Tituluotoji „Lietuva“ ir jos edukacinės misijos (FOTOGALERIJA)

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ – vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis, įsteigtas Vilniuje. Per savo ilgą kūrybinį kelią kolektyvas laimėjo daugybę tarptautinių apdovanojimų ir pelnė užsienio publikos pripažinimą.

Ansamblis užsiima ne tik pramogine, bet ir edukacine veikla. Kasmet prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas, Velykas – ar kitų švenčių proga kviečia vaikus ne tik į smagius spektaklius, bet per juos siekia ugdyti jaunąją kartą, supažindina su tautiniais rūbais, dainomis, šventėmis, jų papročiais ir tradicijomis.

Plačiau apie edukacines programas bei tautinio identiteto skiepijimą mažiesiems piliečiams kalbėjomės su valstybinio ansamblio „Lietuva“ kultūrinės veiklos vadybininke Jurgita KUBILIENE bei komunikacijos koordinatore ir organizatore Greta ŪSAITE.

– Kadangi artėja didžiausia žiemos šventė Kalėdos, pradėkime mūsų pokalbį nuo jų. Kasmet žiemos švenčių proga kviečiate vaikus susipažinti su Kalėdomis, jų tradicijomis, Kalėdų senelis mažesniems vaikams išdalina dovanas. Tai – puiki alternatyva šiuolaikiniams vaikams nebepriimtiniems mokyklų karnavalams. Ar visoms amžiaus grupėms siūlomi tie patys spektakliai ir programos?

– Tikra tiesa, kad ansamblis „Lietuva“ kasmet rengia kalėdinius spektaklius vaikučiams. Šią iniciatyvą darome jau kažkur 20–30 metų. Stengiamės šios tradicijos nelaužyti, juolab kad mokyklos labai noriai registruojasi ir atvyksta. Tai didžiulė motyvacija bei įvertinimas mūsų kolektyvui, todėl kiekvieną gruodžio mėnesį dedikuojame mažiesiems ansamblio gerbėjams bei ieškome būdų, kaip jų Kalėdas paversti viena gražiausių metų švenčių.

Aišku, nepamirštant ansamblio misijos – aktualia, šiuolaikiška forma perteikti tautinį identitetą, supažindinti su lietuviškomis tradicijomis bei įkvėpti didžiuotis gyva istorija.

Į kalėdinius muzikinius spektaklius paprastai kviečiame pradinių klasių vaikučius, todėl ši amžiaus grupė populiariausia. Be abejonės, laukiami ir jaunesnio ar vyresnio amžiaus žiūrovai. Mokytojai ir tėveliai, atvykę kartu su vaikais, ne mažiau įsitraukia į spektaklio veiksmą.

– Iš nuogirdų žinau, kad Jūsų rengiama programa ir spektakliu daugelis lieka sužavėti. O kaip su kitomis metų šventėmis – Velykomis, Užgavėnėmis ir pan.?

– Edukacijas vaikams rengiame ne tik kalėdinėmis temomis. Pavasarį kasmet parengiame naują edukaciją, skirtą vis kitai temai: tautiniai rūbai, įvairios tradicinės lietuviškos šventės, jų papročiai.

Tos edukacijos skirtos pradinukams, darželinukams. Mokytojos taip pat skambina ir registruojasi tiesiogiai arba per Kultūros paso sistemą. Vyresniems vaikams siūlome modernaus šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ pagal lietuvių klasiką J. Tumą-Vaižgantą.

– Ar šventinis repertuaras kinta kasmet, ar išlieka tas pats? Jei skiriasi, gal galėtumėte papasakoti apie skirtingų metų spektaklius?

– Kasmet pristatome vis po naują kalėdinį spektaklį. 2016 m. rodėme kalėdinę pasaką „Kaip vilkas uodegą prišalo“. To paties pavadinimo lietuvių liaudies pasaką šiuolaikiškai adaptavo rašytojas Liudvikas Jakimavičius.

2017 m. buvo rodomas spektaklis „Kaip katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“. 2018 m. pristatėme muzikinį spektaklį lietuvių liaudies motyvais „Žiemos pasaka“. 2019 m. dovanojome kalėdinį muzikinį spektaklį „Jonuko Kalėdų stebuklas“, kuriame susipynė įvairių žanrų ir stilių muzika.

