Skubėkite įteisinti gręžinius – po kelių mėnesių gali bausti
Gręžinys (kairėje), kurį įregistuoti privaloma, ir šulinys – ne vienas ir tas pats. Turintieji tik šulinį, bet neturintieji gręžinio, nieko registruoti sistemoje neturi./Aplinkos ministerijos ir „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Visi, kurie turi nelegalius gręžinius, dar turi apie keturis mėnesius, kai tuos gręžinius gali įteisinti ir nesulaukti jokių sankcijų iš valstybės. To nepadarius nuo gegužės pirmosios dienos gręžinių įteisinimas jau kainuos kelis šimtus eurų, o nusprendusiems pataupyti grės ir pusantro tūkstančio eurų siekiančios baudos. Lietuvos geologijos tarnyba skaičiuoja, kad registruota yra apie 30 tūkst. gręžinių, o neregistruotų jų gali būti antra tiek arba net daugiau.
Paraiškas turi teikti savivaldybei
Žemės gelmės – išskirtinė valstybės nuosavybė, todėl valstybei būtina turėti informaciją, kiek, kur ir kokio gylio įrengta gręžinių. Gręžiniai teikia informaciją apie žemės gelmių
sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę, tad gręžinių duomenys reikšmingai papildo valstybės informacinius išteklius apie žemės gelmes.
Dėl to reikalaujama, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gręžinius įregistruotų.
Jei asmuo nori įteisinti naudojamą, bet neregistruotą gręžinį, turi teikti paraišką savivaldybei ir per 30 kalendorinių dienų sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.
Jeigu yra bešeimininkis gręžinys, kuriuo naudojasi fiziniai arba juridiniai asmenys, jis taip pat turi būti įteisintas. Tokiu atveju savivaldybės administracija dėl gręžinio, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir kurį valdo ir (arba) naudoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas, teikia pareiškimą dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją.
Pastarasis apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 18 mėnesių pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą. Taip pat per 30 kalendorinių dienų nuo AAD informavimo dienos sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.
Visi, kurie turi nelegalius gręžinius, dar turi apie keturis mėnesius, kai tuos gręžinius gali įteisinti ir nesulaukti jokių sankcijų iš valstybės.
Aut. past.
Šuliniai ir gręžiniai – tai ne tas pats
Svarbu tai, kad kalba eina tik apie gėlo vandens gręžinius – šuliniai, kurių galima rasti dažnoje sodyboje, nėra laikomi gręžiniu, ir jų registruoti šioje sistemoje nereikia.
Projektai ar leidimai kasti šulinį nereikalingi. Šuliniai Žemės gelmių registre (ŽGR) neregistruojami.
Kaip aiškina Lietuvos geologijos tarnyba, juose retai pastebimas didesnis geležies kiekis, bet paviršiniai vandenys minimaliai filtruojami per gruntą, taigi išauga taršos nitratais ar kitais teršalais tikimybė. To galima išvengti periodiškai tikrinant vandens kokybę.
Įrengiant šulinį, privalu įsitikinti, kad netoliese nėra esamų ar buvusių sąvartynų ir 25 metrų spinduliu nėra jokių tręšiamų laukų, tvartų ir lauko tualetų.
Bene svarbiausias rodiklis – gruntinio vandens aukštis jūsų sklype.
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris įteisins anksčiau neregistruotą gręžinį, turės sumokėti vienkartinę registracijos įmoką.
Aut. past.
Įmokos nuo 15 iki 5 tūkst. eurų
Juridinis ar fizinis asmuo, kuris įteisins anksčiau neregistruotą gręžinį, turės sumokėti vienkartinę registracijos įmoką.
Jų dydis skiriasi priklausomai nuo to, kiek iš gręžinio planuojama išgauti vandens.
Įmokos dydis tuo atveju, kai iš gręžinio išgaunami požeminio vandens ištekliai naudojami individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų.
Tais atvejais, kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje, vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio, t. y. jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka.
Jeigu planuojama išgauti 10 ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka.
Jeigu planuojama išgauti 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.
Įteisinus gręžinį gali tekti mokėti mokesčius už sunaudojamą vandenį. Tiesa, mokestis bus tik tada, jei per parą iš gręžinio išgaunama daugiau nei 10 kubinių metrų vandens.
Gręžinio įteisinimo eiga
- Reikia pateikti paraišką savivaldybei, dėl pritarimo naudoti gręžinį.
- Gauti savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį.
- Sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.
- Šiuos dokumentus, kartu su prašymu įregistruoti gręžinį, gręžinio duomenų deklaracija ir žemės sklypo planu su pažymėta gręžinio vieta ir vandenvietės apsaugos zona 1-ąja juosta, reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybos svetainėje, adresu https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/. Taip pat visus duomenis ir dokumentus galite pateikti el. paštuinfo@lgt.lt.
- Turint papildomų klausimų dėl gręžinių registracijos, galima kreiptis į savivaldybės 617 kab. (Robertas Baltrimavičius, tel. 69520, el. p. robertas.baltrimavicius@kedainiai.lt) priima dokumentus, išrašo pritarimą ir konsultuoja bei pataria, ką toliau daryti.
3 Komentarai
Vyrai mokes už savo pasididžiavino ilgi,o moteris užkrutinės išmera.
Nešnekėsiu už paistomas sumas dėl dešimties ir,sakysim,vienuolikos kubų vandens,už 100-o ar 101-o kubo astronominį kainų skirtumą,bet turiu klausimą gudručiams apie šulinius.Ką darys jie su tais šuliniais,kuriuose,praėjus kelių metrų vandensparą, yra padaryti gręžiniai su įrengtais filtrais?Rask dabar durnių,kuris imtų ir apie tai pasipasakotų svetimo gero šnipinėtojams.Gal tie dabar imsis srėbt iš visų šulinių vandenį,kad pamatytų dugną,nes protingi šeimininkai sugebės paslėpt gręžinio žiotis?Įtariu,kad ko gero teks pasinaudot tuo senu ir išbandytu sovietiniu kaimyno kaimyną skundimo sibirsku metodu,nes už beldimą dar bus ir sumokėta?
Nuotraukoje fontanuojantis gręžinys.O kaip bus su tais,kurie atsekę sugebėjo ,,pasigaut “ bei ,,apgyvendint “ savo sausame šulinyje šaltinuką?Ir bendrai ar kam rūpėjo žmogaus bėdos kai jis vargo be vandens,o per vargus išsprendęs savo galvos skausmą,vdrug užkliuvo mokesčių rinkėjams?Ko dar tikėtis iš valdžios,kokius dar monus ji išsigalvos,kad savo piliečiui galėtų pakabint po kaklu dar didesnę girnapusę?Amerike,pavyzdžiui,žmogaus žemės sklypo ribų gelmėje slūgsanti naftos versmė yra jo nuosavybė, o čia jau net vanduo valstybės turtas?