Prisistatė maža, bet talentinga Beinaičių bendruomenė

 Prisistatė maža, bet talentinga Beinaičių bendruomenė

Šiuo metu Beinaičiuose gyvena apie 260 žmonių, oficialių bendruomenės narių yra 40, bet į organizuojamus kaimo renginius ar šventes, anot I. Mickevičienės, visada noriai atvyksta ir aplinkinių kaimelių gyventojai, kurie neturi nei kultūros namų, nei parko ar tokios vietos, kur būtų galima susiburti, susirinkti./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Džestina BORODINAITĖ

Tebesitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name šį kartą pakvietė 11 kilometrų į pietryčius nuo Kėdainių nutolusią, Pelėdnagių seniūnijoje įsikūrusią Beinaičių bendruomenę. Jos pirmininkė Ilona Mickevičienė pasidžiaugia, darbštumo, vieningumo, bendrystės ir aktyvumo nestokojančiais kaimo gyventojais.

Prisistatymo metu visus renginio dalyvius sušildė meninė programa, jaukus ir nuoširdus bendravimas bei gardžios Beinaičiuose puikiai žinomų šeimininkių Eugenijos Ašakienės bei Ritos Lankelienės paruoštos vaišės, Editos Urbonienės sūriai ir Rimos Mickevičienės naminė duona.

Renginyje skambėjo Rositos Deikutės dainos, Oksanos Morozovaitės kanklėmis atliekami kūriniai bei Danos Morozovienės ir R. Lankelienės eilės.

Beinaitiškiai kvietė pasigrožėti ir čia pat surengta gausia jų kūrybinių darbų paroda.

Gyventi į Beinaičius iš Kauno atsikėlęs Skirmantas Laužikas gamina medžio drožybos darbus, jo žmona Agnė – iš akmenukų ir karoliukų kurtus aksesuarus bei dekoracijas./Džestinos Borodinaitės nuotr.

„Laužo liepsna“

Gyventi į Beinaičius iš Kauno atsikėlęs Skirmantas Laužikas pristatė medžio drožybos darbus, jo žmona Agnė – iš akmenukų ir karoliukų kurtus aksesuarus bei dekoracijas.

Rūbų ir papuošalų dizaino studijas Kauno kolegijoje baigusi moteris tikina kūrybos neapleidusi nė akimirkai.

„Jau kurį laiką su vyru važinėjame po muges, kuriose prekiaujame Skirmanto rankų darbo medžio dirbiniais bei mano pačios kurtais papuošalais ir meno dirbiniais iš karoliukų, akmenukų.

Pastebėję vis augančią rankų darbo gaminių paklausą, nusprendėme imtis ir internetinės prekybos. Taip gimė mūsų „Laužo liepsna“, – pasidžiaugia sutuoktiniai.

Beveik 40 metų Beinaičiuose praleidusi Dana Morozovienė – keturių vaikų mama, Kėdainių krašto literatų sambūrio narė, daugelio mezgimo čempionatų dalyvė, užsiimanti ir kitokiomis kūrybinėmis ar meninėmis veiklomis./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Dirba bibliotekoje

Beinaičių bibliotekoje jau daugiau nei dvidešimt metų dirbanti Rasa Zubrienė laisvalaikiu mėgsta megzti, neatsisako į rankas paimti ir pieštuko ar teptuko.

Parodoje bibliotekininkė pristatė savo mezginius ir tapytą paveikslą tema „Graži tu, mano brangi tėvyne“.

Pirmoji šventė, kuri buvo surengta bendruomenėje seniūno iniciatyva, – karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos paminėjimas. Ši šventė taip patiko visai bendruomenei, todėl buvo nuspręsta ją organizuoti kasmet.

Aut. past.

Kolekcionuoja ąsočius

Kūrybinių rankdarbių ekspoziciją papildė Rimos Milašauskienės rankomis sukurtos daiktadėžės, nertos servetėlės.

Ir tai – ne vienintelis moters pomėgis. Pasirodo, beveik 40 metų Beinaičiuose gyvenanti R. Milašauskienė dar kolekcionuoja ąsočius.

