Siųsti karius į Ukrainą ar nesiųsti – štai kur klausimas

 Siųsti karius į Ukrainą ar nesiųsti – štai kur klausimas

Karas Ukrainoje./ BNS Pauliaus Peleckio nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklando itin daug kalbų apie karą. Ne tik apie tą karą, kuris visai šalia mūsų vyksta jau dvejus metus. Dalis žmonių jį priėmė kaip naują realybę ir nebesigąsdina kaskart išgirdę, kiek dar žmonių Ukrainoje pražudė rusų raketos. Tačiau politikams vis garsiau kalbant apie tai, kad savo karius gali tekti pasiųsti į Ukrainą, karas, kuris dabar yra kažkur kitur, labai greitai pasibelstų į mūsų duris. Pasirodo, Lietuvoje visos partijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), svarstytų galimybę savo žmones išsiųsti į minų lauku tapusią šalį. Keisčiausia tai, kad visuomenei kažkodėl piešiamas naratyvas, kad prieštaraujančių tokiems ketinimams politikų net nėra.

D. Gaižausko nuomonės LRT paviešinti nesiteikė

Štai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduotojas Dainius Gaižauskas pasisako prieš karių siuntimą į Ukrainą. Progą savo mintimis pasidalinti su visuomene jis turėjo, kai Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais maitinama LRT jį kalbino laidoje „Dienos klausimas“. Bėda tik ta, kad toji nuomonė eterio taip ir neišvydo.

Tai tiek trumpai apie sąžiningą žiniasklaidą, už kurią kiekvienas mokame iš savo kišenės. 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduotojas Dainius Gaižauskas pasisako prieš karių siuntimą į Ukrainą./BNS Luko Balandžio nuotr.

„Žurnalistui į klausimą, ar LVŽS pritartų siūlymui siųsti Lietuvos karius su mokymo misija į Ukrainą, vienareikšmiškai ir labai aiškiai atsakiau – NE, argumentuodamas, kad Lietuva negali prieštarauti NATO aljanso sprendimui, draudžiančiam valstybėms narėms be NATO pritarimo siųsti savo karius į Ukrainą.

Pabrėžiau, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius Prancūzijos prezidento pamąstymus, dar kartą aiškiai ir griežtai atsakė – NATO nesiųs karių į Ukrainą. Po šio pasisakymo jam paantrino JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos ir kitų valstybių vadovai. Po tokių pareiškimų normaliose valstybėse ši diskusija turėtų ir pasibaigti, tačiau jau nieko nestebina, kad Lietuvai tai negalioja. O negalioja todėl, kad prie Lietuvos valdžios vairo sėdi karo propagandos specialistai – konservatorių partijos atstovai – ir karo eskalacijos temą naudoja rinkimų kampanijai“, – griežtai kalbėjo politikas.

Reikia pripažinti, kad Landsbergiai niekuomet negailėjo aršios kritikos ir itin griežtų pasisakymų Rusijos atžvilgiu. Ir nors daugumai visuomenės tokie pasisakymai gali glostyti širdį, reikia žvelgti į situaciją realistiškai – tai žvėries tampymas už ūsų, tarsi laukiant, kada jau persipildys jo kantrybės taurė. O kas bus, kai ta taurė persipildys? Taip, visi viliamės, kad NATO laimėtų karą vos jam parodžius pirmuosius ženklus. Tačiau ar mūsų šalis tokiu atveju netaptų santykių aiškinimosi aikštele? Laikas, ko gero, parodys ir tai, nors to liudininkais būti niekas nenorėtume…

Kritikos užsienio reikalų ministro siūlymams negaili parlamentaras Mindaugas Puidokas.

M. Puidokas kaltina G. Landsbergį didinant karo grėsmę

Klausimų, kodėl gi Lietuva taip uoliai nori išspręsti svetimas problemas, net tada, kai gerokai galingesnės šalys tą daryti atsisako, kyla ne vienam. Pirmiausia, jei Lietuva būtų viena pati sau, gal ir galėtų savo žmones siųsti mirti vienur ar kitur. Tačiau esame NATO aljanso dalis, ir net neturime teisės patys priiminėti tokio lygio sprendimų. Atrodo, kad visa laimė, jog tokios teisės neturime šiuo metu, nes Lietuvos valdžioje sėdi politikai, kurie lengva ranka išsiųstų savo tautiečius žūti už kitos šalies laisvę. Gražu, prasminga, nepasiginčysi. Tačiau kiek iš to bus naudos ir ar kartais nebus daugiau žalos?

„Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas Prancūzijos prezidento Makrono siūlymus Europos šalims būti drąsioms ir siųsti karius į Ukrainą… dalina ,,reklaminius“ interviu pas mus ir užsienyje bei atvirai kalba, kad geras laikas diskusijoms dėl karių siuntimo į Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento E. Makrono pasiūlymo, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.

Nėra skirtumo, ar valstybė narė siunčia viešai karius ar karius-instruktorius į kariaujančią šalį. Ji tampa karinio konflikto dalyve.

Kas atsakys, jei Rusija nutars smogti „Iskander“ raketa į Krašto apsaugos ministeriją? Kas būtų daroma tokiu atveju!? Juk karo dėl mūsų nepradės NATO, nes mes PATYS Landsbergio politikos dėka būtume nutarę būti „kietesni“ nei JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Turkija. Ar tada Vokietija nepakeis sprendimo siųsti Lietuvai savo brigadą? Kaip galima priiminėti tokius naudingus Rusijai sprendimus?“ – kritikos užsienio reikalų ministro siūlymams negaili parlamentaras Mindaugas Puidokas.

Kai kurie kiti politikai neslepia, kokie gi tikrieji motyvai slepiasi už noro siųsti karius į Ukrainą. Panašu, kad vis daugiau jų mano, jog karas visai netrukus gali pasibelsti ir į mūsų duris, todėl politinių narcizų kruvinus žaidimus geriau žaisti esą svetimame kieme, nei savame.

Užsienio šalys karių į Ukrainą nesiųs

Nors Emanuelis Makronas ir leptelėjo šią idėją, kuri kažkaip kardinaliai skiriasi nuo karo pradžioje jo vykdytos „paskambink ir perkalbėk“ politikos, NATO narės šia idėja nėra sužavėtos./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Nors Emanuelis Makronas ir leptelėjo šią idėją, kuri kažkaip kardinaliai skiriasi nuo karo pradžioje jo vykdytos „paskambink ir perkalbėk“ politikos, NATO narės šia idėja nėra sužavėtos.

„The Guardian“ rašo, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento E. Makrono pasiūlymo, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą.

„NATO neketina siųsti karių į Ukrainą ir NATO nėra konflikto šalis, taip pat nėra NATO sąjungininkės“, – interviu „Reuters“ sakė J. Stoltenbergas.

J. Stoltenbergas sakė, kad net jei atskiros NATO šalys siųstų karius į Ukrainą, tai paveiktų visą aljansą, nes jo narės yra saistomos kolektyvinės gynybos pakto.

Paklaustas, ar Macronas padarė klaidą kalbėdamas apie „strateginį dviprasmiškumą“ dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, Stoltenbergas atsakė: „Manau, kad svarbu, jog mes pasikonsultuotume ir turėtume bendrą požiūrį į šias svarbias temas, nes jos yra svarbios mums visiems“.

Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija, Čekija, Lenkija, Italija ir Vengrija yra tarp šalių, kurios pareiškė nesvarstančios siųsti sausumos karių į Ukrainą po prieštaringų Macrono komentarų praėjusį mėnesį.

6 Komentarai

  • Reikia siųsti bútinai ir nugaléti rusus mūšio lauke!!!
    Ps tie kur nori siųsti savo vaikų neturi arba jau išveže iš Lietuvos
    ytė,aité..

  • Puidokas gal kedainiuose jau gyvena? Nes dazniau nei biciunas cia reklamuojamas

  • Pirma kartą išgirdau tikrus argumentus ir tiesų pasisakymą. dauguma taip galvojam. Ką veikia Bičiūnas, kad per 4 metus gal vos vieną kart gal pleptelėjo kokią nesąmonę ir visas jo darbiukas.

  • Nu ką veikia Bičiūnas? Nu kvailas klausimas: po balius vaikšto, naują moterį vedžiojasi ir apie savivaldybės renginius rašo feisbuke.Jis gi ne seime dirba? Jis jaunas ir gražus byčas.Tik tokius in seimą. Ką ten dirbančius tokius kaip Viktoras, Puidokas ir kt, rinkti. Juos apspjaudyti reikia?

  • kur landsbergėlis savo benkartus suslėpė,ko gentviiokas su povelnioniu ir tuo pusglušiu Mataušu Ukrainon mūsų laisvės gint nevažiuoja.

  • Bus mieras ant Lituvos Rosiejoj

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video