Siūlo keisti rajono savivaldybės komandą

Paskutinę 2016 metų darbo dieną į posėdį susirinkusi Kėdainių rajono savivaldybės taryba sprendė neeilinį klausimą – ką daryti su valstybės skirtais, tačiau nepanaudotais pinigais, kurie buvo numatyti „Saulutės“, miesto stadiono ir ligoninės statybų projektams. Šie užstrigę statybų projektai jau tapo Kėdainių gėdos ir neūkiškumo simboliu. Antrus metus iš eilės Kėdainių rajono savivaldybė grąžino valstybei pinigus, kuriuos ši perskirstė kitiems rajonams, tad natūralu, kad svarstant šį klausimą rajono Taryboje virė aistros, o Tarybos narys, valdančiosios koalicijos atstovas Viktoras Muntianas pareiškė nepasitikintis savivaldybės administracija ir siūlė ją pakeisti.

Valstybė pinigų skyrė, savivaldybė – nepanaudojo

Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius pripažino, kad situacija iš tiesų kebli.

Gavus patikslintus socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, kultūros ministrų bei Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus įsakymus, Kėdainiams skirta specialioji tikslinė dotacija sumažėjo 393 tūkst. eurų.

Tiek pinigų savivaldybė turi grąžinti valstybei, nes nesugebėjo atlikti visų numatytų darbų pradėtuose „Saulutės“ pastato, miesto stadiono rekonstrukcijos ir ligoninės rekonstrukcijos bei statybų projektuose.

Spėjo tik liftą įrengti

Pasak savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Jolantos Sakavičienės, Kėdainių ligoninės rekonstrukcijos darbai neįvykdyti, nes konkursą jiems atlikti laimėjusiai bendrovei „CCM Baltic“ praėjusių metų spalį buvo iškelta bankroto byla, tad sutartis – skubiai nutraukta.

Vienas pagrindinių darbų buvo ligoninės lifto pakeitimas, tad savivaldybei neliko nieko kita, kaip tik skubiai skelbti naują konkursą. Jį laimėjusi bendrovė „Kauno liftai“ už 61,5 tūkst. eurų ligoninėje įrengė naują krovininį keltuvą, o kitų pinigų panaudoti nespėjo.

Stadiono taip ir nesutvarkė

Kodėl taip ir liko nebaigtas tvarkyti stadionas, savivaldybės administracija rajono Tarybos nariams nesugebėjo paaiškinti.

Buvo girdėti tik pasiteisinimai, neva dėl pradėtų ir niekaip nebaigiamų darbų Kėdainių stadione ne kartą buvo kreiptasi į juos atlikti turinčią bendrovę „Verslo bitė“. Verslininkai buvo kviesti į pokalbį su savivaldybės meru ir administracijos direktoriumi, tačiau tai jokių rezultatų nedavė – darbai taip ir liko nebaigti. 

Stadiono sutvarkyti nesugebančiai bendrovei skirti juokingi delspinigiai – 0,04 procento sąmatinės projekto vertės už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi, 2016 metų gruodžio 1 dienai ši suma sudarė vos
5 tūkst. 565 eurus.

Dėl „Saulutės“ kaltas net ir blogas oras

Bene didžiausias Kėdainių valdžios galvos skausmas – šiais metais vėl užstrigęs „Saulutės“ pastato pritaikymo bibliotekos reikmėms projektas. Nors prie šio projekto buvo prijungtos ir Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijai skirtos lėšos, vis dar trypčiojama vietoje. Valstybės skiriamų pinigų įsisavinti nesugebama, o baigiantis metams juos vėl tenka grąžinti į valstybės biudžetą.

Jei ši situacija kartosis ir šiais metais, valstybės finansavimas gali būti visai nutrauktas ir statybas teks užšaldyti.

Kėdainių rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė tikino, esą darbus atliekančiai stambiai statybų bendrovei „LitCon“ trukdė techninio projekto koregavimas, užsitęsė jo derinimas ir leidimas vykdyti pirkimo procedūras. Sutartis su bendrove buvo pasirašyta tik 2016 m. spalio 24 dieną, o rangovas informavo iki metų pabaigos nespėsiantis atlikti visų numatytų darbų. Kiti savivaldybės atstovai net aiškino, jog dėl to, kad užstrigo šios statybos, kalti net ir prasti orai.

