Šiųmetis derlius ir stebino, ir liūdino
Ūkininkams šiemet metų būta gana ramių, tačiau su savais iššūkiais – vėlyvos šalnos, sausra, o kai kur dar ir gamtos stichijos. Laimei, Kėdainių rajoną jos šįmet aplenkė, tačiau ypatingai gausiu derliumi jis vis tiek pasidžiaugti negali. O lygindamas praėjusius ir šiuos metus Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis pastebėjo, kad derlius šiais metais mažesnis.
Nuostolius sąlygojo kelios priežastys
„Labai gaila, kad grūdų kaina labai stipriai krenta. Taip yra dėl įvežamų ukrainietiškų grūdų“, – paaiškino ūkininkų atstovas.
Tačiau, kaip sakė pašnekovas, buvo ir kas maloniai nustebino: „Rapsų derlius kiek nustebino, nes po pavasarinių šalnų ir sausros galvojome, kad iš rapsų nieko nebus, bet jų derlius tikriausiai buvo panašus, kaip ir pernai. Problema – kad kaina nukrito beveik perpus. O buvo pirktos trąšos, įdėtas darbas, technika, degalai…“
Kalbėdamas apie nuostolių priežastis D. Sabulis pažymėjo, kad jų būta net kelių.
„Pagrindinės šių metų nuostolių priežastys yra sausra ir šalnos, net kai kur runkeliai buvo nušalę.
Su jau pasibaigusia rapsų sėja taip pat daug problemų buvo – žmonės pastaruoju metu yra pamėgę juostinę sėją, kai sėjama tiesiai į ražieną. Dėl to buvo atsiradę labai daug šliužų. Vieni juos naikino, kiti – ne, tai taip ir išeina, kad jų yra visur“, – kalbėjo pašnekovas.
Aplenkė gamtos stichijos
Paklaustas, kaip atrodo Kėdainių rajonas Lietuvos kontekste, Kėdainių krašto ūkininkų atstovas sakė: „Kaip ir visada, galbūt kažkiek atsiliekame nuo Pasvalio kraštų, bet mes bent jau didžiojoje regiono dalyje negavome škvalų, krušų, nebuvo padaryta didelių nuostolių. Kėdainių rajone mažai teko matyti išguldytų pasėlių, bent jau toje vietoje nenukentėjome“.
Kaip sakė, pašnekovas, prastas derlius šiemet buvo ne tik dėl kiekybės, bet ir dėl kokybės.
„Kalbant apie kokybę, sausra padarė įtaką, kad kviečiuose yra mažiau baltymų, o dėl to yra ir mažesnė kviečių klasė, o tarp klasių skirtumas – 20–30 eurų. Tarkim, trečios klasės kviečių šiais metais yra daug, kaip, beje, ir pašarinių grūdų. Taigi, prastesnė ir kokybė, ir derlius“, – sakė D. Sabulis.
Vis tik šių metų jis neįvardijo kaip nuostolingų.
„Šiuos metus apibūdinčiau kaip tokius, kuriais ūkininkai uždirbo skoloms padengti ir liks labai nedaug pelno“, – apibendrino pašnekovas.
9 Komentarai
kad kritus grūdų supirkimo kainoms,duona pabrangusi.Lenkija ,Vengrija ir kitos šalys sugeba atsigint nuo ukrainietiškų grūdų,o mūsų valdžiukė plačiai atvėrė elevatorius jiems.Ko nepribaigė šalnos su sausra,konservantai ,anginą pjaudami per užpakalį,davęs ūkininkus iki bankroto.
Palangos verslininkams ir ūkininkams buvo prasčiausi metai!
Ūkininkai visada verkia: tai per sausa, tai per šlapia, tai vėjas išguldė, tai dar kas… Visi milijonieriai, visi naujom mašinom, tik va kompensuokit jiems kasmet.. Aš manau taip, kad jei neišeina ūkininkaut ar neapsimoka- keisk profesiją, parduok žemes ir eik kasą dirbt ar sandėly kokiam, neverkęs. Arba ūkininkauk ir neverk, gi niekas nevertė.
Iš kokių grūdų durne duoną ėsi, eksperte tik per komentarus!
Nesuprantu kodėl mums turėtu rūpėt lietuvos ūmininkai. Juk jie pasaulinės grūdu rinkos stiprūs žaidėjai. O pas mus lietuviškos produkcijos nelabai yra viskas išvažiuoja į užsieni. Kiauliena lenkiška, vištiena lenkiška, pieno didžioji dalis atvažiuona iš latvijos, agurkai koncervavimui iš bulgarijos,miltai duonai kept iš lenkijos. Tegul jie plaukia kartu su grudais pas arabus ir prašo kad tie daugiau sumokėtu.
Kai pagalvoji ko jiems čia taip skųstis ir mėgint išspaust ašarą mums,kurie tos lietuviškos užsienin išvežamos produkcijos nemato,nes ten galima didesnę išpešt naudą.Iš žemės ūkio ministerijos iškaulija visokias paramas kurui, sausroms, škvalams,o jei ką po šūkiu,,Pirk prekę lietuvišką“ir parduoda,tai tik kosmine kaina.Mažumą kuklesniems reikėtų būti,nes ne vieni jie po saule gyvena.
Nepanikuokit, labai argumentuotai vaikinas išsakė šio sezono žemdirbių problemas…
Iš pigesnių ir mažiau ašarotų
labiausiai pergyvenu, kad Ažytėnuose nelaimėjo koncervatorius, o šiaip metai buvo superiniai