Skaidrus verslas: perspektyvos ir galimybės

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime sąvoką „skaidrus verslas“. Visgi, skaidrus verslas – koks jis?  Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie skaidresnės verslo aplinkos kūrimo ir kodėl mums tai  turėtų rūpėti? Šiuos klausimus svarstome drauge su skaidraus verslo ženklinimo iniciatyvos „Baltoji banga“ projekto koordinatore Ieva Lapeikiene.

Reputacija tampa brangiausiu įmonės turtu

– Vis dažniau girdime raginimus: „Būk skaidrus“, „Veik skaidriai“. Kas tai yra skaidrumas ir sąžiningumas versle?

– Skaidrumas versle – tarsi gerai nublizgintas stiklas, kurio nesimato, bet jei užtiško dėmė – iš karto pastebėsime.

Užsienio šalyse skaidriam verslui apibūdinti naudojami du terminai – angl. transparency, ty. tokia veikla, kuri daugiau apima savanorišką informacijos atskleidimą visuomenei angl. integrity – įmonės integralumas: tai yra įmonės deklaruojamų vertybių atitikimas su realiais veiksmais, paprastai tariant – ar iš tiesų įmonės vadovai ką sako, tą ir daro; ar jų žodžiai sutampa su veiksmais. Į lietuvių kalbą šios sąvokos verčiamos kaip vientisumas, sąžiningumas, skaidrumas ir iš principo apima visus šiuos dalykus.

Skaidrus verslas – tai visų mūsų siekis užtikrinti sąžiningą konkurenciją, atsakingą ir garbingą santykį su darbuotojais, klientais, partneriais ir valstybe. Lietuvoje skaidriai veikiančios įmonės jau įsitikino, kad būtent tokia veikla gerina įmonės reputaciją, mažina verslo valdymo rizikas, didina vartotojų pasitikėjimą ir produktų bei paslaugų patrauklumą rinkoje.

Skaidrus verslas veikia sąžiningai ir atvirai. Skaidrumas ir atskaitomybė yra laikomi pagrindiniais šiuolaikinės įmonės valdymo ramsčiais. Toks verslas griežtai laikosi moralinio kodekso ir tai harmoningai atsispindi tiek jų vykdomoje veikloje, tiek komunikacijoje su jų darbuotojais, klientais, partneriais ir visuomene.

Siekiant didesnio skaidrumo organizacijoje vis daugiau informacijos apie ją pačią ir jos veiksmus sąmoningai atskleidžiama visuomenei. Tokiu būdu formuojami atsakingi ir pagarbūs verslo santykiai su jį supančia aplinka.

– Kalbėjote, kad skaidrumas ir sąžiningumas yra tampriai susijusios sąvokos. Visgi, ar galima pavadinti sąžininga tokią įmonę, kuri savo darbuotojams moka minimalius atlyginimus?

– Jeigu darbdavys darbuotojui sako, kad mokės minimalų atlyginimą ir darbuotojas su tuo sutinka, tai yra sąžininga. Tarkime, pradedančiojo verslo įmonė viešai nurodo, kad darbuotojai gauna minimalų atlyginimą, kartais mokami priedai. Sąžininga jeigu darbdavys taip ir pasako, o ne abstrakčiai nurodo, kad „atlyginimas mokamas pagal rezultatus“. Neskaidri yra tokia veikla, kai mokamas minimumas, kuris ir deklaruojamas, o kita dalis sumokama vokelyje.

Jeigu įmonė uždirba iš tiesų „labai daug“ ir moka minimalią algą, tada iškyla daugiau vertybiniai, vadovų požiūrio į savo darbuotojus klausimai.

Dar vienas lakmuso popierėlis, padedantis įsivertinti veiklos skaidrumą, yra spauda: galima savęs paklausti: jeigu apie tai, ką darau, sužinotų spauda, ar nieko nenutiktų? Jeigu „kažkaip nemalonu, nejauku“ tai gali būti signalas, kad kažkas negerai.

Perima vakarietiškos įmonių kultūros patirtį

– Ar manote, kad verslas Lietuvoje skaidrus?

– Praėjusiais metais atlikta „Baltosios bangos“ ir tyrimų bendrovės RAIT reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, jog verslas Lietuvoje yra skaidrus. Apskritai, apie verslą palankiau atsiliepia jaunoji karta, kuri, tikėtina, jau susidūrusi su naująja vakarietiška įmonių praktika. Šių įmonių etikos standartai yra tikrai aukšti, moralinės normos perduodamos per susiformavusią įmonių kultūrą. Džiugu, kad vis daugiau Lietuvos įmonių perima šią patirtį ir praktiką. Matome daug gražių pavyzdžių ir mažose įmonėse.

