Socialinės-pilietinės valandos mokyklose – nauda ar sovietinė atgyvena?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5–10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais, įgyja žinių ir patirties, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kurios dažnai yra naujos ir jiems ligi tol būna nepatirtos. Atlikdami socialinę veiklą mokiniai ugdosi socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką, empatišką santykį su kitais žmonėmis, apskritai stiprėja jų asmenybė. Taip pat sustiprėja motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tačiau pasigirsta nuomonių, jog tai tarsi sovietinis palikimas, kai mokiniai dirbti įvairių lauko darbų buvo vežami į kolūkius. Arba – ne visos Kėdainių mokyklos šiai veiklai sudaro tinkamas sąlygas. Vis tik kalbintų Kėdainių ugdymo įstaigų atstovų nuomone, moksleivių įtraukimas į socialines veiklas yra naudingas tiek jiems patiems, tiek bendruomenėms.

Vaikus įveiklinti nėra lengva

„Atžalyno“ gimnazijos pavaduotoja ugdymui Lina Blinstrubienė sakė, jog gimnazijoje buvo susitarta, kad kiekvienas mokinys per metus kažką naudingo veiks 10 valandų.

„Gyvename nestabiliame pasaulyje, tad apsiribojome 10 valandų. Veiklą elektroniniame Tamo dienyne fiksuoja klasių vadovai.

Ankstesniais (dar priešpandeminiais) metais bandėme įveikti daugiau valandų. Vieniems mokiniams sekėsi puikiai, o kitiems tekdavo nuolat priminti, raginti, o kartais ir sugalvoti veiklų.

Mūsų vaikus labai motyvuodavo gimnazijos vardo garsinimas: jie dalyvaudavo respublikiniuose konkursuose ar dar kokiuose didesniuose renginiuose. Už tai mes irgi skirdavome tam tikrą skaičių valandų“, – apie socialiniai naudingas veiklas gimnazijoje pasakojo pavaduotoja.

Prieš kelerius metus pati buvusi jaunesnių klasių vadovė L. Blinstrubienė žino, kad pastūmėti vaikus dalyvauti socialinėse veiklose nėra taip paprasta.

„Tada buvome parengę popierinį socialinės-pilietinės veiklos valandų rinkimo lapą. Atsakingi asmenys įrašydavo veiklos pavadinimą, datą ir valandų skaičių. Tiesą pasakius, aš pati kai kurių net ir nežinojau, kad yra tokių įstaigų, organizacijų, kurios priima mūsų vaikus atlikti kažkokias veiklas, už kurias skiriamos socialinės-pilietinės valandos, kol vaikai nepradėjo nešti įrodymų, kad jie ten dirbo, kiek valandų ir pan. Aš pati labai praplėčiau savo akiratį, vaikai man pasakodavo, ką jie ten veikdavo“, – apie vaikų įtraukimą į socialinę veiklą kalbėjo pedagogė.

Paklausta, ar labai sudėtinga moksleivius įtraukti į socialinę-pilietinę veiklą, L. Blinstrubienė sakė: „Aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nebuvo ir nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Aišku, visada atsiranda mokinių, kuriuos įtraukti gana sunku, jie nemato prasmės ar tiesiog nenori veikti kitų labui.

Kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje ir visų pirma klasės vadovui, kuris yra arčiausiai vaiko.

Šiais mokslo metais rinkti socialines-pilietines valandas yra gana sudėtinga. Klasių vadovams dažniau tenka raginti, kontroliuoti, priminti dėl šių veiklų vykdymo“.

Veiklų pasiūlos netrūksta

Minėdama vietas ir darbus, už kuriuos buvo skiriamos socialinės-pilietinės valandos, pavaduotoja pasidžiaugė, kad jų pasirinkimas Kėdainiuose iš tiesų gausus.

„Vaikus noriai priimdavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, kitos įstaigos. Smagu būdavo sutikti savo mokyklos mokinius „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Mūsų gimnazija iki pandemijos gražiai bendradarbiavo su lopšeliu-darželiu „Vaikystė“ ir šiandien esame labai dėkingi direktorei Neringai Vaicekauskienei bei pavaduotojai ugdymui Almai Sungailienei už suteiktą galimybę veikti kartu.

Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems. Nereikėjo jokių prievartos instrumentų. Gimnazijos socialinės pedagogės Vilmos Paulauskienės dėka bendradarbiavome su Josvainių socialiniu ir ugdymo centru, – kalbėjo L. Blinstrubienė. – Mūsų vaikai tikrai susiranda veiklų, labai noriai eina į gyvūnų prieglaudą „Pifas“, įvairias draugijas, kitas įstaigas.

Vienais metais labai padėjo bibliotekos darbuotojams, taip pat padeda klasių vadovams. Tarkim, jie gali parengti kažkokį klasės valandėlių ciklą. Kai pati turėjau auklėjamąją klasę, ji buvo paruošusi tikrai gražių renginių savo klasės draugams ar kitiems mokyklos mokiniams. Žinau, kad vienais metais vaikai kartu su klasės vadovais budėdavo valgykloje.“

Padeda tobulėti ir ugdyti kompetencijas

Pasidomėjus, ar, jos nuomone, vaikams yra kokios nors naudos iš socialinių-pilietinių valandų ir kaip jie patys į jas reaguoja, pavaduotoja svarstė, kad vaikų, kaip ir suaugusių, yra visokių.

„Bet gal man labai gerai pasisekdavo su klasėmis ir aš niekada neturėjau streso, kad vaikai nesurinks tų 10 valandų. Klausdavau jų, kas patiko veiklose. Tiems, kuriuos buvo priėmę dirbti ligoninėje, jiems paliko labai didelį įspūdį. Aš tuo metu kaip tik turėjau dešimtokus. Jie buvo sužavėti ta patirtimi. Netgi man pačiai sakė, kad tikrai verta ten pabūti ir pamatyti“, – apie glaudų ryšį su buvusiais auklėtiniais pasakojo pedagogė.

Tačiau, anot pašnekovės, ne visiems papildoma veikla teikia džiaugsmo ar teigiamų emocijų.

„Aišku, jeigu mes turime nemotyvuotą vaiką, tada skauda galvą ne tik jam, bet ir mokyklai, ką daryti, kad jis tas dešimt valandų surinktų. Tada einame į biblioteką ir dirbame ar auklėtojas vedasi budėti ar kitų veiklų galvojame. Mūsų mokykla, kolektyvas stengiasi, padeda vaikui visa širdimi, kad jis tik surinktų tas 10 valandų“, – kalbėjo L. Blinstrubienė ir pažymėjo, jog tai yra gera iniciatyva: „Aš asmeniškai manau, kad reikia mokytis nuo jaunų dienų empatijos kitam. Esu įsitikinusi, kad 10 valandų socialinės-pilietinės veiklos padeda žmogui tobulėti, ugdyti kompetencijas, kad ir lyderystės ar kitas“.

Veiklas siūlo visa bendruomenė

Taip pat teigiamai socialinę-pilietinę veiklą vertinanti J. Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik vardija pasiūlymus savo mokyklos ugdytiniams: „Veiklos progimnazijos aplinkoje: veikla mokinių savivaldoje, pagalba klasės vadovui, dalykų mokytojams, bibliotekininkui tvarkant kabinetus, organizuojant progimnazijos renginius, apipavidalinant erdves, rengiant parodas ir kt., budėjimas kabinete pertraukų metu, dalyvavimas progimnazijos akcijose ir projektuose.

Veiklos už progimnazijos ribų: dalyvavimas rajono, respublikos akcijose ir projektuose, pagalba tvarkant rajono aplinką, progimnazijos vardo garsinimas dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, parodose ir kt., dalyvavimas rajono pilietiniuose renginiuose, gerumo, labdaros akcijose, jaunimo organizacijų veikloje, savanorystė“.