Per penkerius metus sukauptoje kolekcijoje – daugiau nei trys šimtai įvairių dydžių, formų ir spalvų indų.

Dalyvauja čempionatuose

Savo eiles bendruomenės prisistatymo renginyje skaičiusi D. Morozovienė Beinaičiuose praleido beveik 40 metų.

Keturis vaikus užauginusiai moteriai aktyvumo netrūksta.

Ji – Kėdainių krašto literatų sambūrio narė, kurti eiles pradėjusi 2019 metais, daugelio mezgimo čempionatų dalyvė, neatsisakanti užsiimti ir kitokiomis kūrybinėmis ar meninėmis veiklomis.

Antrus metus Beinaičių bendruomenei vadovaujanti Ilona Mickevičienė kūrybinių rankdarbių parodą papuošė savo piešiniais ir mezginiais./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Laiko nesunku atrasti

Pasiteiravus, kaip D. Morozovienė randa laiko užsiimti tokiu kiekiu veiklų, bendruomenės narė tvirtina, kad, jei yra noro, laiko visada galima rasti.

Beinaitiškė dalyvavo Lietuvos šimtmečiui skirtame riešinių mezgimo konkurse ir pelnė laureatės vardą.

„Labai gaila, jog karantinas sukliudė vykti į kasmetinį Radviliškyje organizuojamą kojinių mezgimo čempionatą, kuris mezgimo mylėtojas suburia iš įvairiausių Lietuvos kampelių“, – teigia D. Morozovienė.

Beinaičių bibliotekoje jau daugiau nei dvidešimt metų dirbanti Rasa Zubrienė laisvalaikiu mėgsta užsiimti įvairia kūrybine veikla./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Dovanojo seneliams

Aktyvistės teigimu, visa Morozovų šeima yra neabejinga kūrybai, daug kur dalyvauja, nuolat ieško naujų idėjų.

„Pernai per karantiną dukros ėmėsi atviručių kūrybos.

Kelių mėnesių darbo rezultatus merginos padovanojo Krakių Švč. Mergelės Marijos senelių globos namų gyventojams“, – apie šeimos iniciatyvas kalba D. Morozovienė.

Gamina žvakes

Antrus metus Beinaičių bendruomenei vadovaujanti I. Mickevičienė kūrybinių rankdarbių parodą papuošė savo piešiniais ir mezginiais.

Nuo pat vaikystės piešianti bendruomenės pirmininkė užsiima ir žvakių gamyba.

Beinaičiuose – 260 gyventojų

Šiuo metu Beinaičiuose gyvena apie 260 žmonių, oficialių bendruomenės narių yra 40, bet į organizuojamus kaimo renginius ar šventes, anot I. Mickevičienės, visada noriai atvyksta ir aplinkinių kaimelių gyventojai, kurie neturi nei kultūros namų, nei parko ar tokios vietos, kur būtų galima susiburti, susirinkti.

Pagrindinis kaimo renginys – kaimo šventė, švenčiama per Mindaugines.

Gausu tradicijų

„Kiekvienais metais Beinaičių bendruomenės centras visus sukviečia į tradicinę kaimo šventę po atviru dangumi, skirtą karaliaus Mindaugo karūnavimui paminėti.

Tradicija tapęs renginys sutraukia gausų būrį dalyvių ne tik iš Beinaičių bei aplinkinių kaimelių, bet ir iš kitų rajono bendruomenių.

Šventės metu netrūksta atrakcijų ir smagių akimirkų nei senjorams, nei jų anūkams. Norintys savo jėgas gali išbandyti sportinėse rungtyse. Tiems, kas nori linksmai praleisti vakarą, skiriamas koncertas.

Verta paminėti ir kitas kaime organizuojamas šventes.

Kiekvienais metais šalia bendruomenės centro švenčiamos Užgavėnės. Jų metu garsiai klausomės muzikos, linksminamės prie laužo, paruošiame Morę, skanaujame Užgavėnių blynų ar kitokių gardžių Beinaičių šeimininkių rankomis paruoštų vaišių.          

Taip pat bendruomenėje kasmet rengiama Advento popietė. Tai ramybės, susikaupimo kupinas susitikimas.

