Sėkmės ir lyderystės mokyklos įkūrėja Jolanta Blažytė: visos idėjos gimsta iš kritinių situacijų
Ateities lyderiams reikia ne vadovėlinių žinių, o „minkštųjų įgūdžių“: kūrybiškumo, išlavinto emocinio ir dvasinio intelekto, kritinio, sisteminio mąstymo. Deja, Lietuvos mokyklose to nemokama.
Kad situacija pradėtų keistis ir naujoji karta užaugtų su kitokiu požiūriu į gyvenimą ir pačią lyderystę, iniciatyvos ėmėsi verslininkė, „Vikonda“ grupės valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė. Prieš šešerius metus ji kartu su Kėdainių šviesiosios gimnazijos pedagogais įkūrė Sėkmės ir lyderystės mokyklą.
Verslininkės idėjomis ir mecenavimu auginama mokykla, jau išugdžiusi pirmąsias lyderių laidas, sėkmingai toliau siekiančias savo tikslų, nestokoja čia norinčių mokytis jaunuolių – stojančiųjų konkurencija labai didelė.
Matyt, tai lemia ir tai, kad ši mokykla – visai kitokia. Joje nerasite vaikų, palinkusių prie knygų ir zubrinančių taisykles ar spendžiančių sudėtingus uždavinius. Čia vaikai mokomi kitų dalykų, kurie gyvenime kur kas svarbesni ir reikalingesni.
Kitokia nei visos
Sėkmės ir lyderystės mokyklos išskirtinumu jos įkūrėja ir mecenatė J. Blažytė įvardija tai, jog čia yra lavinami visai kitokie mokinių įgūdžiai nei numato švietimo sistemos programos.
„Tai neturi nieko bendra su žinių perdavimu, tiesiog yra ugdomas „asmenybinis stuburas“, – pabrėžia J. Blažytė.
Mokyklos atsiradimą Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje puikiai prisimena ir jos koordinatorė Gitana Kaupienė: „Tuomet gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė ir „Vikonda“ grupės valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė inicijavo kitokios mokyklos viziją, nors tada dar atrodė visai nesvarbus nei emocinis intelektas, nei gebėjimas mąstyti „outside the box“ – kitaip ir plačiau.
Pagrindinės visų mokyklų funkcijos buvo mokyti ir išmokyti, išlaikyti standartizuotus testus, – prisiminė Sėkmės ir lyderystės mokyklos kuratorė G. Kaupienė. – Tačiau jau tada Sėkmės ir lyderystės mokyklos įkūrimo iniciatorės žiūrėjo keliais žingsniais į priekį ir gerai suprato, kad be tradicinių mokymo formų, turi atsirasti ir netradicinės, kurios itin svarbios asmenybės formavimuisi, kritiniam mąstymui, pasiekimų mokykloje gerinimui.“
Pasak G. Kaupienės, į naująją mokyklą tuomet susirinko beveik 60 šeštos klasės mokinių iš Kėdainių Juozo Paukštelio bei „Ryto“ progimnazijų.
„Dar ir dabar prisimenu, kaip jie nedrąsiai kiekvieno penktadienio popietę pradėjo lankyti mokyklą. Užsiėmimai tęsėsi 4 pamokas. Tada mes mokėme matematikos, biologijos, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, robotikos, bet kitaip – įdomiai, patraukliai.
Mokinukai tuomet net nesuprato, kad ir mokomieji dalykai gali būti įdomūs, jei parinkta patraukli medžiaga, nieko nebijoma, nerašomi pažymiai, – šiltais prisiminimais dalijosi mokyklos koordinatorė. – Taip pat bendradarbiavome su „Svajonių“ mokyklos lektoriais, kurie atvykdavo iš Vilniaus, Kauno ugdyti „minkštųjų įgūdžių“.