Ar nenutiks taip, jog ir šiais metais savivaldybė nesugebės tinkamai pasirūpinti, kad statybininkai tiesiog atliktų tai, už ką jiems mokami pinigai iš valstybės biudžeto? Juk absurdiškai situacijai tęsiantis, rizikuojama visai netekti valstybės investicijų lėšų. Galų gale, ką nuveikė savivaldybės administracija, kad būtų išvengta tokios keblios situacijos?

Apie finansinę naudą net neužsimena

Opozicijos atstovė, rajono Tarybos narė Nijolė Naujokienė posėdyje pasiteiravo, kokią finansinę naudą davė sprendimas koreguoti jau patvirtintą „Saulutės“ pastato rekonstrukcijos projektą. Akivaizdu, kad jo pakeitimas tapo nesugebėjimo iki metų pabaigos įsisavinti skirtus pinigus priežastimi.

Į šį klausimą atsakydamas rajono meras S. Grinkevičius tikino, esą sprendimas priimtas atsižvelgus į apklausos metu išgirstą gyventojų ir specialistų nuomonę, jog reikia žeminti pastatą iki dviejų aukštų, kad atsivertų vaizdas į evangelikų reformatų bažnyčią.

„Tai kėdainiečių ir su istorija, architektūra bei urbanistika susijusių specialistų nuomonė“, – gynėsi meras S. Grinkevičius.

Apie finansus rajono vadovas nebuvo nusiteikęs kalbėti ir N. Naujokienės klausimą nuleido negirdomis, tad taip ir nežinia, kokia reali nauda kėdainiečiams iš to projekto pakeitimo.

V. Muntianas mero komandai pasiūlė trauktis

Savivaldybės vadovams kritikos negailėjo ne tik opozicijos atstovė N. Naujokienė. Itin aršiai savo kolegas kritikavo valdančiosios koalicijos narys, liberalų frakcijos atstovas Viktoras Muntianas.

„Situacija tęsiasi dvejus metus, ji yra tokia pati, nesikeičianti. Mes rizikuojame ir trečius metus prarasti pinigus. „Saulutės“ projektas ypatingai svarbus, nes dėl jo (darbų nevykdymo – red.) sustabdytas ir Kultūros centro statybų klausimas“, – priminė Tarybos narys V. Muntianas.

Politikas tikino, kad jo nuomone, buvo netinkamai parinkti rangovai, blogai organizuotas rangos projektas. Tad, nepaisant visų logiškų ir nelogiškų pasiteisinimų, anot V. Muntiano, visa atsakomybė dėl užstrigusių statybos projektų ir prarastų pinigų tenka savivaldybės administracijos vadovams.

„Netikiu, kad ta pati komanda galės ir toliau ritmingai vykdyti darbus. Įtariu, kad ir 2017 metų padidintas finansavimas šiems objektams liks neįsisavintas. Todėl balsuoti už šio sprendimo projektą bei strateginį planą negaliu, nes netikiu, jog ši komanda sugebės tai padaryti. Arba keičiam komandą, arba atsisakome šių planų“, – sakė V. Muntianas.

Jam pritarė ir Tarybos narė N. Naujokienė, konstatavusi, kad valstybės investicijų savivaldybė nesugeba įsisavinti jau ne vienerius metus.

„Rajonas praranda lėšas ir dėl užsitęsusių pirkimų, ir dėl projektų keitimų. Galbūt ir su rangovais ne visada pasiseka, tas, be jokių abejonių, gali būti. Aš galvoju, jog nepadaryta viskas ir iš savivaldybės administracijos pusės – silpna kontrolė, netinkamas koordinavimas ir atsakomybės neprisiėmimas. Manau, kad administracija turi įvertinti savo darbą ir skubiai numatyti būdus kaip gerinti darbų kokybę“, – teigė
N. Naujokienė.

Gynė administraciją

V. Muntiano siūlymą keisti savivaldybės administracijos komandą, valdantieji nuleido negirdomis, o rajono merui vėl neliko nieko kito kaip užimti gynybinę poziciją.

Meras tikino, kad savivaldybės administracijos specialistai tinkamai kontroliavo, kaip statybininkai dirba, net ir jis pats asmeniškai įsitraukė į netinkamai dirbančių statybos bendrovių kontrolės procesą. Pasak jo, savivaldybės atstovai objektuose lankydavosi kiekvieną dieną ir pranešdavo, kiek darbininkų esama ir ką šie veikia. Nepaisant to, tokie savivaldybės darbo metodai jokios naudos nedavė.

