Pristato kalbinius ir literatūrinius Kėdainius
Rūta Švedienė./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštes“ archyvo nuotr.
rinkosaikste.lt inf.
Kėdainių rajono kalbininkė Rūta Švedienė sudarė Kėdainių krašto gimtojo žodžio kūrėjų ir puoselėtojų sąrašą įamžindama jų atminimą. Šiame sąraše, publikuojamame savivaldybės interneto svetainėje, pristatomi 84 mūsų krašto rašytojai, publicistai, kalbininkai.
„Norėjau parengti tokią medžiagą, kurioje kėdainiečiai vienoje vietoje rastų viską apie iš Kėdainių krašto kilusius, čia gyvenusius ir dabar čia gyvenančius ir kuriančius kalbininkus ir literatus. Nes tikrai ne visi žinom, ką turim“, ‒ sako Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkė Rūta Švedienė.
Iš viso pristatytos 84 asmenybės. Ir tie, kurių jau nebėra, ir šiuolaikiniai autoriai.
Kaip pasakoja R. Švedienė, idėja kilo vasarą, tada ji ir ėmusi rinkti medžiagą. Visam darbui prireikė pusmečio.
„Man labai padėjo Švietimo skyriaus vyr. specialisto, kraštotyrininko, vietovardžių tyrėjo Ryto Tamašausko knygelė „Literatūrinis Kėdainių rajonas“, išleista 1994 metais.
Ten radau senųjų asmenybių trumpučius aprašus, informaciją apie tai, kuo jie susiję su Kėdainiais. Aprašus plėčiau rinkdama medžiagą iš interneto, gyvųjų šiuolaikinių autorių asmeniškai paprašiau pateikti informaciją apie save ir nuotraukas“, – pasakoja R. Švedienė.
Taip pat, anot sudarytojos, naudotasi Visuotinės lietuvių enciklopedijos svetainės bei Lietuvos rašytojų sąjungos svetainės informacija.
Pačiai aprašų sudarytojai šis darbas buvo ir malonus, ir labai reikalaujantis kantrybės, susitelkimo. Anot Rūtos, būta momentų, kai buvo sunku, bet šio darbo būsima prasmė nuvydavo sunkesnius momentus: „Matau ir savo darbo trūkumus: ne apie visus vienodos apimties medžiaga pateikta, nes tiesiog apie senąsias asmenybes ne taip paprasta ją rasti, nėra nuotraukų. Kreipiausi į Maironio muziejų, tai jie davė kelias nuotraukas“.
Paklausta, kuria asmenybe ji labiausiai susižavėjo rinkdama medžiagą, Rūta sako, kad tokios vienos nėra.
„Labai daug asmenybių aš nei pavardžių nežinojau, tai buvo proga sužinoti. Gal labiausiai visgi mane domina šiuolaikiniai kūrėjai, buvo malonu su jais susirašyti prašant informacijos.
Pavyzdžiui, Rasa Aškinytė-Degėsienė, Giedrė Kazlauskaitė, Vitolis Laumakys, Zita Zokaitytė, Sonata Dirsytė, Valdas Daškevičius.
Iš senųjų kūrėjų širdis virpėjo skaitant, rašant apie Božimovskius, apie S. Jaugelį-Telegą.
Nustebau, kad iš mūsų krašto kilęs literatūrologas Kęstutis Urba turi tiek apdovanojimų.
Žinoma, širdis tankiau suplakė ir aprašant neseniai mirusį mūsų archeologą Algirdą Juknevičių. Jis yra išleidęs kelias knygas. Kai tik sudėjau į svetainę medžiagą ir padariau ją matomą, taip norėjosi jam paskambinti ar parašyti, pasidžiaugti darbu. Manau, jis būtų mane pagyręs“, – sako R. Švedienė.
Sąrašą ir aprašus rasite savivaldybės svetainėje www.kedainiai.lt> Turizmas>Kėdainių kraštas> Kalbiniai ir literatūriniai Kėdainiai.
Apie „Kalbinius ir literatūrinius Kėdainius“ – krašto kalbininkas Rytas Tamašauskas
„Tai tema, prie kurios ne sykį vis po dešimtmečių grįžtama, bet inicijuoja jau kiti asmenys, šiek tiek gali skirtis besidarbuojančiųjų intencijos ir siekiai, laikmetis sudėlioja kintančius visuomeninius ir kultūrinius akcentus.
Nuosekliai dešimtmečiais Mikalojaus Daukšos biblioteka renka ir įvairiomis progomis skelbia medžiagą apie krašto žmones, yra ne vienas jų populiarinimui skirtas leidinys.
Dabar tokiam darbui susitelkusios kelios Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos lituanistės su mokiniais.
Mokyklose ir anksčiau būta pavienių atvejų, kai mokytojo akiratyje buvo ar tebesti krašto literatūra ar kūrėjų grupės: Danutę prisimenu Juozo Paukštelio mokykloje, Laimą – Josvainiuose, Aldoną – Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre.
Gal ir nelabai dera, bet neišvengsiu savęs paminėjimo. Vienas mano darbo Akademijos mokykloje arkliukų irgi buvo literatūrinis Kėdainių kraštas. Glausti enciklopediniai faktai buvo sudėlioti pažintinio pobūdžio leidinuke „Literatūrinis Kėdainių rajonas“ 1994 m.
Prisipažinkim, kad kai kurių senųjų kūrėjų nėra mūsų kultūrinėje atmintyje. Yra krūva naujų pavardžių, dar netapusių krašto savivokos dalimi.
