Ši vasara nustebino net meteorologus: vėsiausia, drėgniausia ir mažiausiai saulėta
Ši vasara išsiskyrė ir dar vienu nedžiuginančiu ypatumu – Saulės spindėjimo trukmė per du mėnesius buvo trumpiausia per visą XXI amžių./BNS Karolio Kavolėlio nuotr.
Šiųmetės vasaros orams piktus žodžius žeria ne tik uždarbiu nusivylę Palangos verslininkai, bet ir daugelis tautiečių. Pernelyg vėsu, mažai saulės ir gerokai per dosniai lietaus – ištaikyti dėkingą laiką atostogoms prilygo laimėti loterijoje. Meteorologai laikosi santūriai – nei skuba šią vasarą nurašyti, nei kursto viltis apie ilgesnį giedrą ir šiltą laikotarpį. „Šią vasarą ilgalaikės prognozės, deja, dažnai nepatikimos, todėl kalbėti, kokie bus likusios vasaros orai – sudėtinga“, – „Rinkos aikštei“ sakė Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Mažiausiai saulės nuo 2000-ųjų
„Kol kas apie visą vasarą kalbėti dar anksti, – pabrėžia G. Valaika. – Tačiau pirmų dviejų vasaros mėnesių oro temperatūra atitiko 1991–2020 m. vidurkį.
Vis dėlto tai yra kol kas vėsiausia vasara per 8 metus (dar vėsiau buvo 2017 m.). Be to, kritulių iškrito labai daug. Vidutiniškai Lietuvoje – 223 mm (t. y. pusantro karto daugiau nei vidutiniškai). Toks kritulių kiekis – beveik didžiausias per visą stebėjimų istoriją, – sako pašnekovas. – Drėgniau buvo tik 2007 m. birželį–liepą, kai sulaukėme 251 mm kritulių.
Na, o Saulės spindėjimo trukmė per du mėnesius (452,7 val.) buvo trumpiausia per visą XXI amžių, – pribloškia G. Valaika. – Labai panašios reikšmės paskutinį kartą buvo išmatuotos tik 2000-ųjų (454,4 val.), 2004-ųjų (469,4 val.) ir 2017 metų (472,3 val.) birželį–liepą. Paskutinį kartą dar mažiau nei šiemet Saulė švietė tik 1984 m. birželį–liepą (429,1 val.).
Taigi, kol kas ši vasara vėsiausia per pastaruosius 8 metus, drėgniausia per pastaruosius 18 metų ir mažiausiai saulėta per pastaruosius 41-ius metus.“
Kadangi 2018–2024 m. vasaros buvo šiltos arba netgi labai šiltos, dažnai būdavo daug sausų ir saulėtų laikotarpių, todėl, anot pašnekovo, labai pripratome būtent prie tokių sąlygų.
Dotnuvos hidrometeorologijos stoties duomenys rodo, jog šią vasarą Kėdainių krašte vidutinė oro temperatūra siekė 17,4 °C, kritulių sulaukėme 244,6 mm.
Kol kas ši vasara yra vėsiausia per pastaruosius 8 metus, drėgniausia per pastaruosius 18 metų ir mažiausiai saulėta per pastaruosius 41-ius metus.
G. Valaika
Pataikėme į normą
Ilgesniais šiltų dienų periodais ši vasara nelepino, tačiau tokia temperatūra pataikė tiesiai į mūsų regionui būdingą vidutinės temperatūros dešimtuką.
„Kaitrių dienų buvo nedaug, o tropinių naktų, regis, irgi nebuvo. Įprastai dažniausiai jos pasitaiko Nidoje, – sako G. Valaika. – Birželio–liepos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje yra 17,1 °C. Įdomu tai, jog lygiai tiek buvo šiemet, nes birželis buvo puse laipsnio vėsesnis nei vidutiniškai, o liepa – tiek pat šiltesnė.“
2024 m. birželio–liepos mėn. vidutinė oro temperatūra siekė net 18,6 °C; 2023 m. – 17,4 °C; 2022 m. – 17,5 °C; 2021 m. – 20,7 °C; 2020 m. – 17,9 °C; 2019 m. – 18,5 °C; 2018 m. – 18,5 °C; 2017 m. – 15,8 °C.