Pasidomėjus, ar patys vaikai rodo iniciatyvą rinkdami socialines-pilietines valandas kažkur kitur nei siūlo mokykla, direktorė sakė, kad kartais klasių vadovai kartu su mokiniais, kartais mokiniai patys ieško informacijos apie galimas veiklas, kartais veiklas pasiūlo mokinių tėvai.

„Dauguma mokinių veiklą progimnazijoje ir už jos ribų vertina teigiamai ir mano, jog ji yra naudinga – jie prisideda prie progimnazijos vardo garsinimo, supančios aplinkos gražinimo, teikia pagalbą bendruomenei, tobulina asmenines, socialines kompetencijas“, – kalbėjo T. Sotnik.

Tyrimas: mokiniai mato naudą

ŠMSM teigimu, socialinių-pilietinių valandų naudą 2020 metais atlikto tyrimo „Socialinis-pilietinis ugdymas per praktinę veiklą: mokyklų atstovų ir mokinių patirtys“ metu patvirtino ir patys moksleiviai.

„Tyrime dalyvavusių mokinių nuomone, mokykloje atlikta socialinė-pilietinė veikla labiausiai prisideda prie mokyklos gerovės. Mokiniai vertina veiklos prasmingumą, pripažįsta, kad patobulėjo mokinio asmenybė, pagerėjo socialiniai įgūdžiai, prisidėta prie mokyklos įvaizdžio gerinimo. Vertindami už mokyklos ribų atliktos veiklos naudą, mokiniai dažniausiai juto asmenybės ar emocinių kompetencijų tobulėjimą, indėlį į bendruomenės gerovę ir supančios aplinkos gražinimą“, – praneša ministerija.

Ugdymo įstaiga nesudaro sąlygų

Visiškai kitokiomis nuotaikomis jau antrus metus gyvena vienos Kėdainių ugdymo įstaigos moksleivis ir jo mama. Dėl neigiamos socialinės-pilietinės veiklos patirties moteris nenorėjo atskleisti nei savo tapatybės, nei kurioje klasėje mokosi jos vaikas (redakcijai moters vardas ir pavardė yra žinomi).

„Mokykla kažkodėl nusiteikusi ir neleidžia vaikams valandų susirinkti kitose įstaigose. Ji kategoriškai prieš, tik – mokyklos viduje. Gerai, jeigu vaikas lanko sporto būrelį ir važiavo į kažkokias varžybas, tada užrašo tas valandas, tas pats ir, tarkim, su choru. Viskas. Daugiau belieka ateiti, padėti mokytojui arba bibliotekos darbuotojoms, kurios tikrai labai geranoriškai nusiteikusios ir vaikams duoda veiklos, kad tik užsidirbtų socialinių-pilietinių valandų. Bet tai kiek tokių darbų yra ir kiek vaikų reikia tokiai veiklai? Kaip kitiems, likusiems susirinkti tas valandas?“ – retoriškai klausė pasipiktinusi mama.

Jos teigimu, mokykla tokį savo elgesį motyvuoja tuo, kad reikia padėti ugdymo įstaigos viduje: „Bet tai ką ten padėti, jei niekas vaikams neduoda tos veiklos?“

Pašnekovė taip pat prisiminė, jog pandemijos metu, kai vyko nuotolinis mokymas, socialines-pilietines valandas užsidirbti buvo dar sudėtingiau.

„Tiesiog sėdom kartu su sūnumi, rašėme mokytojams, bibliotekos darbuotojoms laiškus, siūlėme, kad gal galime paruošti kažkokias skaidres, pristatymą ir t.t. Šiaip ne taip susirinko tas valandas. Ką daryti šiemet? Kaskart atrodo taip tarsi eini ir prašai išmaldos, – guodėsi moksleivio mama, toliau pasakodama sunkiai suvokiamą ugdymo įstaigos tvarką. –

Jei vaikai parengia kokį nors projektą, skaidres ir turi pristatyti pamokos metu, mokytojai patys pasirenka, kuris vaikas jam labiau patinka ir kuris, jo nuomone, turi pristatyti tą projektą.