[quote author=“I. Lapeikienė“]2016 metais VMI (valstybinė mokesčių inspekcija) nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Tai galėtų būti 300 eurų papildomos pensijos per metus kiekvienam senjorui.[/quote]

Visgi šių metų kartu su tyrimų bendrove RAIT atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš trijų Lietuvos gyventojų pažįsta asmenų, kurie per pastaruosius metus turėjo neįteisintų darbo santykių ar užmokestį gavo „vokelyje“. Tai yra didelis skaičius, atskleidžiantis, kad problemų verslo skaidrumo srityje turime labai daug.

– Vykdote tradicinę akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuri šiais metais organizuota 6-ąjį kartą. Kaip keičiasi žmonių požiūris į šešėlinės ekonomikos problemą?

– Vykdydami akciją kiekvienais metais gyventojams primename, kad šešėlyje nusėdantys pinigai – nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą – tai mūsų valstybės piliečiams nesuteiktos kokybiškesnės viešosios paslaugos, neišplėtota infrastruktūra ir mažesnė socialinė piliečių gerovė.

Kasmet matome vis didesnį institucinių partnerių ir verslo įsitraukimą. Tai rodo, kad tema ir problema yra tikrai aktuali. O su partnerių pagalba galime kasmet pasiekti vis daugiau Lietuvos žmonių ir miestų.

2016 metais VMI (valstybinė mokesčių inspekcija) nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Įsivaizduokime, ką būtų galima už juos padaryti. Pavyzdžiui, tai galėtų būti 300 eurų papildomos pensijos per metus kiekvienam senjorui.

Iniciatyva „Šioje šalyje nėra vietos šešėlyje“ siekiame, kad kiekvienas gyventojas atkreiptų dėmesį į šią problemą ir taip pat savo kasdieniais pasirinkimais prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Pavyzdžiui, pirkdamas prekes ar paslaugas prašytų čekio (pirkimą patvirtinančio dokumento), nesutiktų su darbdavio siūlymo dalį atlyginimo mokėti „vokelyje“, nepirktų kontrabandinių prekių ar tiesiog praneštų apie matomus pažeidimus Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu 1882.

Piliečių sumokami mokesčiai skiriami Lietuvos gyventojų pensijų, ligos, motinystės, bedarbio ir kitoms socialinės paramos išmokoms, sveikatos apsaugai (vaistų, medicinos pagalbinių priemonių kompensavimui, sveikatos programoms ir kt.), švietimui ir mokslui (mokykliniam, ikimokykliniam ugdymui, aukštajam mokslui ir kt.), subsidijoms verslui bei žemės ūkiui, krašto apsaugai, priešgaisrinei apsaugai, policijai, teisėsaugos sistemai, kultūrai, menui, sportui ir kitoms visuomenės reikmėms. Todėl sąžiningai mokėdamas mokesčius kiekvienas asmuo prisideda prie savo ir valstybės ateities kūrimo.

[quote author=“I. Lapeikienė“]Kiekvienas savo kasdieniais pasirinkimais gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Pavyzdžiui, pirkdamas prekes ar paslaugas prašyti čekio (pirkimą patvirtinančio dokumento) ar tiesiog praneštų apie matomus pažeidimus Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu 1882. [/quote]

Mūsų tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus 79% gyventojų nepirko kontrabandinių prekių, o 81% gyventojų per pastaruosius metus dirbo legaliai.

VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) fiksuoja vis daugiau aktyvių, pilietiškų gyventojų pranešimų apie korupcinę veiklą. VMI teigimu, nuo 2006 m. birželio mėn., kai buvo įsteigtas bendrasis VMI pasitikėjimo telefonas 1882, aktyvūs ir sąmoningi piliečiai į valstybės biudžetą padėjo sugrąžinti per 37 mln. eurų nuslėptų mokesčių.

Tačiau pastebima, kad galime būti dar aktyvesni ir atkreipti dėmesį, ar pirkę prekes/paslaugas gauname čekį. Taip pat vis dar esame linkę „sutaupyti“ įsigydami PVM neapmokestintų prekių ar už suteiktas paslaugas sumokėti tiesiai „į rankas“.