Nors pagrindinė mūsų mokyklos rėmėja yra jos įkūrėja Jolanta Blažytė, galime pasidžiaugti, kad finansiškai prie mokyklos išlaikymo prisideda ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.“
Mokyklai atsirasti buvo poreikis
Šviesiosios gimnazijos direktorė V. Liutkienė antrino G. Kaupienei ir pridūrė: „Pradžioje mokyklėlė buvo keturmetė. Į ją buvo priimami šeštų klasių mokiniai. Tačiau pastebėjome, kad šeštokai sunkiai suvokia pateikiamą medžiagą, o Lietuvoje buvo mažai lektorių, kurie galėjo kalbėti emocinio intelekto temomis su 12-mečiais vaikais, todėl vėliau ,Sėkmės ir lyderystės mokykla tapo trimete neformaliojo mokinių ugdymo programa, įgyvendinama Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje.“
Pasak pašnekovių, tai – vienintelė tokio tipo mokykla šalyje, ugdanti emocinį, dvasinį, protinį ir fizinį intelektą. Ypatingas dėmesys skiriamas lyderystės bei finansinio raštingumo mokymui.
„Siekiame vaikus išmokyti sėkmei reikalingų dalykų – mokome mokytis, saviraiškos, drąsos, mokome reikšti savo nuomonę, viešai kalbėti, pamiršti stereotipus, priimti kritiką ir ją konstruktyviai panaudoti.
Tai ir yra tai, ko iš tikrųjų kiekvienam žmogui reikia sėkmingam gyvenimui, santykiui su aplinkiniais.
Mokome nugalėti baimę ir nebijoti būti savimi, priimti save tokį, koks esi, formuoti savo vertybinę sistemą“, – apie mokyklos veiklas kalba programos kuratorė G. Kaupienė ir gimnazijos direktorė V. Liutkienė.
Prie švietimo problemų sprendimo aktyviai prisidedanti J. Blažytė pasakoja, jog idėja įkurti Sėkmės ir lyderystės mokyklą Kėdainiuose gimė norint užauginti naują, kritiškai mąstančią ir atsakingą kartą: „Na, matyt, visos idėjos gimsta iš kritinių situacijų.
Idėja įkurti tokią mokyklą pirmiausia gimė todėl, kad atsirado toks poreikis, poreikis kaip verslininkei, nes ilgą laiką dirbdama versle, aš pastebėjau, kad didžiausia verslo, galbūt net ir valdžios problema yra ta, jog trūksta gerų vadovų, gerų lyderių.“
Tik geriausi šalies lektoriai
Siekiant, kad moksleiviai gautų iš tiesų vertingos ir naudingos informacijos, į itin aukštus standartus visur ir visada taikančios J. Blažytės įkurtą ir mecenuojamą Sėkmės ir lyderystės mokyklą paskaitas skaityti kviečiami taip pat tik geriausi savo srities profesionalai, kurie mielai dalijasi savo pasiekimais, pralaimėjimais, nuopuoliais, kad jaunoji karta suprastų, jog tam, kad laimėtum, turi išmokti ir pralaimėti.
„Bendradarbiaujame su geriausiais Lietuvos lektoriais, jaunais lyderiais, žmonėmis, kurie daro teigiamą įtaką, kuriuos šimtai seka „Facebook“ ar „Instagram“, organizuojame žygius, protinio mąstymo stiprinimo keliones į mokslo centrus, nepaprastai įdomias edukacines stovyklas“, – pasakoja G. Kaupienė.
Šviesiosios gimnazijos direktorė V. Liutkienė taip pat pabrėžia, kad Sėkmės ir lyderystės mokykloje nėra atskirų dėstomų dalykų: „Lektoriams keliamas vienas svarbus reikalavimas – kuo mažiau paskaitos, kuo daugiau praktinės veiklos.
Viešąjį kalbėjimą, kūno kalbą dėsto aktoriai, improvizatoriai. Veidotyrą – geriausi šios srities specialistai, pavyzdžiui, Eglė Pelienė-Venslovė.
Savo sėkmės istorijas pasakojo verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas, keliautojas ir fotografas Marius Jovaiša, žurnalistai ir keliautojai Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus, aktorė ir viešojo kalbėjimo specialistė Rimantė Valiukaitė ir daug kitų savo srities profesionalų.
