Rinkimų apžvalga: žmonėms reikia asmenybių

Šių rinkimų rezultatai rodo, kad Kėdainių rajono rinkėjai kasmet tampa vis sąmoningesni ir reiklesni. Politikams kaskart jie kelia vis aukštesnius reikalavimus ir atstovus į rajono tarybą bei merą kaskart renkasi vis atsakingiau. Žmonės renkasi asmenybes. Akivaizdu ir tai, kad kai kuriems „seniems politikos vilkams“, metų metais nesitraukiantiems iš rajono tarybos, ant kulnų jau lipa jų pačių gretose užaugę nauji būsimieji lyderiai.

Pergalę švenčia nepartiniai

Ir tokios tendencijos pastebimos visoje Lietuvoje – šiuose rikimuose pergalę švenčia ne partijos, o nepartiniai, susibūrę į rinkimų komitetus.

Ypač akivaizdi ši tendencija Kėdainių rajone – daugiausiai vietų rajono taryboje gavo ir net 10 mandatų turės visuomeninis rinkimų komitetas „Valentino Tamulio komanda – mūsų krašto sėkmei“.

Kad žmonėms politikoje reikia asmenybių, byloja ir kandidatų sąrašų reitingavimas.

Pagal rinkėjų pirmumo balsus kai kurie politikai iš sąraše turėtų aukštesnių vietų kaip reikiant žnektelėjo į žemesnes pozicijas, o kai kuriuos rinkėjai kone iš paskutinių pozicijų pakėlė į gerokai aukštesnes.

Daugiausiai naujokų – tarp nepartinių

Naująją Kėdainių rajono tarybą sudarys ne tik gausus būrys nepartinių politikų, bet ir nemažai naujokų, iki šiol nebuvusių politikoje. Gausiausiai jų į tarybą atvedė daugiausiai tarybos narių mandatų laimėjęs visuomeninis rinkimų komitetas „Valentino Tamulio komanda – mūsų krašto sėkmei“.

Iš 10 šį komitetą atstovausiančių politikų net šeši yra naujokai, iki šiol nebuvę rajono tarybos nariais ir nedalyvavę politiniuose procesuose. Tai – gydytojas Alfredas Hofmanas, miesto seniūnas Valentinas Tamulis, gydytoja Aušrelė Kaminskienė, Seimo nario padėjėjas Paulius Aukštikalnis, „Lifosos“ darbuotojas Alvydas Ardavičius ir ekonomistas Gintautas Muznikas.

Kartu su jais rajono taryboje dirbs ir politikos senbuviai: Arūnas Kacevičius, Nijolė Naujokienė, Irena Staliorienė bei Kęstutis Valionis.

Jei kovo 17 dieną pakartotiniame balsavime meru būtų išrinktas Valentinas Tamulis, tuomet į rajono tarybą patektų ir vienuoliktas šio judėjimo kandidatas – buvęs savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.

Tarp partinių – pagrinde „seni vilkai“

Į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą kandidatavusios partijos pasižymėjo ne tik gerokai kuklesniais rinkimų rezultatais, bet ir tardiciškumu – į tarybą pagrinde pateko tik žinomiausi jų veikėjai – „seni politikos vilkai“.

Naujų veidų į rajono tarybą partijos atvedė tik vos vieną kitą.

Iš 6 vietas taryboje gavusio liberalų sąjūdžio, naujokai yra tik du: krepšinio treneris Kastytis Kundortas ir dabartinė rajono tarybos sekretorė Sandra Barzdienė. Tik, savaime suprantama, taryboje sekretoriavusią moterį šioje institucijoje naujoke nelabai ir galima pavadinti.

Darbo partija, gavusi tik 4 mandatus vietoj turėtų 13, ne tik neatvedė į tarybą naujų veidų, bet ir prarado turėtus jaunus ir perspektyvius.

Į tarybą nebepateko pastaruosius ketverius metus joje stropiai dirbusi jauniausia tarybos narė Indrė Fiodorova. Ir nors rinkėjai jai suteikė daugiau pirmumo balsų ir iš 6 sąrašo vietos kilstelėjo į 5, vis tik sėkmės pritrūko ir jauna moteris į tarybą nebepateko.

Į tarybą nepateko ir šio sąrašo naujokė Ieva Vargalytė, kurią iš 10 vietos rinkėjai kilstelėjo į 7.

