Prezidentas Gitanas Nausėda: „Pagrindo nerimui tikrai nėra“

 Prezidentas Gitanas Nausėda: „Pagrindo nerimui tikrai nėra“

Gitanas Nausėda: „Visgi norėčiau labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, jog Lietuvos žmonės gali būti ramus. Visos mūsų institucijos dirba labai sutelktai, mūsų saugumo tarnybos teikia kokybišką informaciją, ministerijos ir kitos atsakingos tarnybos yra pasirengusios. Tad pagrindo nerimui tikrai nėra“./Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr./ Robertas Dačkus

Išskirtinis interviu Vasario 16-ajai

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Vasario 16-oji – Lietuvai ypatinga diena. Švenčiame 104-ąjį mūsų valstybės gimtadienį. Gimtadienis yra šventė, o šventės paprastai asocijuojasi su linksmybėmis, nerūpestingumu, iškilmėmis. Tačiau mūsų jaunai valstybei ne tik šis gimtadienis, bet ir visi praėję bei prasidėję šie metai – susikaupimo, įtampos, išbandymų, pasiruošimo laikas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad Lietuva išgyvena ne pačius lengviausius metus, susiduria su didžiausiais iššūkiais per visą laisvės trisdešimtmetį. Tačiau taip pat ir ramina: „Lietuvos žmonės gali būti ramūs. Visos mūsų institucijos dirba labai sutelktai, mūsų saugumo tarnybos teikia kokybišką informaciją, ministerijos ir kitos atsakingos tarnybos yra pasirengusios. Tad pagrindo nerimui tikrai nėra“. Išskirtiniame interviu su mūsų skaitytojais Prezidentas dalijasi artimiausiais savo planais, apžvelgia šių dienų aktualijas ir atskleidžia, kaip švęs Užgavėnes.

– Gerbiamas Prezidente, ačiū, kad sutikote pasidalinti savo mintimis su mūsų skaitytojais.

Leiskite paklausti, kaip Jums prasidėjo metai? Kur ir su kuo juos sutikote?

– Naujuosius sutikome labai paprastai, bet kartu ir taip, kaip norėjome bei po metų pertraukos vėl galėjome – gamtoje, su draugais.

– Suprantu, kad Jūs, kaip šalies vadovas, turite daug planų ir idėjų naujai prasidėjusiems metams. Tačiau gal galėtumėte atskleisti, kokie asmeniniai planai yra numatyti 2022-iesiems?

– Pasakysiu labai atvirai: kol kas jokių asmeninių planų nekuriu, nes tam tiesiog nelieka laiko.

Esu susikoncentravęs į darbus ir iššūkius, kurių šiandien išties netrūksta, kurie reikalauja veiksmų ir sprendimų čia ir dabar, o ne kažkada ateityje. Laiko asmeninei veiklai, galima sakyti, praktiškai nelieka. Džiaugiuosi radęs valandą kitą mėgstamai knygai ar geram filmui.

Ką tikrai kartu su komanda planuojame šiems metams, tai tęsti darbus, kurie svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms. Manau, visuomenei tai kur kas įdomiau ir aktualiau, nei mano laisvalaikis.

Tarp tų darbų, pavyzdžiui, vidaus politikoje, norėčiau paminėti tolesnį atskirčių mažinimą. Esame pateikę svarbių įstatymų projektus Seimui – nuo Teismų įstatymo iki pasiūlymų švietime, taip pat Konstitucines finansinės drausmės įstatymo pataisas, kurių kaip gaivaus oro gūsio labai laukia turbūt visos šalies savivaldybės, tačiau dėl to būtina telkti paramą pačiame Seime.

Kiti prioritetai – mokesčių sistemos teisingumo didinimas, šeimų padėties gerinimas ir neteisingumo mažinimas garantuojant viešąsias paslaugas.

Gitanas Nausėda: „2023 m. Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, manau, yra ir to mūsų įdirbio rezultatas, ir paskata siekti dar tvirtesnių transatlantinių ryšių“./Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr. / Robertas Dačkus

Manau, vis labiau stiprės „žaliosios“ temos aktualumas.

Mūsų laukia sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais finišo tiesioji, privalome didinti atsinaujinančios energijos pasiūlą, mažinti taršą. Noriu, kad aplinkosauga taptų ne iniciatyvių žmonių grupių, o visos valstybės kasdieniu reikalu. Kad į viską, ką darome, žvelgtume per poveikio mūsų aplinkai prizmę.

Užsienio ir nacionalinio saugumo politikoje šiandien itin svarbu nuosekliai telkti partnerius. Per pirmąją kadencijos pusę pavyko sukurti tam labai tvirtus pagrindus. Turime strateginę partnerystę su Lenkija, turime sustiprėjusius ryšius su Prancūzija, turime labai artimą kontaktą su JAV, turime Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą – kurios labai vertina Lietuvos paramą. Privalome šiuos santykius gilinti ir plėsti.