Vykdomas ugdymas vasaros stovyklų metu ,,Lyderių inkubatoriaus“ tikslų siekimo stovykla, „Whatansu“ sveikos gyvensenos kūrybinės dirbtuvės, ,,Alfa“ žygių organizuotas tėvų ir vaikų ištvermės žygis su nakvyne, protinio intelekto ugdymo užduotys ,,AHHA“ mokymo centre Estijoje.“
Svarbu yra tai, jog šioje mokykloje kasmet labai detaliai yra mąstoma apie ugdymo turinį, jis pritaikomas prie mokinių poreikių. Kiekvienais metais vaikai yra anketuojami, tada planuojamos veiklos.
Sėkmės ir lyderystės mokykla – pavyzdys valstybėje
Paprašyta palyginti pirmuosius Sėkmės ir lyderystės mokyklos veiklos metus ir dabartį, G. Kaupienė žodžių ilgai neieškojo: „Skiriasi kaip diena ir naktis. Per tuos metus mes išmokome ir sužinojome, ko konkrečiai mokiniams reikia ugdant jų lyderystės savybes.
Išbandėme daug programų, lektorių, susitikimų, išvykų. Susipažinome su patikimais partneriais, pačiais geriausias dėstytojais, stovyklų organizatoriais, mokėmės iš klaidų ir atlikome savo namų darbus, kad dabar mūsų vaikai mėgautųsi parengtu turiniu.“
„Vikonda“ grupės valdybos pirmininkės J. Blažytės teigimu, Sėkmės ir lyderystės mokykla – pilotinis projektas, kuris gali būti laikomas pavyzdžiu valstybėje.
Neformalios mokyklos steigėja ir rėmėja džiaugtųsi, jei paskui šį pavyzdį sektų ir švietimo sistemos kuriamos strategijos: „Šioje srityje lyderių labiausiai reikia verslininkams. Galų gale, verslininkai yra tie, kurie pirks tą „produktą“, kurį dabar „gamina“ švietimo sistema.“
Tokios mokyklos analogų Lietuvoje nėra.
„Žinau, kad keletas mokyklų gal ir turi kažką panašaus, bet tokio sėkmingo starto ir jo pratęsimo kaip ponios Jolantos inicijuota Sėkmės ir lyderystės mokykla, nėra. Manau, kiekvienas turi atrasti savo nišą, kad aklai nekopijuotų mūsų nuveiktų darbų“, – įsitikinusi G. Kaupienė.
Negali priimti visų norinčių
G. Kaupienė net neabejoja, kad Sėkmės ir lyderystės mokyklą norėtų lankyti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai.
„Kiekvienais metais sulaukiame daug prašymų priimti mokytis, bet labai gaila, kad negalime visų patenkinti. Jau šiandien mes turime 125 mokinius, kai tuo tarpu kai kurios kitos mokyklos neturi tokių skaičių net pagrindinio ugdymo programose! – pažymi koordinatorė. – Sėkmės ir lyderystės mokyklą lanko 7–9 klasių įvairių rajono progimnazijų ir gimnazijų mokiniai, o stojamasis egzaminas – motyvacinio laiško rašymas, kuriame svarbiausia atsakyti į pagrindinį klausimą – kuo AŠ galiu prisidėti prie unikalios institucijos veiklų įgyvendinimo.
Didelį dėmesį skiriame bendruomenės formavimui, mums labai svarbu ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, todėl daug renginių suburbia tėvus ir vaikus.“
Šviesiosios gimnazijos direktorė V. Liutkienė įsitikinusi, jog nuo mažens reikia formuoti mokinių vertybinę sistemą, mokyti pažinti savo emocijas ir mokėti jas reikšti bei valdyti, nebijoti viešojo kalbėjimo, planuoti ir vertinti savo pasiekimus. Išmokus to jaunystėje, įgūdžiai liks visam gyvenimui.
[#gallery=2529#]
Svarbiausia – atrasti ir pažinti save
Viena iš Sėkmės ir lyderystės mokyklos lektorių psichologė Eglė Pelienė-Venslovė vaikus veidotyros paslapčių moko nuo pat jos įsikūrimo pradžios. Ji džiaugiasi, kad gali stebėti, kaip per tuos trejus metus vaikai keičiasi, tampa brandžiomis asmenybėmis.