R. Tamašauskas
Tai atsirado iš ne per vienus metus sukauptų literatūrinės kraštotyros šaltinių, literatūros studijų, specialių paieškų Kėdainių, Vilniaus ir Kauno bibliotekose ir archyvuose. Nepretenzingame leidinyje buvo paryškinamos svarbiausios kūrėjų gyvenimo ir kūrybos datos bei vietos Kėdainių regione, primenama, kaip įamžintas buvusiųjų atminimas. Prozininkai, poetai, publicistai, vertėjai, literatūros mokslininkai, kalbininkai, tautosakininkai, kalbos ir literatūros vadovėlių autoriai, kūrinių prototipai – tie, kurie darbais praturtino Lietuvos ir Kėdainių krašto kultūrą. Natūralu, kad šiandien reikėtų tikslinti ar plėtoti, pildyti naujais vardais.
Mokykloje buvo parengta keturių dalių ugdymo priemonė-chrestomatija „Kėdainių krašto literatai“. Darbe siekta chronologiškai sudėlioti reikšmingiausius krašto kultūros (XIV–XX a.) faktus, daugiausia dėmesio skiriant literatūrai. Su kultūros istorija natūraliai buvo susipažįstama per kalbos, literatūros ir tautosakos, etninės kultūros pamokas. Šiokius tokius pedagoginio darbo patirties aspektus aptariau keliuose metodiniuose rašiniuose. Juose apžvelgta, kaip lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo darbą galima nuosekliai sieti su mokinių gimtojo krašto kultūra, kaip krašto paveldo tradicijomis įprasminama skaitančiojo ir tiriančiojo savimonė.
Prasminga Rūtos Švedienės tokio darbo pradžia. Vertinti dar per anksti, bet tai talka būsimai (vilkimės) krašto kultūros enciklopedijai.
Komponuojama abėcėliniu principu. Rūtos stengiamasi pateikti glaustą konspektą apie kiekvieno pasirinkto kūrėjo gyvenimą ir kūrybą.
Iš anksto apsibrėžus ir paderinus sąrašą, šiandien autorės iniciatyva parašyta apie dalį Kėdainių krašto kūrėjų, bet jau dabar sąrašas palaipsniui plėtojamas naujomis pavardėmis. Vieni autoriai yra chrestomatiniai šalyje, antrieji balnojasi Parnasą, tretieji pirmiausia reikšmingi mūsų krašte. Prisipažinkim, kad kai kurių senųjų kūrėjų nėra mūsų kultūrinėje atmintyje. Yra krūva naujų pavardžių, dar netapusių krašto savivokos dalimi. Todėl Rūtos dėka prisiminsime senuosius, atrasime kai kuriuos asmenis ir jų darbus.
Asmenų dėlionėje matyti, kad tai bus ne tik orientyras apie kalbą ir literatūrą (darbo pavadinimas „Kalbiniai ir literatūriniai Kėdainiai“), nes dėmesys skiriamas ir reikšmingai Kėdainių krašto kultūros, visuomenės istorijai.
Svarstytina, kokios turėtų ar galėtų būti bendros Kėdainių švietimo ir kultūros politikos gairės, kad nevirtum tik savoje košėje.
R. Tamašauskas
Dar neryšku, ar autorė tolygiai kreips dėmesį į kūrėjus ir šiek tiek chronologiniu principu: kiek jie reprezentuos renesanso ir baroko, tautinio atgimimo pradžios, priešaušrio ir tautinio sąjūdžio literatūrą, XX a. pradžios visuomeninę ir kultūrinę situaciją, Nepriklausomosios Lietuvos, XX a. antrosios pusės ir mūsų laikų literatūrą.
Reikės apsispręsti, kaip elgtis su Kėdainių krašte negyvenusiais ir čia nekūrusiais, tačiau veikla su kraštu susijusiais A. Baranausku, Maironiu, Salomėja Nėrimi, Vaižgantu, M. Valančiu, Žemaite ir kt. Visai nepavydžiu autorei, kai reikės tęsiant atsirinkti ir rašyti apie nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio plūstelėjusius rašto darbuotojus (eiliavimai, pasipasakojimai apie gyvenimą; spaudiniai neretai išleisti pačių autorių lėšomis).
Atsiprašau, kad ir vėl atviraudamas kai ką pavardinsiu iš asmeninių (kartais kartokų) patirčių, bet tai priesakai kraštotyrai.
Tokio pobūdžio tyrinėjimuose retsykiais pasitelktina naujausia XX a. pabaigos ir XXI a. pirmųjų dešimtmečių mokslo lektūra. Dar sykį būtina pasitikslinti kai kuriuos faktus (vardyną, datas, gyvenimo momentus ir vietas), jei naudotasi gerokai anksčiau publikuotais šaltiniais. Arba atvirkščiai – literatūroje ne kartą patikimai paliudyta, bet atsirenkant ir grupuojant būtina neprasilenkti su kai kuriomis krašto jungtimis. Faktų konspekte pagal skirtingus šaltinius galima atsisakyti nebūtinų pasikartojimų. Turime įsikalti į galvą, kad kai kuris skaitantysis geidžia ne tik peržvelgti sąrašą, bet po to norės ir specialiai krašte pasidairyti, ieškodamas atminimo ženklų.
Svarstytina, kokios turėtų ar galėtų būti bendros Kėdainių švietimo ir kultūros politikos gairės, kad nevirtum tik savoje košėje.
Rūtos Švedienės darbas „Kalbiniai ir literatūriniai Kėdainiai“ gali būti paskata ir kitam žmogui ieškoti, skaityti, studijuoti, aplankyti, aktualinti, viešinti“.
2 Komentarai
Gerb. Rūta, dėkojame už jūsų darbą ir naudingą leidinį kiekvienam, kuris įvertina tokių darbų reikšmę.
Vertingas darbas. Ir gerai, kad internetinis.Galima pildyt.