Šuliniai senka, kai kurių vanduo gerti netinkamas
Pavasarį reikia atlikti šulinių vandens tyrimus. Juos galima atlikti ir Kėdainiuose, ir vežti į kitus miestus./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Dovydas PASLAUSKAS
Kėdainių rajono gyventojų šuliniuose sparčiai senka vanduo. Gerdami drumzliną vandenį, žmonės rizikuoja savo sveikata. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Danguolės Avižiuvienės teigimu, kelerių pastarųjų metų stebėjimais nustatyta, kad net 70 procentų Kėdainių rajono šulinių vandens kokybė neatitinka higienos normų – didelės dalies šulinių vanduo netinkamas vartoti.
Svarbiausia – žinoti, iš kur šulinys pasipildo
D. Avižiuvienės teigimu, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį turėtų žinoti gyventojas, naudojantis šulinio vandenį, iš kur jo šulinys pasipildo, nes nuo to priklauso vandens kokybė.
„Stebint Kėdainių rajono šulinių vandenų būklę per ilgus metus ir ankstesnį periodą, tikrai būdavo nustatoma, kad 70 procentų šulinių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų. Fiksuojama arba mikrobiologinė tarša, arba cheminė tarša nitritais – nitratais.
Svarbu žinoti, iš kur šulinio vanduo pasipildo – ar jis pasipildo iš giluminių šaltinių, ar tai yra paviršinis vanduo.
Jeigu paviršinis vanduo, tai jis pasipildo po lietaus – žmogui atrodo, kad šulinyje vandens yra, tai ir gerai, tačiau tokiu atveju visa, kas buvo ant žemės paviršiaus: trąšos, organinės ir mineralinės medžiagos ar kiti teršalai, tikėtina, kad paklius tiesiai į šulinį.
Šulinys gali prisipildyti ir iš upelio ar giluminio požeminio šaltinio. Nuo to priklauso vandens kokybė.
Kitas svarbus dalykas – kokio gylio yra šulinys, ar jis yra prižiūrimas, valomas, uždengtas, ar aplinkui nėra taršos šaltinių.
Yra buvę atvejų, kad šulinio vandenyje pasitaikė tiek nitritų ir nitratų, kad vanduo buvo kaip skystos trąšos – tinkamas tręšti augalams. Tokiu vandeniu laistomi augalai labai gražiai žaliuoja ir žydi, tačiau naudoti tokį vandenį gėrimui ar maisto gamybai, griežtai draudžiama“, – sako D. Avižiuvienė.
Stebint Kėdainių rajono šulinių vandenų būklę per ilgus metus ir ankstesnį periodą, tikrai būdavo nustatoma, kad 70 procentų šulinių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų.
D. Avižiuvienė
Tyrimai atliekami, gali būti mokami
Specialistė informavo, jog gyventojai, kurie norėtų išsitirti šulinių vandens kokybę, turėtų kreiptis į akredituotą ar atestuotą laboratoriją, turinčią teisę atlikti šiuos tyrimus. Tyrimai gali būti mokami.
„Būna ir tokių šulinių, kurių vanduo prilygsta šaltinio vandens švarumui. Net sunku pasakyti, kodėl tokie dideli skirtumai – vienur vanduo labai švarus, o kitur – labai užterštas. Tai yra labai individualu ir jeigu žmonės naudoja šulinio vandenį, turėtų individualiai išsitirti jo kokybę.
Žmonės, norintys išsitirti šulinių vandens kokybę, galėtų kreiptis į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.
Kol nebuvo karantininio laikotarpio, minėta laboratorija organizuodavo akcijas Pasaulinei vandens dienai paminėti, kuomet atvažiuodavo ir surinkdavo šulinių vandens mėginius tų žmonių, kurie norėdavo išsitirti. Ir atlikdavo tokius tyrimus nemokamai. Tačiau pastarieji metai buvo kitokie ir, mano žiniomis, tokie tyrimai buvo neatliekami.
Žinoma, jeigu žmogui kyla įtarimų ir jis norėtų išsitirti vandenį, jis turėtų kreiptis į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją – į Kauną, Panevėžį, Šiaulius ar kitą miestą, kur jam yra patogiau. Tai būtų mokamas tyrimas.
Pirmiausia reikėtų pasidaryti tyrimus dėl amonio grupės – nitritai, nitratai, amonis – ir tuomet būtų aišku, ar vanduo tinkamas gerti. O jei užterštas, pagal tyrimų rezultatus būtų galima nustatyti, ar tai yra sena amoniakinė tarša, ar tai yra šviežia tarša.
Mikrobiologinė tarša yra labai svarbi, jeigu yra naudojamas žalias vanduo, nevirintas. Jeigu mikrobinė tarša viršija normatyvus, yra pavojus dėl tam tikrų susirgimų žarnyno infekcijomis, priklausomai nuo to, kokia tarša galėjo pakliūti į šulinį.
Taip pat labai svarbu, koks naudojamas inventorius – ar kibirai švarūs, kaip patys žmonės elgiasi – ar prie šulinio girdomi gyvuliai ar ne.
Yra daug įvairių higieninių reikalavimų, kaip šulinį išlaikyti švarų – saugų. Anksčiau būdavo nustatomos ir sanitarinės zonos, kad būtų negalima jokia tarša, kad šulinio vanduo būtų švarus ilgą laiką“, – sako D. Avižiuvienė.
Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį turėtų žinoti gyventojas, naudojantis šulinio vandenį, iš kur jo šulinys pasipildo, nes nuo to priklauso vandens kokybė.
D. Avižiuvienė
Rekomenduoja šulinių vandens monitoringą
D. Avižiuvienė visiems gyventojams, turintiems galimybių, rekomenduoja atlikti šulinių vandens monitoringą, kuris nustatytų vandens kokybę.
„Esant galimybėms, labai rekomenduočiau pasidaryti šulinių vandens monitoringą, kadangi metų laikotarpyje šulinių vandens lygis labai svyruoja.
Mano žiniomis, dabar šuliniai tuštėja ir realiai žmonės semia drumstą vandenį.
Toks vanduo nerekomenduojamas naudoti ir reikėtų pasirūpinti normaliu geriamu gėlu vandeniu, kuris atitinka visus reikalavimus geriamam vandeniui“, – informavo specialistė.