„Mes juos užsiauginame nuo septintokų iki vienuoliktokų. Po trejų metų matosi neįtikėtini pokyčiai. Ne tik dėl to, kad ateina branda, bet keičiasi ir mąstymo kultūra, bendravimo gebėjimai, emocijų išreiškimas, drąsa.
Tai iš tiesų yra kažkoks stebuklas žinant, kiek jie visko gauna – įvairių paskaitų, lektorių, kitokio gyvenimo požiūrio“, – mintimis dalijasi lektorė.
Ji pastebi, jog Sėkmės ir lyderystės mokykloje nėra ugdoma organizacinė ar karjeros lyderystė.
„Taip, mes diskutuojame, yra kitų lektorių, kurie skaito paskaitas apie karjeros planavimo lyderystę, bet apskritai mes ugdome asmenybinį lyderį – kas esu aš pats sau, kur mano vieta pasaulyje, gal aš būsiu tiesiog kūrėjas, kažkam įkvėpėjas, galų gale tvirtas ir stiprus žmogus, sukursiantis laimingą šeimą, – aiškina E. Pelienė-Venslovė. – Ne visiems yra poreikis būti lyderiais karjeros prasme. Bet suvokti, pažinti, atrasti save, priimti save unikalų, nebijoti būti kitokiam – taip pat yra tam tikros lyderio savybės.“
Psichologė ir lektorė neslepia, jog būna ir labai jautrių situacijų, po kurių vaikai galiausiai supranta, ką nori veikti gyvenime, koks jų pašaukimas.
„Viena mergaitė pasirinko studijuoti mediciną, bet kartu jai labai patinka ir muzika. Mes su ja atlikome asmenybės testą ir pastebėjome, kad jos gyvenime visada kartojasi muzika. Taip, ji puikiai gali studijuoti mediciną, bet tada muzika jos gyvenime turi būti kažkur šalia, – atkreipia dėmesį E. Pelienė-Venslovė. – Mes, suaugusieji, jau paskui žinome, jog, jeigu neatrandame savęs, tai gyvenimas tampa sudėtingesnis, kažkas nesigauna. Taigi, tokie atradimai irgi yra tam tikra terapija.“
Daugiau lyderystės mokyklų = laimingi vaikai
Tie vaikai, kurie ateina mokytis į Sėkmės ir lyderystės mokyklą, anot psichologės, nėra kuo nors išskirtiniai – jie yra tokie pat, kaip ir visi.
„Gal jie skiriasi tik tuo, kad turi kažkokį motyvą. Įsivaizduokite, po sunkios mokslų savaitės, penktadienį, 15 valandą, jie dar ateina sėdėti tris valandas ir klausyti paskaitų. Pavyzdžiui, aš ateinu pas septintokus ir klausiu jų: „Kodėl jūs vėl atėjote?“.
Jie tokie faini – iš pradžių sako, kad sesė, brolis, draugas ar dar kažkas sako, kad tai yra jėga, o paskui galiausiai prisipažįsta, kad čia jiems tiesiog patinka, – juokiasi E. Pelienė-Venslovė. – Kita vertus, visiems viskas turbūt patinka, kai juos sudomini. Jie ne tiek išskirtiniai, kiek jiems kažkas iš šalies duoda impulsą – tėvai, šeima, draugai ar kas kitas.“
Lektorė įsitikinusi, jog, jei Lietuvoje atsirastų daugiau tokių mokyklų, nereikėtų raudonuoti iš gėdos, kad esame nelaimingų vaikų šalis.
„Tikrai skatinčiau daugiau tokių lyderystės mokyklų.
Vaikai ne tik čia gauna paskaitas su išskirtiniais, įdomiais lektoriais, bet vasarą dar ir apmokamas stovyklas, žygius, ekskursijas – tai yra fantastika. Yra šeimų, kurios galbūt negali sau to leisti. Ir jeigu atsiranda toks rėmėjas kaip Jolanta Blažytė, mano supratimu, tai yra nuostabu. Jei būtų daugiau tokių rėmėjų ir mokyklų, būtų laiminga Lietuva, laimingi vaikai“, – šypsosi lektorė.
