„Priversime valdžią gerbti žmones“

Ar gyventojai privalo paisyti vietos valdžios sprendimų, kurie priimti nepasitarus su visuomene, net nepaklausus žmonių nuomonės? Šį klausimą jau kuris laikas savivaldybėje kelia daugiabučių namų bendrijoms atstovaujantis Viktoras Gruzdevas. Kas šis žmogus ir ko jis siekia?

Eiliniu Kėdainių gyventoju save vadinantis V. Gruzdevas jau kuris laikas tapo „etatiniu“ rajono savivaldybės Tarybos posėdžių lankytoju. Kartu su kitais miesto daugiabučių namų bendrijų atstovais jis stojo prieš rajono valdžios sprendimą įpareigoti gyventojus savomis lėšomis tvarkyti jiems priskirtus žemės plotus, kuriuos iki šiol prižiūrėjo miesto seniūnija.

Šio žmogaus dėka savivaldybės vadovai buvo priversti peržiūrėti savo sprendimą, sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – rasti kompromisinį, visus tenkinti turėsiantį sprendimą.

Principingas, nenusileidžiantis, rėžiantis tiesą į akis. Ko siekia šis kėdainietis, ar jo planai apsiriboja tik daugiabučių namų problemomis, ar siekia kur kas daugiau? Galbūt šiuo metu daromas įdirbis ruošiantis artėjantiems vietos savivaldos rinkimams?

– Per gana trumpą laiką tapote žmogumi, kuris nebūdamas politiku tiek viešoje erdvėje, tiek rajono savivaldybės Taryboje aktyviai atstovauja miesto bendruomenei – viešina problemas, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Kas Jus paskatino imtis šios visuomeninės misijos?

– Viskas nutiko labai netikėtai. Kaip A. Kanapinsko g. 18-ojo namo bendrijos atstovas buvau pakviestas į daugiabučių namų bendrijų pirmininkų susirinkimą. O jame kaip tik diskutuota apie balandžio mėnesį savivaldybės priimtas taisykles, įpareigojančias daugiabučių gyventojus tvarkyti aplinkui nemažus žemės plotus, kuriuos anksčiau prižiūrėjo seniūnija.

Gavęs galimybę pasisakyti, aš išsakiau savo viziją, kalbėjau ne tik apie tai, kas yra, bet ir apie tai, kaip galėtų būti. Svarstant, kaip šią mūsų nuomonę pristatyti savivaldybei, buvo nutarta iš 6 asmenų suformuoti iniciatyvinę grupę, kuri tiesiogiai komunikuotų su rajono valdžia. Į šią grupę pirmininkai pasiūlė ir mane. Aš sutikau. O susirinkus grupei buvau išrinktas jos pirmininku. Taip ir tapau gyventojų atstovu. Kitaip tariant, viskas susiklostė visiškai atsitiktinai, minčių dalyvauti politinėje ar visuomeninėje veikloje iki to neturėjau.

– Kėdainiuose gyvenate pastaruosius trejus metus, iki to visą savo gyvenimą praleidote Kaune. Treji metai – tai laiko tarpas, leidžiantis susidaryti gana išsamų vaizdą apie regioną. Kokias matote problemas, žvelgdamas iš kito regiono atvykusio žmogaus akimis?

– Mano vertinimu, Kėdainiai yra gražus miestas. Kiek teko bendrauti, žmonės mandagūs, kultūringi, gerbiantys tiek save, tiek ir kitus. Kėdainiečiai ne tik kalbantys, bet ir mokantys išklausyti kitą.

Deja, pastebėjau vieną problemą. Galbūt iki šiol dauguma žmonių mano, jog Kėdainiai – provincijos miestas, kuriame visi juos mato, žino ir pažįsta. Neduok Dieve, kažkas kažką ne taip pasakys, arba kažkur darbovietėje ne taip, kaip norėtųsi, atsilieps. Tai baimė viešai išsakyti savo nuomonę, nes gali būti ne taip suprastas arba sulaukti kokio nors poveikio.

Jau pirmojo susirinkimo metu pastebėjau, jog žmonės Kėdainiuose aktyviai reiškia savo nuomonę. Tačiau kai ją reikia pateikti viešai, oficialiai kreipiantis ar į seniūniją, ar į savivaldybę, staiga nutinka keisti dalykai. Vieni netikėtai pritrūksta laiko, kitiems atsiranda neatidėliotinų darbų. Tad vengimą eiti iki galo, viešai kelti opias sau ir aplinkiniams, visai bendruomenei aktualias problemas, vadinčiau esmine problema. Gal tai nusivylimas, kad jų vis tiek neišgirs? Kad nieko nepasieks?

