Rengiami svarbūs ūkininkams pokyčiai
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų išsakytus pageidavimus ir problemas. Vienas iš planuojamų pakeitimų – žymėtą dyzeliną bus vėl galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai./ Jono Strazdausko nuotr.
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros.
Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.
Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.
Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto
Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.
Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis, taip pat – kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.
Sulaukusi pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija rado sprendimą ir nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.
Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.
ŽŪM taip pat primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Tai leistų geriau pasiruošti tiek institucijoms, tiek ūkininkams šio standarto įgyvendinimui.
Daugiamečių pievų atstatymas – laukiama žinių
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija toliau tariasi su Europos Komisija (EK), siekdama išspręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams.
Praėjusią savaitę ministerija kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojciechowskio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas sausio 23 d.
Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų
Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.
Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad ši funkcija nebuvo atlikta tinkamai pasirengus, ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą ir priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini.
Tad Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą procesą, pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su LŽŪT ir kitais socialiniais partneriais.
Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų
Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos ir į socialinių partnerių nuomonę, sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. suvienodinti šioje srityje europiniai ir nacionaliniai reikalavimai.
Aplinkos ministerijos šiuo metu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reglamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT ir kiti socialiniai partneriai pateikė AM pastabas ir tris pasiūlymus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.
Užs. nr. 10
13 Komentarai
Ir vėl matavimai,kurie kainuoja nemažus pinigus.Plūgus,pirktus už paskolas,meskit lauk…Erkės biuruose tam ir suka galvas,kad kuo labiau savo pasiūlymais nugręžtų kaimo žmogų.
Ūkininkams visi pokyčiai svarbūs. Jie ir politiką geriau išmano už politikus, ir makroekonomiką geriau už specialistus. Tiesiog universalūs visažiniai. Ir kitą savaitę važiuos politikus mokyti politikuoti su kukliais šimtus tūkstančių kainuojančiais padargais. O, kad kas jiems duotų valdžią! Bet palaukit, ar ne praėjusią Seimo kadenciją ją turėjo? Ir? Kas pagerėjo eiliniam žmogui? Kad ūkininkas ach…figieną traktorių nusipirko? Ar kad bauskis praplėtė savo verslus ir hektarus?
na tu moki bakstelt,žinom,bet kad ūkininkai jau nebe tie dvihektariai ,kurie kadaise pyko už dainą apie drg landsbergį,žadėjusį rojų,faktas.Kaip jie nestreikuos,kai pažadais yra įklampinti į paskolas,ir jų rytdiena vos ne Juro Taručio bijant antstolio?Na taip,jie vairuoja dviejų vedančių tiltų džipus ir pikapus,javų jūroje plaukioja džondyrais ir kitų rūšių laukų laivais,bet kad dauguma to turto registruoti kaip bankų nuosavybė,ne visi žino.Užtenka šalnos ar didesnio lietaus jau nekalbant apie sausrą ir jų galvos jau tinsta kaip gi toliau čia verstis reiks.Žemdirbystė nūnai ne ta,kai derliai buvo 8-12 cnt iš hektaro.Rusai savo laiku mėgo posakį..Bitva za urožai“.O kuo ne mūšis,kai pagalvoji.Tik dabar ta kova dar ir su valdžia dasidėjo…
tau neatrodo kad visi dzipai, kombainai ir traktoriai yra tik darbo irankiai, taip kaip tau šluota ar kasos aparatas prie kurio tikriausiai sėdi ir per pertraukeles svaigsti cia komentuodamas. Dziaukis kad tau juos nupirko, o ne paciam reik isigyti. Ir turėtum būt dėkingas žmonėm kurie tau duonos padeda ant stalo o ne stumt mėšlą. Atmink lazda visada turi du galus.
Aš nebijau nei šluotos, nei kasos aparato, nei kombaino, jei prireiks. Nereikia ir manęs įtikinėti, kiek galima ir kiek negalima priskirti ūkio sąnaudoms ir kokius išlaidų fiksavimo metodus galima taikyti. Suprantu. Nesuprantu, kas priteisė tokį darbą dirbti. Tai niekaip nesusiję su pagarba ar nepagarba. Tai susiję su mano ribotu suvokimu ir būtent todėl rašinėju, kad padėtumėt man praplėsti tą ribotą akiratį ir paaiškintumėt kaip yra iš tikrųjų.
As vergu turiu ir man giliai, kvituka jei reik iskringeliuoju kada noriu.
Kolega, man tie patys žmonės ir tais pačiais žodžiais žadėjo, bet netapau laukiantis valstybės spenio. Beje, kalbant apie spenius atsimenu ir kaip karvių augintojai bušavojo. Lyg būtų Dievas nuo dangaus nuleidęs tas karves ir liepęs visą gyvenimą tik jas auginti. Pamenu ir mokytojus, kuriems teismas priteisė iki grabo lentos neturėti kitų darbų. Ar ne vėl valdžia kalta? O gal, nepiktžodžiaujant, Dievas kaltas, kad nuleidžia ne avis, o karves? Avys mažiau suėda ir taip sakralu, bibliška. Bet galgi kažkiek ir žmogaus mąstymas pasikeitė per nepriklausomybės metus ir sąjungų fondus ir žmogui atrodo, kad jį turi šelpti? Negi gyventi iš savo darbo? Tik idiotai dirba, o protingi gauna. Bet ir darbe taip yra: vieni gauna, kiti – uždirba.
Tik spėk lygiuotis į valdžios nurodymus.Anksčiau partiniai instruktoriai kochozuose nurodinėjo ką kur ir kada sėti,tai dabar irgi visokie konsultantai vadovauja.Paskelbė beariminį žemių apdirbimą ir šventa.Pildyk,nes kitaip prispaus kokiais nors išmokų apkarpymais.Mes jau nei mėšlo iškratyt,nei trąšas kada išbarstyt be jų nebemokam…
Štai dar vienas pavyzdys, kaip reikia išmokų. Nebemokat dirbti, nes tiesiog nemokat. O tos išmokos ir skirtos užkamšyti tokių paliktas skyles ekonomikoje.
Na skatina išmokomis priimt ir naudot naujas technologijas,rizikuot įsigyjant naują našesnę techniką,bet žiū,kad neapsigautumei iš vienos rankos gavęs,kai kita naravijasi kažką atimti…
atrodo turėtum būt suaugęs, bet turbūt taip nėra. Siūlyčiau pirma pasidomėt paskui komentuot. Visos išmokos yra ES politikos dalis, ne Lietuvos pinigus dalina, tai nesuprantu kodėl tau širdį taip skauda. Kodėl supsidijuojamas žemės ūkis ES, daug aiškint tokiam kaip tu, bet viena isikalk į galvą, nereik mum tų supsidijų ir paramų, bet jei esame ES dalis tai ir ekonominės sąlygos turi būti vienodos.
Bet jei komentuos tik žinantys, tai visai numirs ta funkcija. Atrodo, net ir gan aiškiom temom pasisako keli žinantys ir jų nuomonė skiriasi. Tai kaip gali skirtis, jei jie taip žino? Gal tiesiog vienos tiesos nėra ir visi į save tą paklodę tempia? Tam ir reikalinga diskusija, kad išgirstume ir pasidalintume.
Muša – vadinasi, myli.