Šiandien – Moterų sveikatos diena: kokių patarimų turi medikai?
Šiandien minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Specialistai ragina moteris įvertinti, ar pakankamai dėmesio jos skiria savo sveikatai./ Piqsels.com nuotr.
Kasdieniai rūpesčiai, darbas, šeimos nariai – dažnai moterys savo dėmesį ir laiką skiria aplinkiniams, tačiau pamiršta pasirūpinti savo poreikiais bei sveikata. Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kuri kviečia moteris atsigręžti į save. Visgi svarbu žinoti, kad sveikata – tai ne privilegija, o būtinybė, kuriai neskiriant užtektinai dėmesio, neįmanoma nei rūpintis savo artimaisiais, nei siekti savo tikslų. Kaip tinkamai pasirūpinti savo kūnu bei emocine sveikata?
„Moterys savo sveikata susirūpina tik tada, kai pajunta skausmą ar nuovargį. Tačiau tikroji stiprybė – gebėjimas užkirsti kelią problemoms dar joms neprasidėjus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, dėmesys hormonų pusiausvyrai, emocinei savijautai ir net kasdieniams įpročiams – visa tai padeda išlaikyti gyvenimo kokybę. Rūpintis savo sveikata nėra savanaudiška – tai brandus ir atsakingas požiūris į gyvenimą“, – sako vaistininkė Gabija Kruopytė.
Pasak vaistininkės, svarbu, jog moterys suprastų – rūpestis sveikata nėra vien vizitas pas gydytoją, tai nuoseklus dėmesys sau kiekvieną dieną.
Aut. past.
Moters organizmas – dinamiškas ir sudėtingas
Pasak vaistininkės, moters organizmą veikia nuolatiniai hormonų svyravimai, menstruacijų ciklas, nėštumas, gimdymas, menopauzė – visi šie biologiniai procesai lemia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą bei daro moters kūną jautresnį tam tikriems sutrikimams ir ligoms.
„Dažniausiai moterys susiduria su tokiomis ligomis kaip šlapimo takų infekcijos, skydliaukės sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė ar anemija. Taip pat ypač svarbu atkreipti dėmesį į onkologines ligas – gimdos kaklelio, krūties ar kiaušidžių vėžį, kurie ilgą laiką gali vystytis be jokių simptomų. Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą – prevencija visais atvejais yra efektyvesnė už gydymą“, – sako G. Kruopytė.
Jai pritaria ir akušerijos bei ginekologijos gydytoja rezidentė pridurdama, kad lėtinių ligų pasireiškimas dažniausiai priklauso nuo amžiaus grupės: „Dažnai moterims nustatomos širdies ir kraujagyslių ar onkologinės ligos. Tačiau taip pat vis daugėja psichikos sveikatos problemų – depresijos, nerimo sutrikimo ar nemigos atvejų. Taip pat dažnai diagnozuojamas urogenitalinės sistemos ligos, o vyresnio amžiaus moterims – osteoporozė.“
Reguliarūs tyrimai – prevencija sveikatos sutrikimams
Vienas svarbiausių veiksmų, ką gali padaryti moteris, siekiant užkirsti kelią sveikatos negalavimams – reguliari patikra.
„Moterys dažnai atidėlioja vizitus pas gydytoją, manydamos, kad jei nieko neskauda – viskas gerai. Tačiau daug ligų, ypač onkologinių ar hormoninių, vystosi tyliai, be aiškių simptomų. Reguliarūs tyrimai leidžia anksti pastebėti pokyčius organizme ir imtis veiksmų dar prieš išsivystant rimtoms problemoms“, – teigia vaistininkė.
Pradėti rūpintis savimi nėra vėlu jokiame amžiuje – užtenka įterpti net ir minimalius, paprastus, tačiau nuoseklius žingsnelius, pavyzdžiui, reguliariai tikrintis sveikatą ir atrasti sveikatos priežiūros specialistus, kuriais pasitikite.
M. Vilkė
„(Ne)pirmas kartas“ komandos narė, akušerijos ir ginekologijos gydytoja rezidentė Mantilė Vilkė priduria, kad svarbu nelaukti, kol organizmas pats duos žinią apie tam tikrus sutrikimus ir laiku atlikti profilaktinius tyrimus. Lietuvoje valstybės finansuojamos prevencinės programos moterims yra keturios – gimdos kaklelio vėžio, krūtų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei storosios žarnos vėžio.
„Iki 18 metų svarbūs kasmetiniai vizitai pas šeimos gydytoją, kraujo ir šlapimo tyrimai, skiepai, o sulaukus menstruacijų – ir pirmoji ginekologo konsultacija. Nuo 18 metų – reguliari kraujo tyrimų stebėsena, ginekologinė apžiūra, o nuo 25 metų – nemokamas gimdos kaklelio tyrimas kas 3–5 metus. Nuo 40 metų pradedama širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, nuo 50 metų – krūtų ir storosios žarnos vėžio patikros. Net jei moteris nepatenka į konkrečios programos amžiaus grupę, bet jaučiasi blogai – svarbu nelaukti ir laiku kreiptis į šeimos gydytoją“, – tvirtina M. Vilkė.
Svarbu savo sveikata rūpintis kasdien
M. Vilkės teigimu, lėtinių ligų atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su gyvenimo būdu – judėjimu, mitybos įpročiais, nuolatiniu stresu, miego stoka ar žalingais įpročiais.
„Pradėti rūpintis savimi nėra vėlu jokiame amžiuje – užtenka įterpti net ir minimalius, paprastus, tačiau nuoseklius žingsnelius, pavyzdžiui, reguliariai tikrintis sveikatą ir atrasti sveikatos priežiūros specialistus, kuriais pasitikite. Taip pat naudinga keisti mitybos įpročius – į racioną įtraukti sveikų, maistingų produktų, daugiau judėti, gerinti miego kokybę, atsisakyti žalingų įpročių ar rasti laiko kokybiškam bei aktyviam poilsiui“, – pasakoja M. Vilkė.
Pasak vaistininkės, svarbu, jog moterys suprastų – rūpestis sveikata nėra vien vizitas pas gydytoją, tai nuoseklus dėmesys sau kiekvieną dieną.
„Moterų sveikatai palaikyti svarbu kasdien rinktis subalansuotą mitybą, vartoti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, sveikųjų riebalų, riboti cukrų ir perdirbtų maisto produktų kiekį. Taip pat rekomenduojama bent 30 minučių aktyvus judėjimas penkias dienas per savaitę – aktyvumas padeda reguliuoti svorį, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina streso lygį bei gerina miegą ir emocinę savijautą“, – akcentuoja G. Kruopytė.