2023 metais Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, manau, yra ir to mūsų įdirbio rezultatas, ir paskata siekti dar tvirtesnių transatlantinių ryšių.

„Laisvė – tai pirmiausia galimybės. Galimybės rinktis savo kelius, tiek žmogui, tiek valstybei. O kartu laisvė – tai atsakomybė. Atsakomybė prieš greta esantį, nes kiekvienas sprendimas, kurį priimi, kiekvienas žodis, kurį ištari ar parašai, gali padaryti įtaką kito žmogaus gyvenimui. Tos atsakomybės neretai pasigendu.

G. Nausėda

– Eikime prie šių dienų aktualijų. Jūsų Ekscelencija, artėjanti Vasario 16-oji – tokia graži ir Lietuvai svarbi šventė, o visuomenė taip susiskaldžiusi. Jūsų nuomone, kodėl taip atsitiko, kad, rodos, dar visai neseniai, vos prieš kiek daugiau nei trisdešimtmetį, vieningai šalį nuo išorės priešų gynę tautiečiai virto vieni kitiems priešais, siekiančiais padaryti perversmą ar inicijuoti neramumus?

– Esu jau ne kartą tai sakęs – pykčio, priešpriešos, konfliktų šiandien yra daug. Per daug.

Pandemija, kurios niekas negalėjome numatyti, padidino susvetimėjimą ir pyktį visuomenėje. Lietuva šalia pandemijos ir nelegalios emigracijos krizių turi trečiąją – pasitikėjimo krizę, kurią turime nedelsiant spręsti.

Kas tai lėmė? Irgi esu sakęs, jog deja, bet valdžia yra padariusi nemažai bendravimo, komunikavimo ir netgi, sakyčiau, elgsenos klaidų. Ką pastebiu – jog neretai iš nuovargio ar iš kokio nors susierzinimo nenorima kalbėtis su žmonėmis.

Taip pat ir su tais žmonėmis, kurie yra nepatenkinti, kurie kvestionuoja valdžios sprendimus ir pan. Jiems realiai atsukama nugara arba jie tiesiog ignoruojami.

„Aš tikiu, kad konkretūs darbai žmonėms ir valstybei, pagarba žmogui, solidarumas ir socialinis dialogas yra kelias iš šio pykčio labirinto.

G. Nausėda

Todėl žmonės ir pasinaudoja proga tuomet, kuomet nugaros nėra atsuktos, išsakyti savo nepasitenkinimą. Galbūt ir ne pačiomis tinkamiausiomis dienomis ar progomis.

Tačiau, kaip bebūtų, visuomenė turi teisę išsakyti nepasitenkinimą, reikalauti sprendimo būdų – o valdžia turi juos girdėti.

Jeigu tai nebus daroma, susipriešinimas ir konfliktai visuomenėje tik gilės.

Kalbėdamas už save vėlgi pakartosiu tai, ką sakiau ne kartą ir ne du: stengiuosi bendrauti su visomis visuomenės grupėmis. Taip pat ir su tomis, kurių nuomonė man galbūt nėra priimtina. Rasiu laiko ir noro išklausyti jas, nes tai yra būtina mūsų visuomenės rimčiai ir stabilumui palaikyti.

Aš tikiu, kad konkretūs darbai žmonėms ir valstybei, pagarba žmogui, solidarumas ir socialinis dialogas yra kelias iš šio pykčio labirinto.

– Kita vertus, tai tikriausiai ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių tendencijos. Ar tai gali turėti įtakos ir mūsų šalies žmonių emocijoms, nuotaikoms?

– Manau, jog ne tik gali, tačiau ir turi. Lietuvoje šiuo aspektu mes nesame išskirtiniai. Nemažai tokių dalykų, kuriuos stebime pas save, vyksta ir kitose Europos valstybėse, o pagaliau ir ne tik jose. Daug kur žmonės nepatenkinti, protestuoja, neretai ir pakankamai drastiškomis formomis reiškia nepasitenkinimą valdžia, jos veiksmais, elgesiu, sprendimais.

Jei minite tarptautinį kontekstą, akivaizdu, jog tiek mums, tiek mūsų kaimynams nori nenori įtaką daro ir situacija, susiklosčiusi prie Ukrainos sienos.

Tokios įtemptos saugumo situacijos nebuvo per visus 30 nepriklausomybės metų.

Tai negali nerūpėti, negali nedaryti įtakos, negali nekelti nerimo.

Visgi norėčiau labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, jog Lietuvos žmonės gali būti ramūs. Visos mūsų institucijos dirba labai sutelktai, mūsų saugumo tarnybos teikia kokybišką informaciją, ministerijos ir kitos atsakingos tarnybos yra pasirengusios. Tad pagrindo nerimui tikrai nėra.