Pasidomėjus, kaip pati J. Blažytė galėtų apibūdinti Sėkmės ir lyderystės mokyklos rezultatus, ji teigia, jog šią mokyklą lankantys vaikai jau yra kitokie: „Vaikai yra kitokie nei juos norėtų matyti švietimo sistemos valdininkai. Jie yra drąsesni, kūrybiškesni, jie jau žino, ko jie nori gyvenime, jais jau taip lengvai nepamanipuliuosi. Jau turiu atsiliepimų, kad išugdžiau kitokius vaikus ir tuo labai džiaugiuosi.“
Dėkoja už tikėjimą jaunais žmonėmis
Kiekvieną penktadienį po pamokų į Sėkmės ir lyderystės mokyklą skubantys moksleiviai džiaugiasi, kad vėl galės susitikti su įdomiais žmonėmis, tris valandas bendraus ir klausys jų patirties ir patarimų.
Paskutinius metus šioje mokykloje besimokanti Aja Knezevičiūtė sako, kad paskaitos jai padėjo praplėsti akiratį, suprasti, kokiose srityse ji yra stipresnė ir gabesnė, koks veiklos pobūdis ją traukia.
„Paskaitos apie viešąjį kalbėjimą mane supažindino su negirdėtomis streso mažinimo gudrybėmis, kurios išmokė be baimės kalbėti prieš auditoriją. Taip pat tapau komunikabilesnė, įgijau drąsos ir pasitikėjimo savimi, dėl to susiradau daug naujų draugų ir bendraminčių.
Labai smagu, kad, be paskaitų, ši mokykla organizuoja ir stovyklas, projektus, keliones į kitas šalis. Kasmet organizuojama vasaros stovykla „Lyderių Inkubatorius“ man būna lyg visų užsiėmimų apibendrinimas.
Taip pat patinka, kad čia kviečiami lektoriai yra jaunatviški ir „dinamiški“, jų įdomu klausytis“, – apie patirtį mokykloje kalba mergina.
Antrus metus Sėkmės ir lyderystės mokykloje besimokanti Tėja Lukošiūtė taip pat pripažįsta, kad lyderystės mokykla ją skatina būti drąsesne ir nebijoti reikšti savo nuomonę, klysti ir išbandyti naujus dalykus, skatina tobulėti ir atsiskleisti jai kaip asmenybei: „Turiu daug veiklų, esu aktyvi, tačiau šiuo metu dar nesu apsisprendusi, ką norėčiau veikti ateityje, bet lyderystės mokykla tikrai labai padeda augti ir ieškoti savęs.
Susitinkam su daug įdomių žmonių, kurie pasakoja apie savo patirtis ir sėkmės kelius, tikiuosi, tai padės mano apsisprendimui ir atrasiu specialybę bei darbą, kurį su malonumu dirbčiau.
Šioje mokykloje susirenka labai draugiški, mandagūs ir žingeidūs žmonės, kurie nori sužinoti daugiau apie gyvenimą ir save.
Visi lektoriai yra labai nuoširdūs ir įdeda daug darbo atvažiuodami pas mus, supažindina su savo pasisekimais ir klaidomis bei padeda labiau įsigilinti į jų dėstomą dalyką. Lektoriai visada su malonumu atsako į mums rūpimus klausimus ir atrandame sau atsakymus.
Norėčiau padėkoti, mokyklos įkūrėjai J. Blažytei už tikėjimą jaunais žmonėmis, už galimybę augti, labiau atsiskleisti ir tobulėti.“
Taip pat dvejus metus Sėkmės ir lyderystės mokykloje besimokantis Ervinas Janušauskas apgailestauja, kad šie metai jau paskutiniai ir pripažįsta, jog jį žavi vienintelė tokio pobūdžio mokykla, kurioje mokiniai gauna galimybę pažinti save, gausybę emocinio ir protinio intelekto žinių.
Indėlis į šviesesnę Lietuvos ateitį
O štai mokyklos alumnė Aistė Bugaitė neslepia liūdesio, jog jai Sėkmės ir lyderystės mokyklos laikai baigėsi, tačiau yra labai dėkinga J. Blažytei už suteiktą galimybę pasaulį, žmones ir save pažinti kitu kampu.
