Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybių skaičius – labai svarbus rodiklis, atspindintis visuomenės psichikos sveikatos būklę. 2001 m. Lietuvoje nusižudžiusių buvo 1 535 asmenys, 2019 m. – 658 asmenys, tai du kartus mažiau lyginant jau su 2001 m. (2019 m. tai sudarė 23,55 atv. /100 000 gyv.). Nors šis skaičius ir mažėja, ir imamasi prevencinių priemonių mažinant šį skaičių, tačiau savižudybių problema yra aktuali ir spręstina iš esmės, nes Lietuva eilę metų Europoje išsiskiria didžiausiu savižudybių skaičiumi.
Kaime daugiau savižudybių nei mieste
2001 m. Kėdainių rajone nusižudžiusių buvo 31 asmuo, 2009 m. – 36 asmenys, 2019 m. – 19 asmenų. 2019 metais tai sudarė 41,69 atvejus 100 000 gyventojų. 2019 m. mūsų rajone nusižudė 1 moteris ir 18 vyrų.
Analizuojant pagal amžių tais metais buvo 1 vaikas (tarp 15–19 m. amžiaus asmenų), 5 asmenys – 20–44 m. amžiaus, 5 asmenys 50–64 m. amžiaus, 8 asmenys – 65 ir vyresni. Kaime savižudybių skaičius buvo didesnis nei mieste.
2019 m. Kėdainių rajone 18 atvejų buvo tyčinių susižalojimų pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant ir 1 atvejis kaip tyčinis susižalojimas gaisru ir ugnimi.
Vykdo prevencinę veiklą
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Kėdainių rajono savivaldybė ir kitomis įstaigomis, vykdo prevencinę veiklą siekdamas sumažinti savižudybių skaičių savivaldybėje.
Biuro specialistės nuo 2018 metų dalyvauja savižudybių prevencijos (ASIST) mokymuose – iš viso mokymuose dalyvavo 13 specialisčių. Nuo 2019 metų Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva šie mokymai vyksta ir kitų sričių specialistams Kėdainiuose.
ASIST – tai vienos geriausių pasaulyje savižudybių intervencijos programų mokymų, kurios yra standartizuotos, parengtos remiantis moksliniais tyrimais, taikomos daugiau nei 30 pasaulio šalių ir tobulinamos daugiau nei 20 metų.
2019 metais mokymuose dalyvavo mokyklose dirbantys psichologai, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos darbuotojai, Kėdainių rajono savivaldybės atvejo vadybininkai, o 2020 m. rugpjūčio 13–14 dienomis vykusiuose mokymuose daugiausia dalyvavo Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojai. Iš viso ASIST mokymuose dalyvavo 85 skirtingų sričių specialistai.
Po šių mokymų dalyviai jaučiasi gerokai tvirčiau teikdami pagalbą žmonėms, svarstantiems apie savižudybę, o savižudybių tema tampa nebe tokia baisi, labiau suprantama ir suvaldoma.
Visuomenės sveikatos biuras taip pat aktyviai vykdo psichikos sveikatos stiprinimo programas. 2019 metais mūsų krašte seniūnijų, mokyklų bendruomenėms ir įmonių darbuotojams buvo rengiami seminarai, mokymai, skaityti pranešimai psichinės sveikatos gerovės stiprinimo tematika. Iš viso tokių veiklų buvo 62, kuriuose dalyvavo per 3 tūkst. dalyvių.
Svarbu laiku suteikti pagalbą
Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug diskusijų keliantis reiškinys. Savižudybių mastai išlieka dideli, o tai daryti skatina daugybė krizines situacijas sukeliančių veiksnių.
Labai svarbu tokioje situacijoje atsidūrusiam žmogui laiku suteikti pagalbą.
Savižudybė – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Taigi daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti.
Tyrimai tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse išaiškino du dalykus. Pirma, dauguma savižudžių turi diagnozuojamą psichikos sutrikimą. Antra, savižudybė ir suicidinis elgesys dažnesni tarp psichiškai nesveikų asmenų.
Štai tie sutrikimai, pradedant didžiausios rizikos grupe:
- visų formų depresijos;
- asmenybės sutrikimai (neprisitaikanti visuomenėje asmenybė, pasižyminti impulsyvumu, agresyvumu, dažnais nuotaikos pokyčiais);
- alkoholizmas (paauglių atveju gali būti ir/arba kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas);
- šizofrenija;
- psichikos sutrikimai dėl organinio galvos smegenų pakenkimo;
- kiti psichikos sutrikimai.
Savižudybė yra procesas, prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba.
Taigi pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijokite kalbėti atvirai ir nevenkite žodžio „savižudybė“.
Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.
Niekuomet nenuvertinkite žmogaus problemų ir neįrodinėkite, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venkite pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.
Nepamirškite, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos.
Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtumėte jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.
Lietuvoje savižudybių problemai spręsti aktyviai veikia sustiprintos psichologinės pagalbos linijos, taip pat internetiniame puslapyje www.tuesi.lt pateikiama konkreti informacija apie pagalbos prieinamumą, pagalbos teikėjus savižudybės klausimu.
Vilties linija
Tel. 116 123
I–VII 00.00–24.00
Jaunimo linija
Tel. 8 800 28 888
I–VII 00.00–24.00
Vaikų linija
Tel. 116 111
I–VII 11.00–23.00
Pagalbos moterims linija
Tel. 8 800 66 366
I–VII 00.00–24.00