Be to, kaimo gyventojai buvo įpratę kasmet paminėti ir šv. Velykas, Jonines ar kitokias smagias šventes.

Svarbu pabrėžti, jog bendruomenė nepraleidžia ir svetur vykstančių švenčių – dalyvauja mieste ar kitose rajono bendruomenėse organizuojamuose renginiuose.

Žinoma, pandeminiu metu rengti tiek renginių, kiek buvome įpratę, ar dalyvauti organizuojamuose, galimybės neleidžia, tačiau laikydamiesi visų saugumo reikalavimų ir nurodymų vykdomų veiklų visiškai nesustabdome ir neatsisakome“, – tikina I. Mickevičienė.

Džestinos Borodinaitės nuotr.

Idėjos ir planai ateičiai

Beinaičių bendruomenėje, aktyviai veikiančioje jau nuo 2004 metų, sėkmingai vykdoma projektinė veikla.

„Projektinių lėšų dėka bendruomenėje, kol leido galimybės, nuolat buvo vykdoma įvairi edukacinė ir kūrybinė veikla.

Įgyvendinto kultūros projekto lėšomis šių metų vasarą buvo organizuotos labai įdomios piešimo edukacijos, kurias bendruomenės nariams vedė menininkė Giedrė Kanapeckaitė.

Šiuo metu vykdomas Nacionalinės mokėjimo agentūros su Vietos veiklos grupe projektas „Kultūros savitumo ir tradicijų puoselėjimas Beinaičių kaime“.

Jo dėka ateinantys metai kaimo gyventojams pasiūlys aibę veiklų: organizuosime fotografijos kursus, rengsime ekskursiją po Kėdainių kraštą, Užgavėnių šventę, šeimos iškylą ir daug kitokių veiklų.

Taip pat per kelerius metus iš įgyvendintų projektų gautas finansavimas suteikė galimybę atsinaujinti reikalingiausią kaimo infrastruktūrą.

Visiškai atnaujintas pagrindinis Beinaičių parkas, takeliai, jo apšvietimas, įrengta lauko scena, pastatyti treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė, aplinką puošiančios dekoracijos, įsigytas traktoriukas.

Per bendruomenės gyvavimo metus nuveikta tikrai daug, tačiau bendruomenės centras yra pasiruošęs savo veiklą tęsti dar daug metų ir toliau džiuginti Beinaičių kaimo gyventojus.

Džiugina tai, kad bendruomenės aktyvistų mintyse ir dabar kunkuliuoja ne mažiau idėjų ir planų ateičiai.

Atnaujinus pagrindinį kaimo parką, planuojame dėmesį sutelkti kaimo pakraštyje prižiūrimai tuščiai žaliajai zonai.

Pasvajojame apie galimybę ten įrengti nedidelę, medeliais ar kitokiais augalais apsodintą poilsio erdvę su suoliukais, vaikų žaidimų bei treniruoklių aikštele“, – bendruomenės svajas vardijo I. Mickevičienė.

Aktyvistų netrūksta

Paklausta, ar sunku suburti žmones į bendruomenę, I. Mickevičienė tvirtino, kad dabar tą padaryti kiek sunkiau nei prieš karantiną.

Anot bendruomenės pirmininkės, aktyvių kaimo gyventojų tikrai netrūksta – bendruomenės veikloje entuziastingai dalyvauja ir senjorai, ir vaikai, tiesiog vieni aktyviau renkasi į vienas veiklas, antri – į kitas.

„Džiugu, kad atsiranda aktyvių žmonių, kurie nori drauge ne tik linksmintis, švęsti, bet ir noriai rūpinasi bendruomenės bei kaimo gerove“, – pasidžiaugia I. Mickevičienė.

Džestinos Borodinaitės nuotr.

Paprastumas – svarbiausia vertybė

Dabartinė Beinaičių bendruomenės pirmininkė kilusi iš Mitėniškių kaimo.

Iš netoli Šėtos esančio kaimelio prieš aštuonerius metus I. Mickevičienę į Beinaičius atviliojo vyras.