– Ar pastebimas ryšys tarp skaidraus verslo ir skaidrios aplinkos aukščiausiose institucijose? Ar gali verslas išlikti skaidrus korumpuotoje aplinkoje? Gal mokesčiai yra slepiami, nes tiesiog jie yra neadekvatūs? Jeigu žmonės matytų, kad aukščiausios valdžios politika ir sprendimai yra skaidrūs, o surinkti mokesčiai kaip jūs teigiate būtų panaudoti pensijoms didinti, gal ir šešėlio problema būtų mažesnė?

– Skaidrus verslas yra tas, kuris įsivertinęs galimas grėsmes įsidiegia antikorupcijos politiką įmonės viduje ir jos laikosi. Be abejo, kuo daugiau tokių verslo įmonių, tuo mažiau korupcinių veiklų.

Rezonansinės istorijos apie korumpuotą elgesį aukščiausiuose lygmenyse atskleidžia, kad mūsų valstybėje nėra viskas gerai, kad turime atlikti daug namų darbų, kad mūsų visuomenė augtų (ar parodo, kad turime kur augti, ko siekti)

Taip, kartais skaitant naujienas, ne vienas pradeda galvoti, kad mūsų šalyje nieko gero nebevyksta. Yra pavojus pasiduoti neigiamam informacijos srautui ir pačiam nuleisti rankas, nebesistengti, o blogiausia, pačiam pasitraukti į šešėlį.

[quote author=“I. Lapeikienė“]Skaidrumas ir atskaitomybė yra laikomi pagrindiniais šiuolaikinės įmonės valdymo ramsčiais.[/quote]

Viešumas – vartotojų ginklas ar skaidrumo įrankis?

– Komunikacijos amžiuje informacija gali pasekti daugybę žmonių kone tuo pačiu metu. Kaip šiuolaikinės medijos turi įtakos verslo procesų skaidrumui?

– Informacijos apie save atskleidimas, viešumas, skaidrumas kuria pasitikėjimą. Kuo daugiau informacijos apie save įmonė suteikia pati, tuo mažiau kyla klausimų ar dvejonių dėl jos veiklos, skaidrumo, kuo daugiau pasakome, tuo visiems viskas aiškiau.

Kai kurios įmonės pasirenka „užtrauktų užuolaidų“ komunikacijos politiką. Jeigu įmonė neturi net internetinio puslapio, nieko apie save neskelbia ar jums nekyla įtarimų, ką ji iš viso veikia; ar norėtumėte su tokia įmone verslo santykių?

Papildomas informacijos atskleidimas yra kiekvienos įmonės apsisprendimo reikalas. O mes tiesiog renkamės, su kokia įmone norime megzti santykius.

– Ar gali socialiniai tinklai padėti kurti skaidrią aplinką?

– Žmonės socialiniuose tinkluose atskleidžia daug informacijos apie save ir tai jau tampa norma. Įmonės socialinius tinklus lygiai taip išnaudoja ryšiams su klientais ir partneriais stiprinti. Daugiau pasakojant apie savo veiklą, mezgami pasitikėjimu grįsti santykiai, atrodo, kad įmonė tampa geru tavo pažįstamu.

Kita vertus, dar niekada nebuvo taip lengva savo reputaciją sugadinti. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi nuomone apie įsigytus pirkinius, suteiktas paslaugas. Žinoma, labai gerai, kai visi giria tavo įmonę; ar, pavyzdžiui, skanius tavo kepamus pyragus. Tačiau įdėk vieną kartą taupydamas nebe sviestą o margariną, ir iš karto pamatysi komentarą, kad kažkas negerai, suprastėjo tavo pyragai. Pačiai įmonei naudinga sekti tokius dalykus ir numatyti, kur yra silpnosios grandys; juk neretai įmonė, ypač jei yra didesnė, gali ir nežinoti apie tam tikras problemas.

Nusiskundimai tik rodo, kad žmonės nebėra abejingi, jiems rūpi. Ir tai gerai, nebekenčiame kaip „senais laikais“. Sąmoningėjame, tampame reiklūs, norime kokybiškų paslaugų.

Socialiniai tinklai leidžia informacija greitai dalintis, o įmonei reaguoti. Dabar klientas socialinių tinklų dėka yra labai arti ir grįžtamąjį ryšį gali gauti labai greitai.

Nesąžiningo verslo veikimo būdai yra dalyvavimas šešėlinėje arba korupcinėse veiklose.