Šiais metais esame paruošę dar vieną spektaklį „Besmegenio orkestras“. Jame vaikučiai sužinos, kad paslaptingą Kūčių naktį prabyla ne tik gyvūnėliai, bet ir atsiveria patys netikėčiausi jų talentai.

Jau priimame pirmąsias mokytojų rezervacijas, tačiau dėl COVID-19 įtemptai stebime situaciją. Pasibaigus karantinui spręsime, ar pavyks įgyvendinti šią kasmetinę tradiciją. Bet kokiu atveju, esame pasiruošę užtikrinti visus saugumo reikalavimus bei to paties prašysime atvyksiančių vaikučių.

Pavasario edukacijos taip pat yra įvairiapusiškos: „Metų šventės“ (tradicinės lietuvių šventės), „Tai margumas mūs šalelės“ (Lietuvos regionų skirtumai), „Gedimino laiškas“ (interaktyvi kelionė po kunigaikščio Gedimino laikų Vilnių, pažintis su tautinėmis mažumomis) ir kt.

Kartais žmonės skambina ir individualiai klausia, kokią edukaciją galėtume pravesti, tad yra tekę edukuoti apie tautinius instrumentus (viena iš mūsų ansamblio grupių – tautinių instrumentų orkestras).

– Kokio amžiaus vaikams skirti šie renginiai?

– Apibendrinant mūsų edukacinių užsiėmimų auditoriją, į kalėdinius spektaklius paprastai atvyksta pradinių klasių vaikai, į pavasario edukacijas – ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių vaikai, o vyresniems žiūrovams siūlome muzikines repertuaro programas. Jeigu kreipiasi individualiai, tam tikras edukacijas galime pritaikyti vyresniųjų grupei.

– Spėju, kad rezervacijas kiekvienai šventei reikia atlikti labai iš anksto, nes paskui gali tiesiog nespėti…

– Kalbant apie kalėdinius spektaklius, tikrai taip – prašome iš anksto rezervuotis pageidaujamą datą ir laiką. Ne paslaptis, jog kalėdines programas savo patalpose rodome ištisą savaitę ir net kelis kartus per dieną, tačiau laisvų vietų skaičius tirpsta. Būna, kad mokytojai jau vasaros gale skambina ir teiraujasi apie artėjančius spektaklius.

Reikėtų paminėti, kad registruotis gali ne tik mokyklų grupės, bet ir pavienės šeimos su vaikučiais. Kartais bilietus galima įsigyti internete per bilietų platintojus, tačiau visą informaciją geriausia sekti oficialioje ansamblio „Lietuva“ svetainėje www.ansamblis-lietuva.lt, kurioje parašyta visa registracijos tvarka. Panašus principas galioja ir pavasario edukacijoms.

Mūsų edukacines programas taip pat galima užsisakyti kiekvienos mokyklos, įmonės ar miesto šventėms, mielai atvykstame į svečius.

– Ar kasmet edukaciniai spektakliai sulaukia didelės paklausos?

– Visos mūsų edukacijos visada sulaukia dalyvių, todėl ir nesustojame jų organizuoti, kaskart kuriame naujas programas. Kurdami spektaklius ar edukacinius užsiėmimus, stengiamės įsijausti į vaikų interesus, pasaulėžiūrą ir suprasti, kas jiems būtų įdomu, kokia forma labiausiai patrauktų jų dėmesį. Po kiekvieno renginio sulaukiame grįžtamojo ryšio, kurį labai vertiname.

Pavyzdžiui, kalėdinius spektaklius renkasi dėl to, nes kaskart galime pasiūlyti naują turinį, įtraukiame chorą, šokėjus ir tautinių instrumentų orkestrą, galiausiai visa muzika ir dainos atliekamos gyvai, be įrašų.

Mokytojos mūsų spektakliuose dažnai akcentuoja profesionalumą ir kokybę, dėkoja už tokią atsakingą veiklą ir kūrybiškumo ugdymą. Net neabejojame, kad po tokių atsiliepimų verta kurti toliau ir dar labiau tobulinti spektaklius.

Kartą įstrigo vienos mokytojos pasakyti žodžiai apie tai, kaip svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų būtų supažindinami su lietuviškomis pasakomis ir jų veikėjais. Jeigu namuose, darželyje ar mokykloje vaikui sekamos liaudies pasakos, jiems sužadinama vaizduotė, vaikas įsivaizduoja, kaip atrodo pasakos veikėjai, kaip jie elgiasi, o mūsų spektakliuose tie įvaizdžiai tarsi užtvirtinami, vaikai juos atpažįsta, prisimena.

