Šėtoje – kova už būvį
„Rail Baltica“ geležinkelio vėžė – ypatingai valstybei svarbus ekonominis projektas. Milžiniškos ES investicijos ir asmeniška valdžios atstovų priežiūra šio projekto organizatoriams, atrodo, leidžia paprastus žmones nustumti į antrą planą. Šėtos seniūnijos gyventojai, sužinoję, kad vėžė kirs kai kurių jų žemes, sunerimo, tačiau išsamių atsakymų jiems pateikti niekas neskuba. Tokia situacija yra tendencinga – projektas sulaukė milžiniško pasipriešinimo Jonavoje ir Neveronyse, tačiau gyventojų nuomonė projekto organizatoriams nė motais.
Kirs 17 ūkininkų laukus
Šėtos seniūno Petro Pupkaus duomenimis, planuojama, kad vėžė kirs 17 ūkininkų laukus, o šalia vėžės atsidurs keturios sodybos, kurių gyventojai, vargu ar džiaugsis triukšminga traukinių kaiminyste.
Nors ūkininkų žemės bus suskaldytos, o dalis jų atiteks valstybei, kol kas nėra aiškus kompensavimo planas. Tai vienas pagrindinių klausimų, kuriuos kelia gyventojai, be to jiems itin svarbu žinoti, kaip geležinkelio vėžė paveiks jų gyvenimą – juk traukinio skleidžiamą garsą girdėti galima iš toli.
„Mano žiniomis žmonėms kompensavimo paketas nepateiktas. Žmonės gauna laiškus, kuriuose nurodoma kiek visuomenės reikmėms bus iš jų paimta žemės. Dalis žmonių projektą vertina neigiamai“, – komentavo P. Pupkus.
Rengia susitikimus
Kaip informavo Šėtos seniūnas, 2016 m. sausio 12 d. projekto organizatoriai susirinkime, į kurį pakvietė ūkininkus ir kitus suinteresuotus asmenis, pristatė poveikio aplinkai vertinimo programą. Buvo nurodyta, kad bus statomos garsą izoliuojančios sienelės, tačiau klausimas, kiek iš tikro garso tos sienos sugers.
Sausio gale pačių ūkininkų kvietimu į susitikimą buvo pakviesta žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė ir kiti atsakingi darbuotojai. Tačiau ŽŪM atstovai šiuo klausimu pasakyti daug negalėjo, juo labiau, kad šis projektas – Susisiekimo ministerijos prerogatyva.
Kovo 14 dieną rajono mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos specialiojo plano sprendinių galimo poveikio ūkininkų ūkinei veiklai ir kaimų bei sodybų gyventojų gyvenimo kokybei. Balandžio pradžioje komisija sukvietė ūkininkus ir kitus suinteresuotus asmenis ir nutarė, kad kiekvienas žemės savininkas komisijai pateiks jam rūpimus klausimus raštu, o komisija, remdamasi tuo, teiks siūlymus projektuojančiai organizacijai.
Naudos mažai
Kalbintas Šėtos seniūnijos ūkininkas Remigijus Gružas, kurio laukus kirs minėta geležinkelio vėžė, džiaugsmu netrykšta. Pasak jo, susirinkimuose gauti atsakymai buvo neišsamūs, o aptartas buvo tik poveikio aplinkai projektas.
„Žemės ūkio ministerija matomai nelabai ką žino, Susisiekimo ministerija daugiau žino. O detalusis planas nebuvo pristatytas, manau, kad bus vėliau, vasarą tai padaryta. Didelio aiškumo nėra. Mums svarbiausia žemės išpirkimo procedūra, kokios bus kainos, koks vertinimas. Bet viskas čia ir taip aišku, projektas bus vykdomas, mes nelabai galime ką pakeisti“, – kalbėjo ūkininkas.
Pašnekovo teigimu, bendra informacija apie valstybės reikmėms paimamą žemę buvo gauta. Iš pradžių buvo sakoma, kad visiems mokės po 6 000 litų (apie 1 700 eurų) už hektarą, vėliau nuomonė buvo pakeista ir ketina samdyti turto vertintojus.