Mažiau žaibų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausiasis specialistas atkreipia dėmesį, jog ir audringų dienų, kurias lydėtų žaibų išlydžiai, buvo nedaug.
„Šiemet gegužė (1,4 tūkst.) ir birželis (7,4 tūkst.) žaibų išlydžių atžvilgiu buvo labai ramūs, kadangi mėnesiai pasitaikė vėsūs ir perkūnijoms formuotis atmosferoje dažnai nebuvo reikiamų sąlygų, – komentuoja G. Valaika. – Liepą buvo daug šilčiau, todėl žaibų išlydžių jau fiksuota gerokai daugiau (25 tūkst.), bet ir šis skaičius buvo apie dešimtadaliu mažesnis negu per pastaruosius keliolika metų. Pavyzdžiui, 2016 ir 2018 m. liepos mėnesiais būta tris kartus daugiau žaibų.
Mažas žaibų skaičius parodo, jog vasariško tipo audrų buvo mažai arba jos buvo nestiprios, – detaliau paaiškina specialistas. – Taip pat žemi žaibų išlydžių skaičiai išduoda, kad retai iki mūsų buvo atklydusios labai šiltos tropinės kilmės oro masės.
Kaip ir minėjau, kol kas tik liepą sulaukėme daugiau perkūnijų. Rugpjūtis, tikriausiai, pagal žaibų skaičių irgi nebus išskirtinis.“
Kaip apibendrina G. Valaika, per šią vasarą vos kelios dienos buvo audringesnės, kai žaibų išlydžių skaičius Lietuvoje siekė bent kelis tūkstančius per parą. Daugelis dienų buvo be perkūnijų arba su minimaliu išlydžių skaičiumi.
Kada atostogauti? Šią savaitę!
G. Valaika, paklaustas, kokių orų galime tikėtis paskutinį vasaros mėnesį ir ar dar verta planuoti atostogas Lietuvoje bei kada, žadėti nieko nesiryžta. Orai tapo tokie permainingi, kad ilgalaikių prognozių autoriai vėliau pačios gamtos neretai būna pastatomi į nepatogią padėtį.
„Ilgalaikės prognozės šią vasarą dažnai nepatikimos. Taigi, nors visiems maga sužinoti, bet iš tiesų kalbėti apie tai, kas bus, yra sudėtinga, – paaiškina specialistas. – Neseniai ilgalaikių prognozių modeliai skaičiavo truputį šiltesnį ir gerokai drėgnesnį rugpjūčio mėnesį. Pastarosiomis dienomis modelio skaičiavimai apsivertė – skaičiuojama, jog rugpjūčio oro temperatūra atitiks daugiametę normą, o kritulių kiekis gali būti truputį mažesnis nei vidutiniškai.
Įprastos orų prognozės skaičiuoja, jog ši savaitė gali būti tokia, kokios šią vasarą iš esmės neturėjome. Lietaus debesys lankysis daug rečiau.“
Pasak G. Valaikos, pastarųjų 10 metų tendencijos rodo, kad vyrauja šilti rugpjūčiai. Net 6 iš 10 buvo tokie. Vienas rugpjūtis buvo artimas normai, o trys – vėsesni nei vidutiniškai.
Pagal kritulius: per 10 metų pasitaikė trys drėgni rugpjūčiai, trys – sausi, trys – truputį sausesni nei vidutiniškai ir vienas artimas normai.
„Atostogas planuoti, kaip rodo šios vasaros situacija, labai sudėtinga. Vis dėlto, jei yra galimybė pasiimti atostogas čia ir dabar, tuomet rekomenduoju sekti prognozes ir galbūt atostogauti jau šią savaitę“, – gero oro medžiotojus ragina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. Valaika.
1 Komentaras
Ir aš sakau, kad normali ta vasara, visiškai atitinka vidurkį. Tai nežinau, ko čia verkiančių lyg prie garsiosios raudų sienos tiek nemažai. Gal visgi ne ore problemos, o labiau pas žmones. Aišku, nesinori niekam pasakyti, kad turi problemų su galva. Skrandžiu ir spaudimu net pareiga skųstis, o štai su galva – ne.