Savivaldybės lėšomis skaidrins viešuosius pirkimus

 Savivaldybės lėšomis skaidrins viešuosius pirkimus

Aldo Surkevičiaus nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Visi viešieji pirkimai, kurių vertė viršys 15 tūkst. eurų, turės būti vykdomi centralizuotai. Tokia nuostata atsirado Vyriausybei pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymą, tad dabar visos šalies savivaldybės turi priimti sprendimą, kaip nuo kitų metų vykdys viešuosius pirkimus. Paaiškėjo, kad vykdant tokius pirkimus per Vilniuje esančią Centrinę perkančiąją organizaciją, tai kainuotų itin daug, tad Kėdainiuose apsispręsta šį klausimą išspręsti „vietiškai“.

Padaugės funkcijų

Penktadienį rajono taryba pritarė siūlymui suteikti galimybę Kėdainių rajono savivaldybės administracijai atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.

Tai reiškia, kad savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius pagausės – jame turės atsirasti papildomi trys etatai kompetentingiems darbuotojams, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus sukurta komisija. Visi šie asmenys bus atsakingi už savivaldybėje vyksiančius viešuosius pirkimus.

Ši nuostata galioja ir toms Kėdainių rajono savivaldybės biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 tūkst. eurų be PVM.

Tokių įstaigų Kėdainiuose yra 47.

Rajono taryba pritarė siūlymui suteikti galimybę Kėdainių rajono savivaldybės administracijai atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas./Aldo Surkevičiaus nuotr.

Variantų buvo daugiau

Kaip sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, tam, kad būtų paisoma pasikeitusio įstatymo, galima buvo rinktis vieną iš trijų variantų.

„Galima rinktis vykdyti pirkimus iš Vilniuje esančios Centrinės perkančiosios organizacijos. Ten vienas pirkimas įkainotas maždaug 1,5 tūkst. eurų.

Kitais metais planuojame vykdyti per 200 viešųjų pirkimų, tad jiems įvykdyti reikėtų apie trečdalio milijono eurų“, – sakė G. Muznikas.

Dar vienas variantas – jei kelios savivaldybės jungtųsi ir sukurtų vieną centrinę perkančiąją organizaciją. Visgi, administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, nei viena savivaldybė noro tą daryti neišreiškė, be to, pirkimai ir tokiu būdu kainuotų nemažai.

Sprendimas – Vyriausybės, lėšos – savivaldybės

Ką tai duos gero savivaldybei? Manau, kad beveik nieko.

P. Aukštikalnis

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad eilinį kartą savivaldybės tapo centrinės valdžios sprendimų įkaitėmis.

„Eilinį kartą Vyriausybė sprendžia problemas savivaldybių sąskaita. Naujas funkcijas pavedė, o pinigų tam neskyrė – už jos nuleistą sprendimą eilinį kartą turi susimokėti savivaldybė visų savo gyventojų pinigais.

Ką tai duos gero savivaldybei? Manau, kad beveik nieko.

Taigi, išanalizavę galimybes matome, kad yra variantas mokėti didžiulius pinigus vykdant pirkimus per Vilnių, arba kiek mažesnius, suteikiant savivaldybės administracijai centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.

Be abejonės, mums tenka rinktis pastarąjį variantą vien tam, kad galėtume laiku įvykdyti pirkimus ir išleisti vien jų organizavimui ne beveik trečdalį milijono, o apie 56 tūkst. eurų – tiek maždaug kainuos trijų naujų etatų įsteigimas savivaldybėje“, – sakė vicemeras.

Turės mažinti etatus?

Kaip sakė G. Muznikas, daugiausia viešųjų pirkimų iš biudžetinių įstaigų atlieka Kėdainių ligoninė ir Pirminės sveikatos priežiūros centras. Abi įstaigos turi po vieną etatą darbuotojo, dirbančio būtent su viešaisiais pirkimais.

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad eilinį kartą savivaldybės tapo centrinės valdžios sprendimų įkaitėmis, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas sakė, kad tam, jog būtų paisoma pasikeitusio įstatymo, galima buvo rinktis vieną iš trijų variantų. Kėdainiams pasiūlytas tas, kuris mokesčių mokėtojams atsieis mažiausiai./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Šią funkciją perkėlus savivaldybės administracijai krūvis tose įstaigose dirbantiems asmenims sumažės. Tačiau čia jau įstaigų sprendimas, ar jie tuos etatus panaikins.

Kitos biudžetinės įstaigos dažniausiai turi po 0,25 ar 0,5 etato dirbančio su viešaisiais pirkimais.

Tiksliai žinome, kad Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre tokio darbuotojo etatas bus sumažintas iš 0,5 iki 0,25“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo G. Muznikas.

Ieškos žmonių

Krašto politikai suabejojo, ar trijų žmonių pakaks tokiam darbo krūviui. Juo labiau kad pernai buvo atlikta 111 viešųjų pirkimų, o kitąmet jų suplanuota net 213, o jų suma sieks kone 34 mln. eurų.

„Neįsivaizduoju, kokie darbo krūviai laukia tų žmonių“, – sakė Gitana Kaupienė.

Jai antrino ir valdančiosios frakcijos seniūnė Nijolė Naujokienė, sakydama, kad veikiausiai su trimis papildomais etatais savivaldybė neišsisuks ir, tikėtina, turės įdarbinti daugiau žmonių.

„Pačios pirkimų procedūros, aišku, nesutrumpės. Vis dėlto tikimės, kad pavykus rasti aukštos kvalifikacijos specialistus, procedūrų trukmė ženkliai ir nepailgėtų.

Sunkumų, be abejo, iškils, kol bus suformuotas sklandžiai dirbantis kolektyvas“, – sakė G. Muznikas.

Jis pridūrė, kad vos tarybai priėmus sprendimą, savivaldybės administracija skelbs konkursus ir ieškos žmonių, galinčių dirbti su viešaisiais pirkimais.

2 Komentarai

  • Nuo kada Kėdainių ligoninė ir PSPC tapo biudžetinėm įstaigom? Čia naujas įstatymas? vyriausybės sprendimas? žurnalisto liapsus rašymus ar?

  • O kokie pirkimai baliui Medžiotojo sostinėje bus, kur oš visa savivaldybė? Jie už žmonių pinigus baliavos. O žmonės centus skaičiuoja. Tamuli, atsipeikėk arba eik lauk.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Rekomenduojami video