Tos pagarbos kitam, kitaip mąstančiam ar kitokių pažiūrų, neretai pristingame ir mes patys, dažnas iš mūsų. Todėl čia tikriausiai tiktų patarimas pradėti nuo savęs ir parodyti, jog galima ir kitaip: be pykčio, be sarkazmo, be neapykantos ir patyčių.

G. Nausėda

– Kas, Jūsų manymu, padėtų tas destruktyvias nuotaikas pažaboti, įvertinti galimybę būti laisviems, švęsti Lietuvos gimtadienį?

– Kaip jau sakiau anksčiau: valdžia negali ignoruoti žmonių, ji turi su jais kalbėti, turi girdėti jų argumentus, sklandžiai ir nuolat aiškinti savo priimamus sprendimus bei jų naudą, pagaliau tiesiog gerbti žmones. Visus, o ne tik tuos, kurie ją palaiko ar paspaudžia nykštį po įrašais socialiniuose tinkluose.

Kita vertus, pripažinkime, jog tos pagarbos kitam, kitaip mąstančiam ar kitokių pažiūrų, neretai pristingame ir mes patys, dažnas iš mūsų. Todėl čia tikriausiai tiktų patarimas pradėti nuo savęs ir parodyti, jog galima ir kitaip: be pykčio, be sarkazmo, be neapykantos ir patyčių.

– O gal kaltų ieškojimas – tik kova su vėjo malūnais? Gal bent jau dabar, mūsų Valstybės dieną, reikėtų visiems nurimti, prisiminti sudėtingą Lietuvos ir jos gyventojų istoriją bei ją tausoti, gerbti tautiečių siekį matyti Lietuvą laisvą ir nepriklausomą?

– Tikrai ir nesiūlau ieškoti „kaltų“ ir „kaltesnių“. Toks kelias veda į niekur, arba dar blogiau – į dar didesnį susipriešinimą ir įtampą.

Turime ne deginti tiltus, o juos tiesti. Ir taip, Jūsų klausime išsakytas pasiūlymas visų pirma nusiraminti galėtų tapti geru startu kelyje į didesnę santarvę bei tvaresnę visuomenę, kartu – ir valstybę.

– Kas Jums pačiam yra laisvė? Su kuo ji Jums asocijuojasi?

– Laisvė – tai pirmiausia galimybės. Galimybės rinktis savo kelius, tiek žmogui, tiek valstybei. O kartu laisvė – tai atsakomybė. Atsakomybė prieš greta esantį, nes kiekvienas sprendimas, kurį priimi, kiekvienas žodis, kurį ištari ar parašai, gali padaryti įtaką kito žmogaus gyvenimui.

Tos atsakomybės neretai pasigendu.

Deja, bet valdžia yra padariusi nemažai bendravimo, komunikavimo ir netgi, sakyčiau, elgsenos klaidų. Ką pastebiu – jog neretai iš nuovargio ar iš kokio nors susierzinimo nenorima kalbėtis su žmonėmis.

G. Nausėda

– Ar iki tapdamas Prezidentu švęsdavote Lietuvos gimtadienį? Jei taip, kaip tai darydavote?

– Vasario 16-oji man svarbi diena. Kai dukros buvo mažesnės, tiesiog pasiimdavome trispalves vėliavėles ir išeidavome pasivaikščioti po Vilnių. Labai geras jausmas, kai eidamas gatve sutinki panašiai – paprastai, bet labai džiugiai ir nuoširdžiai – valstybės gimtadienį pažyminčius žmones.

– Nuo 1918 m. vasario 16-osios Lietuva, įskaitant ir nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, turėjo vos septynis prezidentus. Nors teoriškai galėjo turėti net apie dvidešimt. Jūs esate aštuntasis. Kuris iš buvusių šalies vadovų Jums daro didžiausią įspūdį ir kodėl?

– Šiuo atveju, matyt, reikėtų aptarinėti kiekvieną atskirą Prezidentą ir jo veiklą, nuopelnus valstybei, priimtus sprendimus, padarytas klaidas ir pan. Užtruktume, todėl geriau atsakysiu trumpai.

Vėlgi, nėra jokios paslapties ir apie tai esu kalbėjęs anksčiau, jog savo mokytoju laikau Prezidentą Valdą Adamkų. Kodėl? Nes daugelis principų, kuriais jis vadovavosi ir vadovaujasi iki šiol, yra artimi mano širdžiai.

Vienas iš motyvų, kodėl priėmiau sprendimą kandidatuoti į šį postą, buvo ir tebėra siekis grąžinti tuos principus į Lietuvos politiką.

Kalbu vėlgi apie pagarbą vienas kitam, politinę kultūrą, žodžio laikymąsi, valstybės interesų iškėlimą aukščiau partinių ir kitus dalykus.