Šešėlinė veikla – ekonominė veikla, vykdoma nesilaikant galiojančių teisės aktų, jų reikalavimų ir siekiant išvengti mokesčių. Šešėlinės veiklos pavyzdžiai: įmonės mokesčių slėpimas, atlyginimų mokėjimas vokeliuose, kontrabandinių prekių įsigijimas ir realizavimas, pajamas generuojanti veikla, kuria užsiima fiziniai asmenys, nesumokantys mokesčių valstybei ir kt.

Korupcija, bendrąja prasme, yra piktnaudžiavimas ar netinkamas turimos galios ar pasitikėjimo naudojimas siekiant asmeninės naudos, o ne dėl tos priežasties, dėl kurių ši galia ar pasitikėjimas buvo suteiktas. Korupcinės veiklos pavyzdžiai yra kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, lėšų/turto pasisavinimas ar švaistymas, nepotizmas, pernelyg didelė įtaka sprendimų priėmime (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimas).

Su Kėdainių verslininkais diskutavome apie skaidraus verslo situaciją, galimybes bei visuomenės požiūrį.

Benas CECHANAVIČIUS, vienas baro „Kavamanija“ įkūrėjų: „Startavę nutarėme atlikti eksperimentą“

„Į skaidrumo aspektą versle žvelgiame labai teigiamai. Tik pradėję savo veiklą užsibrėžėme tokį tikslą, galima sakyti, atlikome savotišką eksperimentą, ar įmanoma jaunam verslui veikti laikantis visų teisės aktų. Ir žinote, manau, mums puikiai sekasi. Tiesa, verslas, ypač pradžioje susijęs su didelėmis rizikomis. Labai tikiuosi, kad šiuo metu svarstomas „mokesčių atostogų“ projektas sukurs palankesnes sąlygas pradedančiajam verslui.

Mes patys, sakyčiau, su kreiva šypsena žvelgiame į tuos, kurie prašo nemušti čekio. Tokių žmonių nėra jau tiek mažai, tačiau visuomenės požiūris pamažu keičiasi.“

Viktoras GAURILČIKAS, kaimo turizmo sodybos „Senas malūnas“ savininkas: „Neskaidrus verslas vis dar laimi konkurencinėje kovoje“

„Vykdome skaidrią veiklą ir nebijome to pasakyti. Tačiau mokesčių nemokantys, nelegaliai dirbantys verslininkai laimi konkurencinėje kovoje siūlydami mažesnes paslaugų kainas. Būtent kaina neretai vis dar lemia klientų pasirinkimą.

Vykdant skaidrią veiklą norėtųsi ir daugiau institucijų supratingumo. Stebina nevienodi standartai, taikomi panašioms veikloms. Tarkime, jeigu asmuo verslo liudijime nurodo, jog teikia trumpalaikės nuomos paslaugas (kaimo turizmu užsiimančiųjų verslo liudijime jos įvardytos kaip apgyvendinimo paslaugos), jam taikomi daug mažesni reikalavimai negu kaimo turizmo sodyboms, nors realiai abiem atvejais svečiui suteikiama nakvynė. Tuo dažnai ir naudojasi mūsų konkurentai. Jeigu kalbame apie vienodas konkurencines galimybes ar nevertėtų sudaryti visiems ir vienodų sąlygų? Kitas pavyzdys: pagal anksčiau galiojusius įstatymus (iki 2008 metų „naktinės mokesčių reformos“), jau dirbant įmonėje ir norint vykdyti papildomą veiklą nereikėdavo antrą kartą mokėti PSD mokesčio. Dabar tai tenka daryti. Neabejoju, kad išmintinga valdžios politika paskatintų didesnį verslo skaidrumą.“

Sonata PATKAUSKAITĖ, „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistė. AB „Lifosa“ yra skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ narė.

„Klausti, kokia nauda įmonei būti skaidriai, yra tas pats, kas klausti, kokia nauda būti žmogumi. Veikti skaidriai yra įmonių pareiga. Užsienio šalių kompanijose toks klausimas net nekeliamas. Didžiosios įmonės, dirbančios su užsienio partneriais, tiesiog privalo veikti skaidriai.

Visuomenės požiūris ir elgesys labai priklauso nuo valdžios politikos skaidrumo: kuo valdžia skaidriau elgiasi ir kuo žmonių gyvenimas tampa geresnis, tuo mažiau toleruojamas nesąžiningas, korumpuotas elgesys. Tačiau asmeninės pastangos tarsi banga nuplaunamos kylančių korupcijos skandalų. Žmogus analizuoja situaciją ir klausia savęs: „O kodėl aš turėčiau būti skaidrus?“

Daugiau: crm sistema