas „Kultūros versmė“ kasmet kviečia atkreipti dėmesį į kultūros sritį bei pagerbti šios srities darbuotojus ir visuomenininkus, prisidedančius prie rajono kultūros puoselėjimo ir vystymo.

Metų medikė

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vilma Šnurevičiūtė išrinkta Metų medicinos darbuotoja. Šis apdovanojimas Kėdainiuose buvo įteiktas jau vienuoliktą kartą.

„Nesijaučiu padariusi kažką išskirtinio – šis įvertinimas man yra ir džiaugsmas, ir didelė atsakomybė. Esu labai dėkinga savo šeimai, bendradarbiams, ypač slaugytojai Rasai Dobrovolskienei, ir visai komandai, nes mediko sėkmė – tai visų bendro darbo rezultatas“, – sakė gydytoja, dėkodama už pripažinimą.

Gydytoja Vilma Šnurevičiūtė turi 25 metų darbo stažą, yra aktyvi Lietuvos gydytojų sąjungos skyriaus narė ir visuomenininkė. Kolegos ją apibūdina kaip nuoširdžią, profesionalią, inovatyvią ir savo gyvybingumu kitus užkrečiančią specialistę.

Nusipelniusios Lietuvos medikės

Balandžio 30 d. Valdovų rūmuose Vilniuje įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Šių iškilmių metu aukščiausiais šalies medikų bendruomenės apdovanojimais įvertintos dvi kėdainietės – Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė.

Apdovanojimai joms skirti už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai. Nominantai buvo atrinkti vertinant jų ilgametį nepriekaištingą darbą, inovatyvių sprendimų diegimą, jaunosios kartos ugdymą bei kitus reikšmingus nuopelnus.

Šis pripažinimas dar kartą parodė, kad Kėdainiuose dirba aukščiausio lygio profesionalai, kurių pasiaukojimas ir indėlis į Lietuvos sveikatos sistemą yra vertinami ir už rajono ribų.

METŲ INICIATYVOS

Dalyvaujamojo biudžeto projektų nugalėtojai

Kėdainių rajono gyventojai, kaip ir kasmet, dalyvavo Dalyvaujamojo biudžeto konkurse, siūlydami ir balsuodami už reikalingiausias iniciatyvas. Šiemet laimėjusios idėjos turėtų būti įgyvendintos iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Mažos apimties projektų kategorijoje Kėdainių miesto seniūnijoje triumfavo idėja miesto parke įrengti šviečiančias sūpynes. Ši iniciatyva, pelniusi 1 741 gyventojo balsą, siekia suteikti daugiau gyvybės ir šviesos laisvalaikio erdvei. Projekto vertė – 16 335 Eur.

Kėdainių rajono seniūnijų kategorijoje daugiausia balsų – 1 388 – surinko Pelėdnagių paplūdimio atnaujinimas. Poilsiavietėje turėtų būti įrengtas naujas tiltelis, tvarkingas paplūdimys ir tinklinio aikštelė. Projektui skirta 19 823,73 Eur.

Didžiausio, iki 100 tūkst. eurų, vertės projekto kategorijoje gyventojų pasirinkimu finansavimas skirtas Kėdainių rajono gyventojo mobiliajai programėlei. Ši iniciatyva, surinkusi net 2 098 balsus, užtikrins patogų informacijos apie renginius, eismą ir kitus rajono aktualius įvykius pateikimą. Idėją pristatė iniciatyvinė grupė „Genas Kėdainiai“.

Kelią susitvarkė patys gyventojai

Bartkūniškio kaimo gyventojai Kovo 11-ąją minėjo ypatingai – tvarkė vadinamąją „betonkę“ – patys užpildė duobes šaltu asfaltu, kad pagerintų kelią į namus.

Bartkūniškio kaimo bendruomenės pirmininkas Gintaras Dervinis pabrėžė, kad tokiais darbais jie siekia įkvėpti kitas bendruomenes.

Kelio tvarkymo darbams buvo panaudotos kaimo biudžeto lėšos. Medžiagoms išleista 205 eurai, o visus darbus atliko patys bendruomenės nariai.

Bartkūniškio kaimo pavyzdys primena, kad gerų darbų dvasia gali būti puikus būdas švęsti laisvės dieną ir stiprinti bendruomeniškumą.