„Sėkmės ir lyderystės mokyklą lankiau trejus metus, kad ir kaip būtų liūdna, bet birželio mėnesį ją baigiau.
Didžiausias dalykas, kurį davė man ši mokykla, tai – drąsa. Ši mokykla galbūt visiškai nenulėmė mano sprendimo dėl ateities, bet tikrai parodė šiokią tokią kryptį, žinoma, davė be galo didelę galimybę susipažinti su įvairiomis specialybėmis.
Manau, kad šios mokyklos didžiausias tikslas nėra parodyti vaikui kryptį ar tikslą, bet parodyti, kaip tos svajonės, tikslo pasiekti, kas yra be galo svarbu, nes dauguma, atėję į šią mokyklą, vis tiek jau maždaug žino, ko nori, bet tikrai ne visi žino, kaip to pasiekti.
Lyderystės mokykla mane labiausiai žavi tuo, kad lektoriai ir mokytojai joje su vaikais bendrauja ir elgiasi kaip lygūs, todėl vaikai tada jaučiasi labai drąsiai, laisvai, jaučia dar didesnę pagarbą vyresniajam.
Apskritai Sėkmės ir lyderystės mokykla į vaikus žiūri kaip į suaugusius, leidžia patiems priimti sprendimus, o tai ugdo jų atsakomybę ir vaikai labai tą vertina.
Šioje mokykloje vaikai išmoksta to, ko realiai jiems reikės gyvenime kuriant savo karjerą, ieškant darbo ir siekiant savo tikslų.
Labai džiugu, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems iš tikrųjų rūpi jaunimas, jo tobulėjimas ir švietimas, nes tai yra be galo didelis indėlis į šviesesnę Lietuvos ateitį.“
Planai ateičiai jau paruošti
Netgi šiuo karantino laikotarpiu Sėkmės ir lyderystės mokykla savo veiklos nestabdo ir aktyviai ją vykdo.
„Labai aktyviai vykdoma veikla pasiteisino – lankomumas beveik 100 procentų – grupės jungiasi per internetines platformas ir aktyvai bendrauja su mokiniais, teorija yra derinama su praktika.
Labai džiaugiamės, kad ne tik moksleiviai jungiasi labai noriai, bet ir tėveliai dalyvauja paskaitose. Ugdymas vykdomas grupėse (ugdymą organizavo Lauryno Pečkaičio Sėkmės mokyklos lektoriai ir Marijos Vorobjovaitės ,,Lyderių inkubatoriaus“ lektoriai“, – pasakojo gimnazijos direktorė V. Liutkienė.
„2021 metais Sėkmės ir lyderystės mokyklos programoje didžiausias dėmesys bus skiriamas lyderystės ir sėkmės ugdymui, mąstymo potencialo stiprinimui, dvasinio intelekto lavinimui ir finansinio raštingumo bei verslumo ugdymui, – ateities planais dalijasi G. Kaupienė. – Šiemet Sėkmės ir lyderystės mokyklą atnaujinome iš esmės – keičiame lektorius, kai kurias programas.
Vasarą rengtų stovyklų metu stebėjome, kokios veiklos ir kokie žmonės vaikams labiau patiko. Tai, kas mums pasirodė labiau vertinga ir naudinga, palikome ir plečiame.
Kviesimės daugiau dvasinį, emocinį intelektą ugdančių lektorių. Planuosime pagal mokinių poreikius ir esamą situaciją dėl COVID-19. Tikimės vėl susitikti gyvai, dalyvauti dirbtuvėse, eiti į žygius, stovyklas, vykti į edukacines išvykas.“
„Vikonda“ grupės valdybos pirmininkė ir Sėkmės ir lyderystės mokyklos įkūrėja bei mecenatė J. Blažytė taip pat tiki savo idėja ir investicija į Lietuvos ateitį – tam reikia tik laiko, kad rezultatas būtų akivaizdus: „Mano idėja Lietuvai – gabiems vaikams taikyti specialią programą. Suprantu, jog per vieną dieną nepakeisime švietimo sistemos, mano siūlymas būtų daryti tai mažais žingsneliais ir tokią programą pradėti taikyti pirmiausia gabiems vaikams.“