Užbėgdamas už akių dar vienam Jūsų klausimui pasakysiu: taip, sekasi ne taip sklandžiai, kaip tikėjausi ir kaip norėčiau. Visgi tikrai neketinu atsisakyti šių principų, šio požiūrio bei pastangų pasiekti persilaužimą, nes tvirtai tuo tikiu. Nes manau bei matau, jog to reikia mūsų visuomenei.

Prezidentas apie sausio 13-ąją prie Seimo vykusį protestą: „Žmonės pasinaudoja proga tuomet, kuomet nugaros nėra atsuktos, išsakyti savo nepasitenkinimą. Galbūt ir ne pačiomis tinkamiausiomis dienomis ar progomis. Tačiau, kaip bebūtų, visuomenė turi teisę išsakyti nepasitenkinimą, reikalauti sprendimo būdų – o valdžia turi juos girdėti. Jeigu tai nebus daroma, susipriešinimas ir konfliktai visuomenėje tik gilės“.

– Ar mokotės ko nors iš savo pirmtakų, o gal stengiatės eiti savo unikaliu keliu ieškodamas geriausio varianto Lietuvai?

– Tikriausiai daugelis iš mūsų linkę nejučiomis mokytis. Ypatingai iš autoritetų.

Visgi bet kuris Prezidentas, matyt, buvo, yra ir bus kitoks. Net ir labai norint turbūt nepavyktų tapti kieno nors kopija – o ir nereikia to daryti.

Taip, aš tikrai linkęs analizuoti ir daryti išvadas iš praeities sprendimų, kaupti patirtį bei žinias, tačiau galiausiai vis tiek einu tokiu keliu, kuris man atrodo teisingiausias, kuris yra geriausias mūsų žmonėms ir Lietuvai.

– Gerbiamas Prezidente, pabaikime pokalbį kiek linksmiau. Nebe už kalnų, kovo 1-ąją, – Užgavėnės. Varysite žiemą iš kiemo?

– Varysime. Prieš porą metų su Prezidentūros komanda Užgavėnėms užsisakėme daug įvairių blynų restorane „Pirmas blynas“. Man labai patinka ta vieta – puikus socialinės integracijos pavyzdys, kur dirba negalią turintys žmonės. Gal reikės šiemet vėl pakartoti tokius pietus.

– Užgavėnių nebūna be blynų! O kokie blynai yra Jūsų mėgstamiausi? Gal šiame sąraše atsiduria ir mūsų krašto pasididžiavimas – Kėdainių blynai ar vis tik nugali žemaičių?

– Blynus labai mėgstu ir valgyti, ir kepti.

Su mėsos įdaru pats negaminu, bet miltinius ir bulvinius blynus kepu. Šeima sako, kad pavyksta skaniai. O valgau visokius – ir paprastus, ir žemaitiškus, ir Kėdainių.

– Jūsų Ekscelencija, labai dėkoju už skirtą laiką ir linkiu tvirtybės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.

8 Komentarai

  • Juokingiausia, kad paprastiems pilieciams px tos sventes ir ta Ubagu Lietuva. Sventese minejimuose renkasi tik valdzia, nu kareivukai,katrie alga gauna, kad pastovetu kaip kausai. O kur svente tautai? Zmonems nusisikt ant ozio landsbergio ir ant tokios lietuvos. Zmones pikti, nusivyle, nedalyvauja renginiuose. Svencia tik valdzia, ir svencia apsimestinai, nes pareiga reikalauja pastovet, pasveikint, tikrumo nebera. Veidmainiai!

  • Visi prie balkonelio subinlaiziai susirinks paploti, pagarbinti stekentoja Lietuvos…

  • Aš švenčiu šia švente. Šlamam tądien nuo ryto, galvojam kaip čia į Kėdainių tarybą prasimušt, nu galvoju parašinėsiu į feisbuko grupes, į šventes nueisiu ir gal papuls kokie du koncervai prie lovio į Tarybą. Labai man norisi valdžios, nes dabar ubagas esu, iš seino nario tik dali atato turiu. Nieko man nemoka storbambis.

  • Visu padlaizunu ir ladsberginiu svente, normalus jos nesvencia, tik subininiai ir visi kiti galu varomi.

  • Po šito laikraščio straipsniais tik atmatų komentarai,negi tik tokia publika jį beskaito???

  • Muges rasytoja is ligonines labai garbina savo istaiga rasydama rasinelius is oro.

  • Pagarba Rinkos aikštei – ne kiekvienam Prezidentas dalija interviu.

  • Prezidentas,kaip ir dauguma-nieko blogo Lietuvai neįžvelgė.Bet yra ožių banda su bandos vedliu,kuriuos pastoviai puola.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content