Seimas priėmė pataisytą naują Darbo kodeksą
Seimas priėmė nuo liepos įsigaliočio naujojo Darbo kodekso pataisas. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29. Po paskutinių pakeitimų Kodekse numatyta nauja atostogų skyrimo tvarka – jos galės trukti 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 24 dienos, dirbant 6 dienas. Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.
„Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, – pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profsąjungų ar darbo tarybos vadovai darbdaviui turės pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.
Darbdavys turės darbuotojams teikti informaciją apie vidutines jų algas.
Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus ir galiotų ne ilgiau kaip dvejus metus.
Seimas įpareigojo darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančiųjų vietas, nepriimti bet kokių vienašališkų sprendimų visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą ar ją trikdyti.
Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.
Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų. Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bei Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis išplatintame pranešime teigia, jog įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms darbuotojai ir darbdaviai bus lygiaverčiai partneriai.
Svarbiausi darbuotojams palankūs Darbo kodekso pakeitimai:
Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama tik esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę;
Darbuotojų atstovų prašymu lanksčiau reglamentuojamas naktinis darbo laikas – dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse;
Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką, išskyrus tuos, kurie dirbs nekintančiu darbo dienos režimu;
Aiškiau reglamentuojami darbo laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, t. y. kasmetinės, pailgintos ir papildomos atostogos bus įskaičiuojamos į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos;
Nustatyta, kad darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos;Sugrąžinta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą atliekamą kelionėje;
Griežčiau reglamentuojama laikinojo įdarbinimo įmonių veikla: tokios įmonės turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus; laikinojo darbo sutartyje turės būti nustatoma darbo laiko norma, todėl darbuotojui bus aiškiau, kiek jis turės dirbti, ir nuo kada bus skaičiuojami jo viršvalandžiai ir t.t.;
Padidinta netesybų suma, kai darbo santykiams pasibaigus, darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju;Įtvirtintas 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę baudos dydis, kai nevykdomi darbo arbitražo sprendimai;
Bus dar geriau užtikrinamas informacijos apie darbo užmokestį, ne visą darbo laiką dirbančiuosius, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiuosius ir pan., suteikimas darbuotojams;
Nustatomi aiškūs kriterijai, kada galėtų būti nustatomas dalinis darbas. Patikslinta, kad dalinis darbas nustatomas tik tuo atveju, kai Vyriausybė tam tikroje teritorijoje ar veiklos srityje pripažįsta, kad egzistuoja svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdaviai negali suteikti darbuotojams darbo. Dalinio darbo atveju, darbuotojai dirbtų ne pilną darbo dieną, o už likusį laiką jiems būtų kompensuojama iš Sodros, tokiu būdu sušvelninant krizės padarinius.