Žmonės, su kuriais man tenka bendrauti, kalba apie tai, kas jiems rūpi. Kodėl bijoti to, kad rūpiniesi savo ir šalia gyvenančių žmonių gerove.

[quote author=“V. Gruzdevas“]Jei iki mūsų atsiradimo valdantieji galvojo, jog žmonių valią galima ignoruoti ir priiminėti sau palankius sprendimus, tai dabar padėtis pasikeitė. Valdžios požiūris mus privertė imtis atsakomųjų veiksmų.[/quote]

– Palietėte labai opią problemą – baimę kalbėti, išsakyti savo nuomonę. Kuo ši baimė pasireiškia kasdienybėje ir kaip visa tai atsispindi politiniame kontekste?

– Ši baimė, nenoras viešai išsakyti savo poziciją būdinga toli gražu ne tik daugiabučiuose gyvenantiems kėdainiečiams. Jau kuris laikas lankausi rajono savivaldybės Tarybos, jos komitetų posėdžiuose, bendrauju su politikais. Pastebėjau įdomų faktą – kalbantis pertraukėlių metu, jaučiu jų baimę iki galo išsakyti savo nuomonę.

Girdint, kai sakoma, jog čia viską tvarko daugumą turintys liberalai ir mes nieko nebepakeisime, apima savotiškas jausmas. Gyvendamas Kaune visą laiką buvau šalia politikos. Mane labiausia erzindavo, kai kokiai nors politinei partijai priklausantis žmogus neatranda savyje ryžto pasisakyti prieš vadovo galbūt ne visai teisingą nuomonę.

Juk taip elgiantis mūsų visuomenėje dingsta pati demokratija, jos pamatinė samprata susvyruoja. Na o toks visuotinis paklusnumas, manau, labiau būdingas mūsų didžiajai kaimynei, kur galioja labai aiškios taisyklės – jeigu nepaklusi, tada tapsi tiesiog „kitokiu“, nepageidaujamu.

Tačiau mes visi esame vienodai lygūs, gyvename viename mieste ir visiems turėtų rūpėti jo gerovė. Ne tik kaip šiuo metu atrodo miestas, bet ir kaip jis atrodys ateityje.

Esu apolitiškas, nepriklausau nė vienai politinei partijai. Tačiau stebėdamas rajono savivaldybės Tarybos posėdžius pastebėjau keistą tendenciją. Kai pasisako konservatorius Rimgaudas Rimošaitis, kad ir ką jis besakytų, valdančioji dauguma šį politiką iš karto stengiasi tarsi užgožti. Į akis taip pat krito ir Žaliųjų bei valstiečių sąjungos atstovė Adelė Štelmokienė. Jos pasisakymai, pateikiama informacija taip pat gana savotiškai priimama. Keista, tačiau taip yra. Jau kelintame posėdyje pastebiu, kad rajono valdantieji netoleruoja kitokios nuomonės. Manau, kad mes, bendruomenė, deleguodami į Tarybą politikus turėtume ne tik pasitikėti jais, bet ir juos kontroliuoti.

Kai susibūrė mūsų, daugiabučių namų bendrijų pirmininkų, darbo grupė, idėjų būta įvairių. Kai kas norėjo eiti su plakatais prie savivaldybės ir ten mitinguoti. Pasakiau, jog tai nėra pats tinkamiausias metodas, reikia ne rėkauti, o kreiptis oficialiai, rašyti raštus. Taip ir padarėme. Pagaliau valdžia – tiek meras, tiek administracijos direktorius, buvo priversti reaguoti – kurti darbo grupę mūsų pateiktiems siūlymams spręsti, kalbėti su bendruomenei atstovaujančiais žmonėmis.

– Siūlėte koreguoti tvarkyti daugiabučiams priskiriamus žemės plotus, kad žmonėms reikėtų rūpintis tik savo namo aplinka, bet ne gatvėmis, visuomeninio transporto stotelėmis ar šaligatviais. Kaip į visa tai reagavo rajono valdantieji?