Taigi darbiečius taryboje ir šiais metais atstovaus metai iš metų į ją renkami Juozas Gaidamavičius, Rimantas Diliūnas, Dangiras Kačinskas ir Vygantas Vanagas.

Bus ir dar du naujokai

Vieną iš stipriausių naujokų į rajono tarybą atvedė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kartu su šios partijos sąrašu į tarybą pateko mero posto siekusi Karolina Štelmokaitė.

Likus tik vos mėnesiui iki rinkimų savo agitacinę kampaniją pradėjusi K. Štelmokaitė pasiekė iš ties puikių rezultatų – mero rinkimuose ji užėmė trečią vietą aplenkusi Darbo partijos kandidatą Dangirą Kačinską, socialdemokratą Tomą Bičiūną, konservatorių Igną Jankauską ir save patį išsikėlusį Viktorą Gruzdevą.

K. Štelmokaitė jau prieš rinkimus vykusiuose debatuose parodė vietos politikos ir problemų išmanymą, todėl jau dabar akivaizdu, kad rajono taryboje ji bus ir girdima, ir matoma.

Eksdarbietės Virginijos Baltraitienės ir pastaruosius ketverius metus socialdemokratus atstovavusios Jūratės Judickienės visuomeninis rinkimų komitetas „Komanda – už Kėdainių krašto žmones“ į tarybą nesugebėjo ne tik atvesti naujokų, bet ir vietą taryboje prarado su šiuo komitetu kandidatavusi buvusi socialdemokratė vicemerė Olga Urbonienė. Tiesa, ją rinkėjai įvertino geriau nei judėjimo kolegos ir atidavę savo pirmumo balsus iš 7 vietos kilstelėjo į 3.

[quote author=“Aut. past.“]Tie merai, kurie dirbo gerai, buvo perrinkti iš karto ir jiems net neprireikė antrojo rinkimų turo. O tokių Lietuvoje – 19, tačiau S. Grinkevičius tarp jų nepatenka.[/quote]

Rajono tarybą papildys ir dar vienas naujokas – vienintelis socialdemokratas Tomas Bičiūnas, kandidatavęs į merus ir šiuose rinkimuose likęs penktas.

Senbuviams ant kulnų lipa jaunimas

Šių rinkimų rezultatai rodo ir dar vieną įdomią tendenciją – judėjimuose ir partijose sparčiai auga jaunimas, kuris neabejotinai bėgant laikui ištums „senus vilkus“ ir taps lyderiais.

Ryškiausiai ši tendencija pastebima liberalų gretose.

Liberalų sąraše pagal gautus pirmumo balsus dabartiniam merui Sauliui Grinevičiui ant kulnų lipa jaunas politikas Virmantas Pikelis. Sąraše nuo S. Grinkevičiaus jis atsiliko tik 3 rinkėjų balsais.

Be to, gauti pirmumo balsai rodo ir tą faktą, kad liberalių rinkėjų pasitikėjimas V. Pikeliu auga. Praėjusiuose rinkimuose, prieš ketverius metus, už jį savo balsus atidavė tik 833 rinkėjai, o dabar – 1235. Tuo tarpu ketverius metus savivaldybei vadovavęs ir savo darbais nuolat gyręsis S. Grinkevičius savo gerbėjų būrio neužsiaugino.

2015-aisiais savo pirmumo balsus jam atidavė 1214 rajono gyventojų, o praėjusį sekmadienį vykusiuose rinkimuose – 1238. Vadinasi, per ketverius metus geresnį įspūdį jis padarė tik 24 rajono žmonėms.

S. Grinkevičiui nepasisekė ir pirmame mero rinkimų ture

Kad nėra spartaus gyventojų pasitikėjimo augimo S. Grinkevičiumi rodo ne tik tai, kad mero rinkimuose jis nusileido Valentinui Tamuliui, bet tą byloja ir jo dabar bei praėjusiuose rinkimuose gautų balsų palyginimas.

Šiais metais už S. Grinkevičių pirmame rinkimų ture balsavo 6 820 rajono gyventojų, o prieš ketverius metus – 5 783. Vadinasi, per ketverius metus tik 1 037 rajono gyventojai patikėjo, kad jis vertas užimti mero pareigas.

Beje, įdomūs skaičiai atsiskleidžia ir lyginant S. Grinkevičiaus bei V. Tamulio reitingus.

