Mokytojų streikas: mokiniai lieka be pamokų

 Mokytojų streikas: mokiniai lieka be pamokų

Pirmadienį prie Lietuvoje prasidėjusio neterminuoto mokytojų streiko prisijungė ir šešios Kėdainių rajono mokyklos: Šėtos, Akademijos, Josvainių, „Atžalyno“ gimnazijos ir „Ryto“ bei „Aušros“ progimnazijos. Šių švietimo įstaigų koridoriai pirmadienio rytą buvo kaip niekad tušti, o klasėse nebuvo girdėti nei mokytojų, nei moksleivių balsų.

Viskas prasidėjo vasario 15 d. po Vilniuje įvykusio mitingo, kuriame kartu su visos šalies pedagogais dalyvavo ir kėdainiečiai. Na, o kadangi mitinguojantys mokytojai nebuvo išgirsti Vyriausybės, imtasi kitos iniciatyvos – streiko. Kiekvienoje mokykloje buvo pasirašytas susitarimas, jog įstaigoje bus nutrauktas ugdymo procesas.  

Siekia atlygio už atliktą darbą

„Mokytojai siekia, kad būtų atkurtas tas mokinio krepšelis, kuris buvo iki krizės. Po ankstesnių metų streikų jis buvo pakeltas, tačiau šiuo metu jis nėra atkurtas. O užuot kalbėję, kad mokytojų atlyginimas didinamas, „Atžalyno“ gimnazijos mokytojams nuo kovo 1 dienos jis yra mažinamas“, – teigia Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos mokytojas metodininkas Stasys Apinis.

Na, o kadangi streikas neterminuotas, anot S. Apinio, viską lems situacija. Tačiau jei nebus atsižvelgta į pedagogų reikalavimus, pedagogas įsitikinęs, jog tai nebus bėda, nes streikas tokiu atveju tęsis tiek, kiek reikės.
„Teko girdėti, jog anksčiau žemaičiai streikavo net 18 dienų. Taigi kas žino, kiek laiko truks šis streikas. Tačiau kompromisas anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti surastas“, – įsitikinęs S. Apinis.

„Atžalyno“ gimnazijoje šiuo metu streikuoja daugiau kaip pusė įstaigoje dirbančių pedagogų, tai bemaž pusšimtis mokytojų. Dar dalis mokytojų, kaip sako S. Apinis, yra antraeilininkai ir jie streikuoja kitose mokyklose.

„Mes norime, kad mokytojams būtų sumokėta už atliekamą darbą, nes už kontrolinių ir kitų darbų klaidų taisymą bei vertinimą yra neatlyginama tiek, kiek mokytojas iš tikrųjų sugaišta. Niekur nėra suskaičiuota, kiek apskritai reikėtų laiko šitam darbui. Teko kalbėtis su šviesaus atminimo lietuvių literatūros tyrinėtoju Albertu Zalatoriumi, kuris teigė, jog Nepriklausomos Lietuvos mokykloje kartais vieno sakinio nagrinėjimui skirdavo visą pamoką. Tai yra puikus pavyzdys, kodėl jau Nepriklausomoje Lietuvoje išaugo rašytojų, kalbininkų, menininkų, mokslininkų karta. Nes buvo labai nuoširdžiai ir reikliai dirbama, o už tai mokytojai buvo tinkamai atlyginami, – teigia S. Apinis. – Dabar jei darbus vertinčiau tik pagal tą laiką, kuris man yra apmokamas, tai manau, kad apie 50 proc. mokinių neišlaikytų egzamino.“

Pedagogas įsitikinęs, jog didelė žala švietimo sistemoje buvo padaryta ir tada, kai buvo kalama į galvą, jog mokiniai dirba per daug. Tačiau taip, anot S. Apinio, atsitikdavo tik dvyliktoje klasėje, dėl labai paprastos priežasties: jei žemesnėse klasėse nedirbama sistemingai, susidaro žinių bei įgūdžių spragos, todėl jei nori tinkamai išlaikyti egzaminus jau tenka vyresnėse klasėse verstis per galvą.

[#gallery=52#]

Siekia mažinti mokinių skaičių klasėse

„Siekiame to, ko visi pedagogai respublikoje. Pirmiausia, kad atkurtų krepšelį iki krizės, taip pat atlyginimų didinimo bei mokinių skaičių sumažinimo klasėse. Tai aktuali ir mūsų mokykloje problema, nes klasėse turime ir po 31 mokinį. Mūsų klasės išties pilnos, todėl pedagogai norėtų, jog vyresnėse būtų ne daugiau kaip 25 moksleiviai, o pradinėse klasėse iki 22. To siekiame tam, kad mokytojų darbas būtų kokybiškesnis, o moksleivių žinios gilesnės“, – įsitikinusi „Ryto“ progimnazijos vyr. lietuvių kalbos mokytoja Virginija Vaičiulionytė.
„Ryto“ progimnazija streikuojančių pedagogų skaičiumi taip pat neatsilieka nuo „Atžalyno“. Iš viso šioje mokykloje prie streiko vieningai prisijungė per 60 mokytojų.