„Mano vyras yra kilęs iš Beinaičių ir kitos vietos, kur galėtų gyventi, neįsivaizduoja iki šiol, todėl teko kraustytis man.

Ir, tiesą pasakius, keltis kitur jau nebenorėčiau ir aš. Kaimo bendruomenė tapo labai artima.

Tas paprastas, nuoširdus, artimas bendravimas, kuris miesto šurmuliui jau seniausiai nebebūdingas, yra pagrindinė Beinaičių kaimo vertybė, kurią visi be galo vertiname ir didžiuojamės bei kuri mums visiems yra tikrai labai svarbi“, – pabrėžia I. Mickevičienė.

Gyvena meras

Jos teigimu, Beinaičiai didžiuojasi, kad kaime jau ilgą laiką gyvena Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Į Beinaičius V. Tamulis atsikėlė 1987 metais. Tuo metu jis dirbo kolūkio vyr. zootechniku. Taip pat V. Tamuliui Beinaičiuose teko rūpintis vietine gyvulininkyste, vėliau eiti bendrovės vadovo pavaduotojo pareigas, tada tapti jos vadovu, o galiausiai meras sulaukė pasiūlymo tapti Pelėdnagių seniūnijos seniūnu.

Išdirbęs beveik 19 metų pelėdnagiškių labui V. Tamulis tapo Kėdainių miesto seniūnu, o tada perėmė mero pareigas.

Jaučiasi laimingas

V. Tamulis tikina esąs laimingas, jog gyvena Beinaičiuose.

„Per visus gyvenimo metus, kuriuos praleidau Beinaičiuose, mačiau kaip kaimas pamažu keičiasi, modernėja.

Taip pat labai džiugina, jog kaimelyje turime labai daug darbščių, nuoširdžių, gabių žmonių bei puikiai besitvarkančių sodybų savininkų. Šiandien Beinaičiuose nėra nė vieno negyvenamo ar apleisto namo.

Tikriausiai visi žinome, jog kažkada Beinaičiuose veikė pradinė mokykla, buvo vaikų darželis, na, o šiandien turime tik išlikusią kaimo biblioteką, kuo ir galime pasididžiuoti“, – mano V. Tamulis.

Įteikė padėką

Bendruomenės prisistatymo renginyje V. Tamulis Beinaičių seniūnaičiui Tomui Mickevičiui įteikė padėką už aktyvų, nuoširdų ir organizuotą darbą puoselėjant savo gimtąjį kraštą bei nuoširdžią pagalbą seniūnaitijos gyventojams.

Apie bendruomenę

Beinaičių bendruomenės centras savo veiklą pradėjo 2004 metais spalio 20 dieną. Pradžioje buvo 24 nariai.

Į pirmininko vietą kandidatavo A. Rimdeika, B. Mickevičius ir R. Intienė, kuri ir tapo pirmąja Beinaičių bendruomenės centro pirmininke.

2008 metais pirmininku tapo B. Mickevičius, o nuo 2014 metų centrui vadovavo R. Lankelienė. Rekordinis skaičius, net 59 bendruomenės nariai, bendruomenėje buvo 2011 metais. Šiuo metu užregistruota 40 narių.

Pirmoji šventė, kuri buvo surengta bendruomenėje seniūno iniciatyva, – karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos paminėjimas. Ši šventė taip patiko visai bendruomenei, todėl buvo nuspręsta ją organizuoti kasmet.

Eugenijos Ašakienės cukinijos pica

Picos padui reikės: 1 kg cukinijos, 1 morkos, įvairių žolelių, 2 kiaušinių, 100-150 g manų kruopų, žiupsnelio druskos

Gaminimas: cukiniją sutarkuokite ir palikite pastovėti, kol atsiras skysčio. Susikaupusį skystį nusunkite. Sutarkuotą cukiniją sumaišykite su kitais ingredientais. Palaukite apie 30 minučių, kol išbrinks manų kruopos. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus, uždengus dangtį. Picos padą būtina apkepti iš abiejų pusių.

