Šis kovas buvo sausiausias per 60 metų!
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
rinkosaikste.lt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos inf.
Šių metų kovas tapo pačiu sausiausiu mėnesiu iš visų nuo 1961 metų, o iki šiol sausiausias mėnuo Lietuvoje buvo 2019 metų balandis.
Sausiausias ne tik iš kovo mėnesių
Kovas buvo išskirtinai sausas ne tik iš visų kovų nuo 1961 m. Jis tapo pačiu sausiausiu mėnesiu iš visų mėnesių nuo 1961 m. pagal visos šalies vidurkį.
Į antrą jis vietą išstūmė iki šiol buvusį sausiausią mėnesį – 2019 m. balandį (2,2 mm). Trečioje vietoje rikiuojasi 1994 m. gegužė (4,5 mm).
Reikėtų pažymėti, kad visos Lietuvos kritulių vidurkis gali skirtis nuo kritulių kiekio atskirose stotyse. Pavyzdžiui, antroje vietoje likusį 2019 m. balandį visiškai kritulių neiškrito kai kuriose meteorologijos stotyse (Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, Nidoje, Alytuje ir kt.). Ne išimtis ir šių metų kovas – kritulių visai nebuvo registruota Klaipėdoje, Nidoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Kartenoje (Kretingos r.) ir Lankupiuose (Klaipėdos r.).
Kritulių – rekordiškai mažai
Lietuvoje šių metų kovą vidutiniškai iškrito vos 1,9 mm kritulių, tačiau atskirose stotyse iškritęs kritulių kiekis siekė nuo 0 mm Vakarų Lietuvoje iki 5 mm pietiniame ir šiaurės rytiniame Lietuvos pakraščiuose. Pastarasis skaičius sudaro iki 15 % įprastai iškrentančio kritulių kiekio.
Antroje vietoje pagal mažiausią kritulių kiekį liko 1969 m. kovas (9 mm), o trečioje – 2003 m. kovas (10 mm).
Įprastai, pagal standartinę klimato normą kovą iškrenta vidutiniškai 39 mm kritulių.
Tai, kad kovas buvo iš tiesų sausas, parodo ir standartizuotas kritulių indeksas (SPI), kuris yra skaičiuojamas visus metus ir padeda įvertinti kritulių kiekio nuokrypį, lyginant su daugiamečiais duomenimis. Taigi, kovo 3 dešimtadienį SPI1 (pagal 1 mėnesio kritulių duomenis) pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio (meteorologinė sausra) rodiklį rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje SPI2 (pagal 2 mėnesių duomenis) yra taip pat skaičiuojamas, tačiau kovo 3 dešimtadienį pavojingo reiškinio rodiklio nepasiekė.
Buvo ir neįprastai saulėta
Šių metų kovo mėn. buvo ne tik išskirtinai sausas. Nors kovo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,6 °C aukštesnė nei įprastai (24 vieta pagal šilumą iš visų kovo mėnesių nuo 1961 m.) ir sausi orai nebuvo ypač šilti, tačiau buvo neįprastai saulėta.
Šių metų kovas tapo pačiu saulėčiausiu kovu nuo 1961 metų!
Antroje vietoje liko 1969 metų kovas (224 val.), o trečioje – 2013 m. (219 val.).
Šių metų kovą vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė net 263 val., tai yra beveik dvigubai daugiau už daugiametį kovo mėnesio vidurkį (SKN 145 val.).
Saulė spigino taip intensyviai, jog šių metų kovo reikšmės viršijo net balandžio mėnesio daugiametį vidurkį (SKN 212 val.) ir buvo artimos netgi gegužės mėnesio daugiametėms Saulės spindėjimo reikšmėms (SKN 283 val.).
Šį mėnesį, kaip ir įprasta kovui, ilgiausiai Saulė spindėjo pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, trumpiausiai – vidurio ir pietrytinėje šalies teritorijoje, kur Saulės spindėjimo trukmė fiksuota nuo 253 iki 279 val. (3 pav.)