Problemų esti daugiau

„Keista, kai visi ima kalbėti vien tik apie pinigus. Yra net šeši punktai, kurie susiję ne tik su pinigais, bet ir su mokymo procesu. Mes siekiame atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 d., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio atlygio koeficientus; taip pat palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientus, nuo rugsėjo panaikinti „žirkles“, biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, bei nuo rugsėjo sumažinti mokinių skaičių klasėse“, – teigia Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įgaliotas Josvainių gimnazijos profesinės progimnazijos pirmininkas Vaidas Grišinas.
Nors reikalavimai tikslūs ir aiškūs, kyla kita problema, apie kurią užsiminėme kiek anksčiau. Nežinia, tai politinė ar moralinė problema, tačiau pedagogai jaučiasi taip, lyg su jais vengiama bendrauti.

„Štai ir Ministras pirmininkas pažadėjo dalyvauti, tačiau nesiteikė nė pasirodyti. Todėl norisi tos pagarbos mokytojams. Į mus žiūrima kaip į kažką nežemiško, tačiau pagalvokite apie tai, kad mokytojai tai – švietimas“, – apmaudo neslepia pedagogas.
Remdamasis švietimo reformą, kai buvo išgrynintos gimnazijos, pedagogas įsitikinęs, jog po to ėmė ryškėti žmonių susvetimėjimas. Išties… Juk yra pradinė mokykla, čia ketverius metus pasimokęs mokinys pereina į progimnaziją, o iš jos – dar į kitą gimnaziją.
„Gerai kai Josvainių gimnazijoje, turime galimybę mokyti nuo 1 iki 12 klasės. Tai didžiulis privalumas, todėl ta šiluma mumyse, kaip žmonėse, yra išlikusi, o tas blaškymasis tikrai naudos neprideda. Kodėl visuomenėje yra didžiulė emigracija? Atsakymas – susvetimėjimas“, – svarsto V. Grišinas.  

Apie pinigus Vyriausybė nekalba

„Kaip matome, derybos vyksta ne tokios palankios, kokių tikimės. Jose net Algirdo Butkevičiaus nėra. O jo lūpose girdėjome tik viena: „Pinigų nėra“… – piktinasi Daina Kačegavičienė. – Kol kas mes tikimės, kad susitarimas įvyks. Juk už mūsų nugarų stovi tėvai, šeima, vaikai. Atlyginimas yra mūsų visavertiško gyvenimo dalis. Juk kiek šeimų yra vyras ir žmona, taigi jei nebus sumokėta už šį streiką, tai smarkiai atsilieps tokių šeimų finansinei padėčiai.“
Pedagogė pasakoja, jog jau penktadienį pasigirdo, kad Vyriausybė nori tartis su profsąjungomis, visi jų pirmininkai susitiko, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų nebuvo pateikta.

Vyriausybė pasiūlė parengti programą, pagal kurią mokytojai neturintys darbo turėtų galimybę persikvalifikuoti į kitą specialybę ir oriai toliau dirbti, dar svarbus momentas – buvo pasiūlyta nutraukti streiką nepateikiant jokių konkrečių ir pedagogams palankių pasiūlymų. O tuose siūlymuose, apie kuriuos kalbėjo Vyriausybė, apie pinigus nebuvo nė kalbos.

Vieni mokiniai namuose, kiti – mokyklose

Kol mokytojai ryžtingai laikosi savo pozicijos, mokiniai mokosi namuose. Anot „Ryto“ bei „Aušros“ progimnazijų pedagogų, iki šiol nesulaukta jokių tėvų priekaištų dėl susidariusios situacijos. Mokytojos tikisi, jog moksleivių tėvai palaiko juos pačių vaikų gerovės labui.

O štai „Atžalyno“ gimnazijoje susiklostė kitokia situacija – nuo tos dienos, kol vyksta streikas, dėl padidėjusio sergamumo šioje įstaigoje paskelbtas karantinas.  

Kol tęsiasi pedagoginių darbuotojų ir mokytojų streikas, Josvainių gimnazijos moksleiviams yra organizuojama tokia veikla: kultūrinė, sportinė, tiriamoji projektinė veikla bei socialinė veikla. Tačiau tiek šioje, tiek kitose streikuojančiose mokyklose mokinių pavežimas mokykliniais autobusais ir maitinimas gimnazijų valgyklose vyks įprastine tvarka.

„Svarbiausia, kad mokytojai pasiektų savo tikslų. Juk tam šis streikas ir skirtas. Mano pozicija yra neutrali, man, kaip direktoriui, svarbiausia, kad gimnazijos biudžetas šiuo metu yra teigiamas. Apskritai Kėdainiuose finansinė krepšelių padėtis dar nėra tokia ir bloga lyginant su kitais rajonais. Ji tinkamai išbalansuota. Dėl to išties reikia džiaugtis“, – tikino Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video