– Pirmoji darbo grupė, su Antanu Pavoliu priešakyje, nedavė vaisių, todėl meras suformavo dar vieną grupę. Kaip bebūtų keista, į ją buvo įtraukti ir savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie turi savo išankstinę nuomonę, jog miesto tvarkymo taisyklės negali būti keičiamos.

Pirmojo posėdžio metu pirmininkei, mero pavaduotojai Olga Urbonienei paminėjus, kad turime rasti sprendimą ir už jį balsuoti, pasisakiau prieš, nes numačiau balsavimo rezultatus. Administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, jo pavaduotojas A. Pavolis, architektas Vytautas Kundrotas ir teisininkas Dalius Ramonas, tarybos narys Juozas Baniota, liberalas Tomas Žalpys balsuos „prieš“, o dėl pirmininkės O. Urbonienės sprendimo, tuo metu savo nuomonės dar neturėjau. Mus palaikė tik du darbo grupės nariai – A. Štelmokienė ir R. Rimošaitis, tad jėgų santykis aiškus – 6 prieš 2.

Surengus kitą darbo grupės posėdį viskas taip ir įvyko, kaip prognozavau. Balsuojant mus palaikė tik du darbo grupės nariai. Iniciatyvinės grupės nariai teisės balsuoti neturėjo.

[quote author=“V. Gruzdevas“]Mes visi esame vienodai lygūs, gyvename viename mieste ir visiems turėtų rūpėti jo gerovė. Ne tik kaip šiuo metu atrodo miestas, bet ir kaip jis atrodys ateityje.[/quote]

Belieka padėkoti vicemerei O. Urbonienei, kad ji komitete priėmė sprendimą šį klausimą teikti svarstyti Tarybai. Pagal teisės aktus, mes negalime jo teikti Tarybai, o niekas kitas nesutiko sprendimo paruošti. Administracijos direktorius, kurio pareiga jau seniai buvo šį klausimą išspręsti, iniciatyvos nesiėmė, jį vilkino tikriausiai manydamas, kad jis „išsispręs savaime“.

Tiesa, kai ką mums pavyko pasiekti. Pasirodo, yra perbraižomi plotai tiems namams, kuriems tvarkytinų teritorijų buvo priskirta labai daug. Dar vienas „pliusas“, kad iš tvarkomų plotų išbrauktos gatvės ir privažiavimai prie namų. Tai du iš tiesų pozityvūs momentai šioje vadinamojoje kovoje.

Tačiau tai dar ne pabaiga. Turime šiek tiek laiko ir kartu su kitais Tarybos nariais ketiname paruošti naują projektą, kurį pateiksime ateinančiam posėdžiui. Noriu, jog būtų tam tikra alternatyva.

Nors mes kai ką ir pasiekėme, tačiau esminis teisingumo principas lieka pamintas. Taisyklės – tarsi nuleistos „iš viršaus“, jos nesuderintos ir bendruomenė joms prieštarauja.

– Vadovaujate 156 daugiabučių bendrijas vienijančiai iniciatyvinei grupei, keliate problemas, kurios aktualios daugeliui gyventojų. Gal ateityje šis darinys įgis kiek kitokią, visuomeninio–politinio judėjimo formą ir jo atstovai dalyvaus vietos savivaldos rinkimuose?

– Aš ne lobistas, neturiu jokių interesų. Man nieko nebereikia, viską, ko reikia gyvenimui – jau turiu. Tad galiu ateiti atviromis, švariomis rankomis ir sakyti: štai šitoje vietoje bendruomenei yra nauda, o čia jos nėra. Tam turiu pakankamai patirties.

Mane auklėjo ta dvasia, jog už viską, ką darai – reikia atsakyti. Todėl ir savivaldybės Tarybos nariai, balsuodami už vieną ar kitą klausimą privalo ne tik įsigilinti į jo esmę, bet ir atsakyti už pasekmes. Senaties termino, kaip ir kolektyvinės atsakomybės, čia negali būti.

Šiandien mes, iniciatyvinė grupė, esame oficialiai neregistruota visuomeninė organizacija, į kurią, galima sakyti, patekau atsitiktinai. Mūsų nariai, daugiabučių bendrijų pirmininkai, ragina kurti asociaciją, siūlo ją finansuoti, nes ji atstovautų bendruomenės interesams. Šis siūlymas buvo oficialiai išsakytas visuotinio susirinkimo metu. Tačiau kol kas nesiruošiame kurti jokios politinės partijos.

