Seimas priėmė 2023 metų biudžetą: kaip keisis gyventojų pajamos?
rinkosaikste.lt, BNS inf.
Seimas po kelias valandas trukusių svarstymų antradienį priėmė 2023 metų valstybės biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš 43 buvo, o 6 susilaikė. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas?
Opozicinių frakcijų parlamentarai balsavime nedalyvavo arba balsavo prieš bei susilaikė. Už balsavo visi konservatoriai (50) ir liberalai (12) bei 9 Laisvės frakcijos nariai, o du nedalyvavo balsavime.
Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo padėkojo balsavusiems už biudžetą ir „kad opozicija netraukė kortelių“.
Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktintasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.
Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtino, kad atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir išaugusias kainas šis biudžetas padės žmonėms suvaldyti išlaidas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, „ir saulė turi dėmių, ir šis biudžetas turi trūkumų“, tačiau, pasak jo, jis atliepia visuomenės poreikius. Parlamentaro teigimu, valstybės skola yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
Pasak Eugenijaus Gentvilo, biudžeto deficitas taip pat neperžengia psichologiškai svarbios 5 proc. ribos, o savivaldybių pajamos peržengia 5 mlrd. eurų ribą. E. Gentvilas džiaugėsi, kad biudžete nenumatyta naujų mokesčių, kiti nedidinami.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad biudžeto priemonėmis švelninamas energijos kainų šuolis ir gyventojams, ir verslui: „Žalioji ekonomika yra šio biudžeto absoliutus prioritetas“.
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Mitalas biudžetą pavadino „adekvačiu“.
„Kiekvieno biudžeto priėmimas turi atitikti kažkokius trilerio bruožus, bet ne tiek daug jų čia ir tėra, nes nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymo viešumoje akimirkų ir valdantieji, ir opozicija iš esmės sutiko, kad jis yra adekvatus. Kiek mes galime padaryti šiais laikais, kai kitų metų ekonomikos padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek ir padarome ir padarome nemažai“, – teigė jis.
2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.
Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).
Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų, o deficitas auga taip pat 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.
Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.
Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas
Pensininkai
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs 65 eurais iki 575 eurų. Be būtinojo stažo ji augs 60 eurų iki 542 eurų. Bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 procento.
Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.
Lietuvoje yra 610 tūkst. senatvės pensininkų. Socialinio draudimo pensijas gauna ir 151 tūkst. žmonių su negalia.
Vienišo asmens išmoka kitąmet augs nuo 32 iki 35 eurų. Ji priklausys apie 240 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.
Tėvai
Sausį bazinė socialinė išmoka auga nuo dabartinių 46 iki 49 eurų, tad atitinkamai didės nuo jos priklausančių išmokų už vaikus dydžiai.
Kas mėnesį mokami vaiko pinigai kyla nuo 80,5 iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės nuo 127,88 iki 136,22 euro. Vienkartinė išmoka vaikui, mokama gimus, augs nuo 506 eurų iki 539 eurų.
Verslininkai
Minimali mėnesio alga nuo kitų metų pradžios augs 15 proc. iki 840 eurų. Dalis verslininkų sako, kad tai apsunkins jų veiklą ir padidins bankrotų skaičių, jie siekė, kad MMA augtų lėtesniu tempu.
Tačiau tikimasi, kad verslo padėtį palengvins numatyta 446 mln. eurų parama, pradėta taikyti jau paskutinį šių metų ketvirtį. Kitąmet valstybė kompensuos verslui pusę jo mokamos elektros kainos, viršijančios 28 centus už kilovatvalandę.
Mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui kitais metais numatyta 764 mln. eurų.
Nuspręsta neribotai taikyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams, vienerius metus – maitinimo sektoriui, pusmetį – sporto renginiams, klubams ir atlikėjams.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas bus taikomas ir apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams, o 5 proc. tarifas – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Gydymo įstaigų darbuotojai
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų narių darbo užmokestis nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai apie 14 proc. – nuo 153 iki 165 eurų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šių įstaigų darbuotojų atlyginimas auga didžiausiais tempais.
Tuo metu viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų visų darbuotojų atlyginimai turėtų augti apie 8 procentus. Gydytojų atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – nuo 85 iki 100 eurų, o rezidentų – apie 160 eurų.
Pedagogai, dėstytojai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, nuo sausio mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų, kitų pedagogų atlyginimai augs 13 procentų.
Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga po mokesčių, priklausomai nuo stažo ar kategorijos, didės 87–129 eurais, mokyklų vadovų kils 276–341 euru. Ministerijos duomenimis, mokytojų vidutinis atlyginimas padidės 151 euru po mokesčių, dėstytojų – 172 eurais.
Tarnautojai
Kitąmet valstybės tarnautojų algos augs nuo 30 iki 66 eurų „į rankas“ dėl keliamų bazinio ir neapmokestinamojo pajamų dydžių.
Be to, valstybės tarnautojų darbuotojų stažas, atitinkamai, per metus valstybės tarnautojui darbo užmokestį padidins 1 procentu.
Valstybės vadovai
Prezidentas Gitanas Nausėdą kitąmet uždirbs 6189 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – 3630 eurų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 2968 eurus.
Statutiniai pareigūnai
Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 121 euru.
Dėl to vidutinis pirminės grandies pareigūnų atlyginimas pasieks 1,1 tūkst. eurų, o vidurinės grandies viršys 1,4 tūkst. eurų.
Vidurinės grandies atlyginimų vidurkis Policijos departamente pasieks apie 1493 eurus atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1495 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1410 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – 1414 eurų, o Finansinių nusikaltimų turimo tarnyboje – 1807 eurus.