V. Tamulis mero rinkimuose aplenkė S. Grinkevičių gavęs beveik pustrečio tūkstančio balsų daugiau nei S. Grinkevičius.

V. Tamuliui jau pirmame rinkimų ture žmonės parodė tokį pasitikėjimą, kokį S. Grinkevičiui prieš ketverius metus, galima sakyti, buvo pavykę pasiekti tik iš antrojo turo.

Tuomet S. Grinkevičius antrame ture gavo tik 10 014 rinkėjų balsų, kai tuo tarpu jau dabar V. Tamulis, jau pirmajame ture sulaukė 9 266 žmonių pasitikėjimo.

Gerai dirbančius merus išrinko jau pirmame ture

Nors S. Grinkevičius ketverius metus tikino, kad dirba gerai, realią jo darbų naudą įvertino rajono gyventojai balsuodami ir net numesdami jį tik į antrąją vietą pirmame mero rinkimų ture.

Tie merai, kurie dirbo gerai, buvo perrinkti iš karto ir jiems net neprireikė antrojo rinkimų turo. O tokių Lietuvoje – 19, tačiau S. Grinkevičius tarp jų nepatenka.

Dar daugiau – tie merai, kurie dirbo ne tik gerai, bet net labai gerai, pirmame rinkimų ture savo oponentus tiesiog sutriuškino. Ir toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Pakanka pažvelgti vien tik į Kauno miesto mero rinkimų rezultatus.

Pastaruosius ketverius metus Kauno miestui vadovavęs ir jį tiesiog akyse prikėlęs Visvaldas Matijošaitis meru antrai kadencijai yra ne tik perrinktas iš pirmo turo, bet j laimėjimas kone prilygsta vienam iš didžiausių žmonių pasitikėjimo rekordų. Už jį balsavo net 79,59 procentai kauniečių.

Kas bendro ir koks skirtumas tarp V. Matijošaičio ir S. Grinkevičiaus?

Regis, tarp S. Grinkevičiaus ir V. Matijošaičio yra šis tas bendro.

Prieš ketverius metus laimėję mero rinkimus jie abu startavo vienodomis sąlygomis – abu buvo sėkmingai savo verslus sukūrę verslininkai, abu aplink save subūrę politinių bendraminčių komandas.

Buvo belikę tik sėkmingai pritaikyti verslo patirtis savivaldoje ir – vienas žingsnis iki rajono suklestėjimo.

Tačiau didžiausias skirtumas tarp S. Grinkevičiaus ir V. Matijošaičio yra tas, kad V. Matijošaitis tą vieną žingsnį iki Kauno suklestėjimo žengė užtikrintai, o S. Grinkevičius liko trypčioti vietoje.

V. Matijošaitis pasamdė puikius specialistus ir subūręs stiprią komandą per ketverius metus Kauną tiesiog kelte prikėlė, o S. Grinkevičius, apsiribojęs tik jam palankiais asmenimis, tokiais kaip pavyzdžiui, Ovidijus Kačiulis, Viačeslavas Čerenkovas ar Olga Urbonienė, taip ir liko tik svajoti apie tokią pažangą, kokią Kaune padarė V. Matjošaitis.

Matyt, todėl dabar, po ketverių metų vadovavimo rajonui S. Grinkevičiui nieko kito ir neliko kaip tik verkšlenti prašant leisti pabaigti pradėtus darbus, nors tie darbai buvo suplanuoti ir numatyti dar ankstesniosios rajono valdžios, o vienintelis ryškesnis savarankiškas S. Grinkevičiaus nuopelnas – Vytauto parko įrengimas.

[quote author=“Aut. past.“]Didžiausias skirtumas tarp S. Grinkevičiaus ir V. Matijošaičio yra tas, kad V. Matijošaitis tą vieną žingsnį iki Kauno suklestėjimo žengė užtikrintai, o S. Grinkevičius liko trypčioti vietoje.[/quote]

Štai todėl šiandien ir nereikia stebėtis, kad Kauno meru išrinktas V. Matijošaitis neabejingas tam, kas vyksta Kėdainiuose ir nė nedvejodamas Kėdainių rajono mero rinkimų antrame ture remia V. Tamulį.

13 politikų į tarybą nepateko

Skaičiuojant, kuri politinė jėga po šių rinkimų labiausiai „nukraujavo“ ir prarado žmonių pasitikėjimą, žinoma, nekyla abejonių, kad tai – Darbo partija, praradusi net 9 mandatus.