Iškeptą picos padą aptepkite pomidorų padažu, ant viršaus dėkite mėgstamus, picai tinkančius, produktus. Paruoštą patiekalą pašildykite orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje. Skanaus!

Ritos Lankelienės plikyta kvietinė duona

Jums reikės: 250 g miltų, 2 saujų kmynų, 1,2 l vandens, ¼ pakelio mielių, 2 kupinų šaukštų druskos, ½ stiklinės cukraus. 

Gaminimas: miltus su kmynais užplikykite vandeniu ir laukite, kol atvės. Mieles pakildinkite su trupučiu vandens ir cukraus. Kai atvės plikinys, dėkite druską, cukrų ir minkykite.

Tešla turi būti nekieta. Ją sudėkite į kepimo formą ir laukite, kol pakils. Kepkite iki 190-200° C įkaitintoje orkaitėje (nuo apačios antroje lentynėlėje). Jeigu po 40 minučių duonos viršus dar baltas ar gelsvas, įjunkite vėjelį. Iš orkaitės išimtą duoną būtinai glostykite šlapia ranka. Skanaus!

„Viesulas“

Rita Lankelienė

Praūžė viesulas galingas,

Net maišės žemė su dangum,

Atrodė, saulėta diena pradingo,

Už horizonto po lietum.

Pabiro žiedlapiai po sodą,

Varnėnai slėpės inkile.

Dairiaus pro langą ir man rodės,

Kad niekad nesibaigs audra.

Bet nieko amžino nebūna –

Audra gamtoj, žmogaus būty.

Antai vaivorykštė sužiūrą

Ir laimina jausmus širdy.

Taip sukasi dienų verpetai

Ir nešas mūsų likimus.

Gyvenkime! Lai bėga metai,

Audroj, giedroj sujungę mus.

„Močiutės pirkia“

Dana Morozovienė

Menu aš pirkią kaime močiutėlės seną,

Kaip ten per vasaras bėgiojau aš basa.

Menu ir lizdą gandro seną, ir sodą galukiemy toli,

Ir obuolių skanumą kvapnų, varlių kurkimą vakarais,

Rugių laukus vilnijančius, kur susipynę mėlių rugiagėlių žiedai.

Bijūnų nuostabų žydėjimą, kai susipynę su tvora,

Jie saugotų mus pirkią seną.

Baltasis jazminas lingavo sau ramiai mums prie atverto lango,

Pritardamas čiulbėjimui rytinių paukščių.

Prisiminimuos liks sekmadienio belaukiant…

Pareinant iš bažnyčios bėgdavom laukais jos pasitikt,

Tą kvapą kepamų bandų kopūstų lapuos

Aštrokas… Bet švelnus iš pečiaus dūmų kvapas

Žarijas žarstant žarstekliu.

Languos pirankos baltos raštais išpuoštais

Ir pirkios vidury didžiulis stalas stovi,

Ant stalo duona padėta, su drobe balta pridengta,

Asla šalta, bet visad iššluota, ir ant suolų susėdę aplink stala,

Mes džiaugiamės ramia namų dvasia.

Nepykom…kai trupinius nuo stalo liepė nuvalyti

Ir mokė duoną šventą mus mylėt ir gerbt.

Prisiminimuos liks… Pirankos baltos, jazminas po langu

Asla šalta ir dūmų kvapas susimaišęs su kepamų bandų kvapu,

Ir duona balta drobe pridengta…

Kai gandras sukdamas ratu virš pirkios, mojavo mums baltais sparnais

Smagu tai prisiminti… Bet ir graudu kartu.

Mums nieks to laiko negrąžins,

Kai mokė mus vaikus močiutė šių vertybių:

Tikėti Dievu, gerbti žmogų ir gamtą žemišką mylėt.

4 Komentarai

  • Labai jau nekultūringi vaikai auga ten. Labas žodis yra svetimas.

  • Mane nervyoja ta Ilone. Net paget negalima. Apsjausiu jai ant marmuzes.

  • Rita, turėkit sarmatos, tai čia jums tik pagert rūpėdavo!!!!

  • tai kad skaitantieji šį straipsnį žinotų bent menkutę dalį tiesos apie tuos išvardintus žmones…

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video