Ilgametis mūsų spektaklių režisierius Jonas Gricius taip pat yra pasakęs, jog norint pastatyti sėkmingą kalėdinį spektaklį, reikia pasirinkti tinkamą tempą, nuotaiką, idėjas bei spalvas.

– Ar būna taip, kad tos pačios klasės/grupės į Jūsų spektaklius atvyksta ne vienerius metus iš eilės?

– Galima sakyti, kad didžioji mūsų žiūrovų dalis yra tie patys mokytojai su vis naujomis vaikų klasėmis. Tas mokytojas pažįstame ir palaikome glaudų kontaktą, informuojame apie ansamblio „Lietuva“ naujienas ir primename kasmetines tradicijas. Vadinasi, spektakliai jiems tinka ir patinka, o dar ir kitiems geru žodžiu pamini.

– Kokių vaikų reakcijų sulaukiate po edukacinių spektaklių?

– Reakcijos dažniausiai būna teigiamos, kiek patys stebime vaikučius, kokių atsiliepimų iš jų sulaukiame po spektaklio bei ką mums patvirtina mokytojai ar tėveliai. Kalėdiniai spektakliai visada būna nuotaikingi, todėl ir mažuosius žiūrovus užkrečiame gera, šventine nuotaika.

Viena mamytė pasakojo, kaip jos dukra viso spektaklio metu buvo įdėmiai sutelkusi dėmesį ir žiūrėjo išpūtusi akis. Stengiamės į spektaklių scenarijus įterpti staigmenas, netikėtumus, kad nustebintume vaikučius. Labiausiai vaikų veidai švyti iš džiaugsmo pamačius Kalėdų senelį. Turbūt jo labiausiai laukia, nes žino, kad jis apsilankys ir pakvies autentiškiems advento žaidimams.

Tenka pripažinti, kad šiais laikais nėra taip paprasta išlaikyti jaunosios kartos dėmesį, ypač viso spektaklio metu.

– Pagalvojau, ar vaikai, pažiūrėję „Lietuvos“ edukacinius spektaklius, šokius priima juos kaip kažkada buvusią realybę? Ar jiems tai nėra tik smagi pramoga? Ar jie tikrai supranta, jog toks iš tiesų buvo gyvenimas, tokie papročiai? Ar jie apskritai žino, kas yra tradicijos?

– Tai ir yra kažkada buvusi realybė, kurios jau nebus. Mūsų tikslas – kad vaikai, kad ir kaip pramogą, bet vis tiek žinotų, turėtų supratimą apie savo tautos praeitį. Tradicijas jie supranta kitaip, tame nėra nieko blogo, svarbu, kad žinotų, turėtų bendrą supratimą, žinių.

Galbūt dauguma vaikų tik vėliau supranta kai kuriuos dalykus ar juos įsisavina laikui bėgant… Rekomenduojame mokytojams ir tėveliams po spektaklių pasidaryti refleksiją bei padiskutuoti, užakcentuoti lietuviškas tradicijas.

[quote author=“G. Ūsaitė“]Tradicijos reikalingos, taip formuojasi vaikų identitetas, tačiau jie yra šių laikų žmonės. Tradicijos neturi užgožti dabartinio gyvenimo, jis jiems svarbesnis, primygtinai versdami juos tame dalyvauti tik atgrasysime.[/quote]

– Gal pastebėjote, kuris spektaklis/programa yra vaikų mėgstamiausi? Kaip manote, kodėl?

– 2018 m. kalėdinis spektaklis „Žiemos pasaka“ sulaukė daugiausia teigiamų atsiliepimų bei rekordinio skaičiaus – daugiau nei 3 tūkst. vaikų. Suvaidinome 25 spektaklius per 9 dienas. Net patys nustebome, sulaukę tokio didžiulio susidomėjimo. Vis dėlto sunku pasakyti priežastis, kas lėmė tokį anšlagą. Kiekvieni metai yra skirtingi ir kartu ypatingi, nes pristatome vis po naują spektaklį.