Be to, S. Grinkevičius tikino, jog savivaldybei trūksta teisinių svertų, kuriais galėtų priversti dirbti tingius statybininkus. Anot jo, jeigu privačiame versle niekdarius galima tiesiog išvaryti laukan ar pagrasinti šiems nemokėti pinigų, savivaldybė taip elgtis negali.

„Šiai dienai mūsų statybos skyriuje trūksta dviejų darbuotojų. Skelbiami konkursai, tačiau neatsiranda norinčių dirbti šį sunkų darbą“, – liūdnai konstatavo S. Grinkevičius.

Suvokdamas situacijos rimtumą meras pasistengė nuraminti kilusias aistras. Jis pareiškė apsilankęs Kultūros ministerijoje ir sutaręs, jog 280 tūkst. eurų, skirtų „Saulutės“ projektui, bus perkelta į 2017 metų biudžetą.

Patikino, kad esama susitarimo ir su statybų bendrove „LitCon“. Ji įpareigota iki šių metų rugsėjo sutvarkyti fasadinę „Saulutės“ pastato dalį.

„Gaila, kad  buvo pasirinkti „Verslo bitės“ ir „LitCon“. Tai visiškai netinkami vykdytojai. Juos pasirinko ne mūsų, o senos kadencijos administracija, vykdydama viešųjų pirkimų procedūras. Jie patvirtino savo nekompetentingumą visais aspektais“, – kaltę pirmtakams vertė S. Grinkevičius.

Liepė pasirinkti

Tarybos posėdyje meras netiesiogiai pripažino, jog savivaldybė dėl užstrigusių statybų atsidūrė itin nepavydėtinoje situacijoje. Pasak jo, ieškant teisinių būdų, kaip paspausti „Verslo bites“ ir „LitCon“, egzistuoja du variantai – skaičiuoti delspinigius arba vienašališkai nutraukti sutartis. Tai, jog skaičiuojami delspinigiai nėra tinkamas būdas paveikti statybininkus, parodė istorija su miesto stadionu.

Kita vertus, savivaldybės teisininkai numatė, jog nutraukus darbų rangos sutartis rizikuojama įsivelti į teisinius ginčus, kurie trunka apie dvejus metus. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bet kokie darbai būtų sustabdyti, o iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nebūtų galima skelbti naujo rangos konkurso.

„Klausiau koalicijos partnerių, klausiu ir jūsų, tarybos narių – ką renkamės? Mūsų teisininkai sako, dėl stadiono surinkta pakankamai medžiagos sutarčiai nutraukti. Ar ją nutraukiame, nieko negalime daryti ir laukiame kuo baigsis teismo procesas, o jis gali baigtis visaip, ar toliau spausdami „Verslo bites“ judame tolyn? Nuspręskime, nepalikite to merui ir administracijos direktoriui“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Politikai atsidūrė aklavietėje

Balsuoti ar nebalsuoti už parengtą 2016 metų biudžeto tikslinimo projektą, kuriame konstatuojamos liūdnos tendencijos, jog savivaldybė nesugebėjo įsisavinti jai skirtų lėšų? Galų gale – ar balsavimas prieš turės kokios nors įtakos šiai situacijai? Būtent į tokius klausimus paskutiniame rajono Tarybos posėdyje teko atsakyti kiekvienam Tarybos nariui.

O kaip elgtis šioje gana keistoje situacijoje, patarė pats meras. Tiesa, jo žodžiai buvo labiau panašūs ne į patarimą, bet į situacijos tragizmo konstatavimą.

„Jeigu sugalvotumėte nebalsuoti, nuo to pinigų nei padaugėtų, nei sumažėtų“, – sakė rajono meras.

Vis tik už biudžeto tikslinimą rajono politikai balsavo ir jam pritarė. Susilaikiusiųjų buvo tik keturi, o projektui nepritarė tik vienas V. Muntianas.

Beje, Tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis pastebėjo, kad šis itin svarbus tarybos posėdis pasak jo, turėjo būti rengiamas ne paskutinę metų darbo dieną, o bent jau pirmąją gruodžio savaitę.