Rajono taryboje nebedirbs pagal darbiečių sąrašą anuomet išrinktas „Lifosos“ administracijos direktorius Juozas Baniota. Tačiau baigti politinę karjerą – jo paties pasirinkimas. Šį kartą į rajono tarybą J. Baniota nekandidatavo jokios partijos ar judėjimo sąraše.

Kur kas skausmingesnis darbiečių praradimas – aktyviai reiškęsis Stanislovas Blinstrubas, kurį rajono gyventojai balsuodami iš 4 vietos nureitingavo į 6, bei stropumu išsiskyrusi Indrė Fiodorova. Beje, Kėdainiuose juokaujama, kad šį kartą į tarybą jai sutrukdė patekti jos vyro pavardė, todėl net ir tai, kad rinkėjai partijos sąraše ją iš 6 vietos kilstelėjo į 5, nebepadėjo.

Dar liūdnesnė situacija su rajono taryboje darbiečius atstovavusiu Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininku Virmantu Ivanausku. Šį kartą jis ne tik nepateko į tarybą, bet ir partijos sąraše iš 9 vietos nukrito į 14.

Taryboje nebedirbs ir darbiečiams atstovavęs bei šiuose rinkimuose nuo jų į V. Baltraitienės ir J. Judickienės judėjimo sąrašą perbėgęs Antanas Mikalauskas. Net ir partijos atsižadėjimas šį kartą jam nepadėjo gauti mandato.

Rajono taryboje nebedirbs ir darbietis Albinas Počiulpas. Jis taip pat nebekandidatavo.

Antroje vietoje pagal rinkimuose patirtą nesėkmę – liberalai. Šiuose rinkimuose jie gavo 6 mandatus, nors praėjusioje taryboje, S. Grinkevičiaus „zuokiniams“ liberalams susijungus su „masiuliniu“ liberalų sąjūdžiu, kartu jie turėjo 7 vietas.

Rajono taryboje nebeliko prieš dvejus metus liberalus palikusio Viktoro Muntiano. Taip pat nebeliks šių liberalų: Stepono Navajausko (šis dar turi viltį sugrįžti į tarybą po antrojo mero rinkimų turo), Dariaus Petrausko (šį kartą net nekandidatavusio į rajono tarybą) ir Tomo Žalpio. Šis politikas į rajono tarybą nepateko nepaisant net to, kad rinkėjai iš 20 partijos sąrašo vietos jį kilstelėjo į 11.

Neliko konservatorių

Patį didžiausią fiasko šiuose rinkimuose patyrė konservatoriai. Jie sudarė per trumpą kandidatų sąrašą. Vyriausiajai rinkimų komisijai iš šio sąrašo išbraukus vieną asmenį dėl to, kad jis nenurodė savo teistumo, teko iš rinkimų išbraukti ir visą sąrašą, nes jame nebepakako kandidatų.

Taigi šį sezoną rajono taryboje nebedirbs ne tik iki šiol konservatoriams atstovavusi Ona Šulcienė bei Rimgaudas Rimošaitis, bet ir joks kitas šios politinės jėgos atstovas.

Nemalonų pralaimėjimą konservatoriai patyrė ir tiesioginiuose mero rinkimuose.

Jų iškeltas kandidatas į merus Ignas Jankauskas tesurinko tik 375 rinkėjų balsus ir liko priešpaskutinis. Jam tik 153 balsais pavyko aplenkti paskutinėje vietoje likusį, tik 222 rinkėjų balsus gavusį Viktorą Gruzdevą.

Kodėl tiek mažai konservatorių balsavo už savo kandidatą į merus, matyt, labai stebėtis neverta, nes dar prieš rinkimus patys Kėdainių konservatoriai nė nenorėjo sudarinėti savo kandidatų sąrašo ir planavo eiti į rinkimus kartu su liberalais.

Šis jų planas neišdegė tik po to, kai apie tai sužinojusi aukščiausia konservatorių valdžia kėdainiškiams uždraudė taip savivaliauti. Tačiau nepaisant net to, jie tinkamo sąrašo nesugebėjo sudaryti ir netyčia, o gal net ir tyčia, iš rinkimų iškrito visai.

Taigi šių rinkimų rezultatai rodo, kad žmonių pasitikėjimas partijomis sumenko, todėl jie į rajono tarybą renka asmenybes. Matyt dėl šios priežasties rajono taryboje nuo šių metų dirbs ir teik daug naujų veidų, iki šiol net nebuvusių politikoje.