Jeigu politikai, kurie šiuo metu yra valdžioje, atsigręš į savo rinkimų pažadus, nereikės jokios politikos. Tereikia tik vykdyti gyventojams duotus pažadus, o ne pamiršti juos vos tik tapus išrinktuoju į valdžią. Man patiko Tarybos nario Viktoro Muntiano išsakyta citata: „Turi atsirasti jėga, ne tik kontroliuosianti valdančiuosius, bet ir būsianti stimulu, priversiančiu juos uoliai tarnauti visuomenei“.

Iki rinkimų dar toli, apie juos dar negalvoju. Viena, ką galiu pasakyti – jeigu dauguma Tarybos narių neatsižvelgia į pareikštą bendruomenės nuomonę ir lengvabūdiškai priiminėja sprendimus, vadinasi, jie neatstovauja bendruomenės interesams.

Todėl nebijau rajono vadovams pasakyti – jeigu jūs biudžeto taupymo sumetimais daugiabučių aplinkos perteklinę tvarkymo naštą perkeliate ant gyventojų pečių, tai mes, kaip visuomeninis sujudimas, pasiliekame sau teisę pradėti nagrinėti su biudžetu susijusius jūsų sprendimus. Kaip biudžetas surenkamas – viena, o kaip jis panaudojamas – kita. Jau šiandien turime keletą konkrečių, akivaizdžių faktų, kai biudžeto lėšos galimai švaistomos nepagrįstai. Tai būtinai paviešinsime. Jei iki mūsų atsiradimo valdantieji galvojo, jog žmonių valią galima ignoruoti ir priiminėti sau palankius sprendimus, tai dabar padėtis pasikeitė. Valdžios požiūris mus privertė imtis atsakomųjų veiksmų.

Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos narė Adelė ŠTELMOKIENĖ

„Man labai patinka, kai žmonės, Kėdainių bendruomenės nariai, patys imasi iniciatyvos atstovauti savo interesams. Juk taip ir turėtų būti, o ne nuleidžiant žmonėms sukurtas taisykles „iš viršaus“.

Valdžia turi kalbėti, tartis bei įsiklausyti į žmonių norus. Juk visų gyventojų išrinkta valdžia tam ir yra, kad spręstų gyventojų reikalus, kad patenkintų žmonių lūkesčius.

Rajono neturėtų valdyti vos keli savivaldybės klerkai, šiame procese turi dalyvauti ir visa visuomenė. O sprendimai turi būti priimami tariantis su gyventojais, ieškant kompromisų.

Dalyvaujant vietos savivaldos rinkimuose visi tik ir kalba: „Mes tarsimės, atsižvelgsime į gyventojų norus“. Tačiau pasibaigus rinkimams tampa tarsi viršininkais ir nurodinėja.

Kai kas iš politikų dėl to, kad mes kalbame su žmonėmis, paisome jų norų, mus vadina populistais. Tačiau tai daryti mes ir žadėjome dalyvaudami rinkimuose, kodėl dabar turėtume savo pažadų išsižadėti? Nejaugi dabar, kai žmonės mus išrinko, turėtume jiems atsukti nugarą?“

Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos narys Rimgaudas RIMOŠAITIS

„Mes, politikai, privalome paisyti gyventojų norų. Juk šioje situacijoje akivaizdu – žmonės nėra tinginiai, jie nori tvarkytis, tačiau ne per prievartą. Čia ir yra visa esmė. O mes turime balsuoti taip, kaip žmonės to pageidauja, juk dalyvaudami rinkimuose būtent tai daryti ir žadėjome. Todėl ir palaikau V. Gruzdevo ir jo atstovaujamos daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinės grupės reikalavimus.

O rajono meras prieš rinkimus taip pat žadėjo paisyti gyventojų nuomonės, rengti apklausas, bet šiuo metu elgiasi visiškai atvirkščiai. Nesuprantu, kas čia vyksta, žmonių žodžiai atsimuša tarsi žirniai į sieną.

Iš tiesų šiuo metu jaučiasi kylanti žmonių iniciatyva ir tai labai gerai. Nereikia įsivaizduoti, jog aš, būdamas politiku, viską žinau. Tikrai taip nėra. Kuo daugiau nuomonių apie tai, kaip mums reikėtų tvarkyti savo aplinką, tuo geriau. Ačiū Dievui, kad žmonės savo poziciją išsako, už tai tik pagirti juos reikia.“