O ką daryti kitiems vaikams? Kaip jiems susirinkti tas socialines-pilietines valandas, jeigu iš įstaigos neišleidžia, nesudarytos tam sąlygos? Kas kartą juk nelįsi mokytojai į akis klausdamas – gal ką reikia padėti? Galų gale juk gali duoti kiemą iššluoti, sutvarkyti stadioną ar kažką panašaus ir užrašytų tas valandas…“

Svarbus visų dalyvių įsitraukimas

ŠMSM sutinka, kad problemų, renkant socialines-pilietines valandas, ypač jaunesniems moksleiviams, yra, bet apsiriboja tik rekomendacijomis ir problemų sprendimą palieka ugdymo įstaigų atsakomybei.

„Socialinė-pilietinė veikla bus prasminga tik tada, kai jai bus keliami aiškūs, į socialinių-pilietinių kompetencijų ugdymą nukreipti tikslai, kai bus grįžtamasis ryšys – vertinama, ar mokiniai pasiekė numatytus rezultatus.

Tyrimai rodo, kad tokio grįžtamojo ryšio, atsakingo, ne formalaus socialinės veiklos vertinimo mokyklose dar stokojama. Be to, organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, svarbus visų dalyvių – mokyklos vadovybės, mokytojų, mokinių, mokyklos socialinių partnerių – įsitraukimas ir pastangos kūrybiškai, patraukliai ją organizuoti“, – pažymėjo ŠMSM.

Anot ministerijos, naujausių tyrimų duomenys visgi rodo, kad bene svarbiausia socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema išlieka ta pati – prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų stoka, ir tai ypač aktualu mažesnėms rajonų mokykloms. Todėl reikalingas aktyvesnis išorės organizacijų įsitraukimas, siūlant priimti mokinius socialinei-pilietinei veiklai atlikti, savivaldybių pagalba, sukuriant mokinius priimti sutinkančių organizacijų duomenų banką.

Atsakinga mokykla

Tuo metu pagal ministerijos išaiškinimą uoliai stengdamasi padėti vaikui surinkti socialines-pilietines valandas, mama atlieka mokyklos pareigą pasirūpinti visų vaikų užimtumu ir galimybėmis jas užsidirbti. O paklausta, kodėl apie šią problemą nekalbanti su ugdymo įstaigos administracija, moksleivio mama teigia taip bijanti pakenkti tiek sau, tiek savo vaikui.

„Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla. Ji gali sudaryti sąlygas mokiniams atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt.

Mokiniai dažniausiai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, kur ir kokias veiklas atlikti. Mokiniai gali susirasti veiklasir patys, taip pat jas rinktis iš pateikto veiklų sąrašo. Viena iš didžiausių problemų išlieka mokiniams patrauklios veiklos pasiūla mažesnėse mokyklose“, – pažymėjo ŠMSM ir paprašyta patikslinti už kokius darbus gali būti skiriamos socialinės-pilietinės valandos, vardijo: „Mokiniai gali rinktis veiklą mokykloje arba už jos ribų.

Mokyklos aplinkoje jie gali padėti organizuoti mokyklos renginius (renkasi 95,5 proc.), puošti mokyklą (93,4 proc.) ir padėti klasės vadovui arba dalykų mokytojams (90,5 proc.). Taip pat dažnai siūlomasi tvarkyti bibliotekas, klases (82,6 proc.) ir dirbti mokyklos savivaldos institucijoje (71,8 proc.).

Už mokyklos ribų – padėti gyvūnų prieglaudose, senelių namuose, darbuotis labdaros organizacijose, pvz., įsitraukti į „Maisto banko“ akcijas ir pan.

Kaip rodo minėtas tyrimas, už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai rinkosi dalyvavimą ekologinėse akcijose (85 proc.), pagalbą tvarkant miesto, rajono aplinką (80 proc.), mokyklos vardo garsinimą dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan. (80 proc.), dalyvavimą miesto, rajono pilietiniuose renginiuose (77,4 proc.), labdaros akcijose (74,6 proc.) ir kt.

Kas laukia tų vaikų, kurie nesurenka reikiamo skaičiaus socialinių valandų?

Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Tad jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.