Kalbant apie kitus projektus, dar vaikams labai patinka teatralizuota pramoginė-edukacinė programa „Tai margumas mūs šalelės“, skirta Etnografinių regionų metams. Čia turime labai žaismingą herojų Šarą (dabar vadiname Vyčiu), kuris patraukia vaikų dėmesį ir šmaikščia forma supažindina su skirtingais Lietuvos regionais. Šią programą pristatome ne tik ansamblyje, bet ir vežame į mokyklas.

– Mums lyg ir viskas įprasta, kad per Kūčias dedame po staltiese šieną (miesto vaikai galbūt net nežino, kas yra šienas), traukiame ilgiausią šiaudą, per Velykas marginame, dažome kiaušinius, kepame bobą… Jūsų nuomone, ar šiuolaikiniams vaikams įdomūs ir reikalingi papročiai, tradicijos? Kaip jie į juos žiūri?

– Tradicijos reikalingos, taip formuojasi vaikų identitetas, tačiau jie yra šių laikų žmonės. Tradicijos neturi užgožti dabartinio gyvenimo, jis jiems svarbesnis, primygtinai versdami juos tame dalyvauti tik atgrasysime. Stengiamės ieškoti būdų, priimtinų šio greito pasaulio vaikams. Tuomet ir požiūris į tradicijas, jų supratimą bei priėmimą būna visai kitoks (naujausias ansamblio „Lietuva“ projektas – edukacinių laidų ciklas „Tada ir dabar“).

– Jūsų repertuaras lyg ir apima visas pagrindines šventes, jų papročius, tradicijas. Gal turite numatę dar kokių nors edukacinių renginių vaikams?

– Šiuo metu gyvename pagrindiniu savo projektu – virtualiomis edukacijomis vaikams „Tada ir dabar“. Pramoginės-edukacinės laidelės, skirtos mažiausiems žiūrovams ir pritaikytos klausos negalią turintiems vaikams, kvies pasinerti į nuotykį bei kartu su laidos herojais Vyčiu ir DI pažinti ankstesnių laikų Lietuvos jaunimo „madas“, pomėgius ir tradicijas, o vėliau visa tai palyginti ir išbandyti šių dienų kontekste.

Kiekvieną savaitę pamokėles keliame į projekto „Youtube“ kanalą „Tada ir dabar“, jos prieinamos nemokamai. Esame dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, kuri remia šį projektą.

COVID-19 pakeitė daugelio mūsų įpročius bei švietimo procesus, dabar viskas keliasi į virtualią erdvę. Norėjome prisitaikyti prie esamos situacijos, pasiūlyti atvirą, interaktyvų bei šiuolaikiniam jaunimui suprantamą turinį.

Daugeliui mūsų vis dar nežinoma, kuo lietuviai gyveno seniau ir kaip pasikeitė jų gyvenimas šiandien. Tai, kas kadaise būdavo populiaru, šiandien atranda visai kitas formas: nuo medinių žaislų iki kompiuterinių technologijų, nuo lietuvių liaudies šokių iki socialinėse platformose paplitusių „Tiktok“ madų, nuo senovėje pasigaminamų iki šiuolaikinių krepšinio kamuolių ir t.t.

Dar pavasario pandemijos metu prisidėjome prie LRT projekto „Įdomiosios pamokėlės“. Jame supažindinome vaikus su tradiciniu lietuvių menu.

Kalbant apie kitus edukacinius projektus, labai tikimės, kad pavasarį pavyks pristatyti naują programą „Lid lido, rad ralio Lietuvėle“. Ji vaikučius supažindins su jų bendraamžiais piemenukais, kurie papasakos apie savo tradicijas, žaidimus bei išmokins savo dainelių. Čia bus pasakojama ir apie Jurgines, Jorę, Sekmines, Gandro dieną, Pavasario lygiadienį (Velykas) ir kitas ypatingas dienas.

Vaikai sužinos raliavimo magiją, išmoks „starkavimo“, sakys oracijas ir lalavimus, gros senoviniais mediniais instrumentais, išgirs apie Spirgutį ir savojo šaukšto paprotį.

Turime dar vieną gražią tradiciją, kurią įgyvendiname kas dvejus metus.

Pavasarį planuojame surengti sceninių lietuvių liaudies šokių konkursą „Šoka Lietuvą“, į kurį įtrauksime ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus grupes, bei kviesime dalyvauti užsienio lietuvius. Panašu, kad dalį projekto įgyvendinsime virtualioje erdvėje, jeigu situacija šalyje nepagerės.

[#gallery=2503#]