„Neramina, kaip tie vertintojai vertins žemę. Įdomu, į kurią pusę jie vertins. Kada valstybė žemę parduoda, tai įvertina vos ne brangiausiai, o dabar gal nupirks pigiausiai. Bet kaip supratau, galėsime nesutikti su jų siūlymais ir savo vertintojus samdyti, bet kokia ta procedūra – teismas? Tai vėžę vis tiek statys, o teismuose tik tampymasis bus“, – kalbėjo R. Gružas.
Nepatogumai niekam neįdomūs
Tai, kad ūkininkų laukų dalis bus perimta valstybės žinion, ir taip visas laukas bus suskirstytas į keletą dalių – niekam nerūpi. Sudaromi nepatogumai kompensuojami nebus, ar bent jau kol kas toks planas nėra pateiktas.
„Kad ir mūsų laukeliai – perkirs juos su ta vėže, už vėžės liks keli arai – nei ten dirbsi, nei ką. Reikės keistis gal su kitais ūkininkais, konsoliduoti žemes. Bet vėl – kaip su ta konsolidacija neaišku, niekas nekompensuos, savo lėšomis reikės daryti viską. Gal mes su kitais ūkininkais susikeisime, bet vėl – matavimus reikia daryti savo lėšomis“, – svarstė ūkininkas.
Sumažėjusi namo vertė ir neramios dienos
Šalia verslininko Daliaus Paulavičiaus sodybos numatyta geležinkelio vėžė žada neramius laikus visiems gyvenvietėje įsikūrusiems žmonėms. Nors pristatinėjant poveikio aplinkai projektą buvo tikinama, kad numatytas mažesnis nei 200 metrų atstumas tarp vėžės ir gyvenamojo namo nėra per mažas, esą, gali būti ir 100 metrų, tiesa tokia, kad traukinio sukeliamą garsą ir vibracijas žmonės vis tiek jaus. Tačiau vėlgi – niekam tai neįdomu.
„Susitikime savivaldybėje dalyvavę kažkokie geležinkelio atstovai sakė, kad gali būti ir 100 metrų atstumas, ir tai būtų leidžiama – tai aišku, kad čia nesąmonė. Kai numatyta, kad per parą 40 traukinių pravažiuos, tai praktiškai vienas po kito. Ta sienelė kažkokia bus, bet žinot… smulkiai ir konkrečiai niekas nebuvo kalbėta, pasakė tik planuose numatytus atstumus ir kad decibelų neviršys, daugiau nieko“, – pasakojo gyventojas.
Pašnekovas taip pat sakė, kad visa kaimelio bendruomenė parašė pretenziją dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir įteikė ją seniūnui, kad perduotų atsakingiems specialistams. Savivaldybės atstovai buvo atvykę į kaimelį, apžiūrėjo, kokia situacija ir patarė rašyti pretenziją – siūlė prašyti, jog būtų įrengtas tunelis, kuris sugers daugiau garso, nei numatyta sienelė.
„Garsas dar ne viskas, yra ir vibracija. Šalia mūsų sodybos eina Šėta – Pagiriai kelias. Vasarą, kai ūkininkai pradeda vežti grūdus tuo keliu, mūsų namas vibruoja. O geležinkelis visai šalia to kelio bus, tai nemanau, kad tos vibracijos nesijaus“, – svarsto D. Paulavičius.
Pašnekovas pasakojo kol kas nerašęs pretenzijos dėl sumažėsiančios namo vertės, tačiau svarsto šį klausimą iškelti susitikimo metu.
„Mūsų sodybos renovuotos, atnaujintos, o kai geležinkelį nuties – iš viso sumenks vertė. Ir taip ji nėra didelė. Aš turėjau tokią mintį – na tarkim ,aš nebegaliu ten gyventi. Tai tegul jie nusiperka tą sodybą ir deda ją kur nori. Bet aišku, nedarysim šitaip vien dėl to, kad toji sodyba yra senelių palikimas, iš kartos į kartą gyvename ten. Teks susitaikyt su tuo, kad reikės gyventi šalia geležinkelio“, – kalbėjo pašnekovas.
