Praūžusios stichijos Kėdainių beveik nepalietė
Anot draudikų, ši vasara išskyrė tuo, kad dėl mažo kritulių kiekio per birželį ir liepą didelių audrų nebuvo./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nors gamtos išdaigų atžvilgiu šiųmetė vasara buvo gana rami, tačiau rugpjūčio pradžia vis tik pasižymėjo stichiniais neramumais, tačiau, kaip pastebi draudikai, Kėdainiai ir rajonas šįkart buvo po laiminga žvaigžde – čia gyventojai nuo gamtos stichijų beveik nenukentėjo, tačiau ne itin didelių žalų, kurias teks padengti draudikams, visgi būta.
Audra išsiskyrė apgadintų automobilių kiekiu
„Vertinant Kėdainių rajoną rugpjūčio pradžioje praūžusios audros kontekste, šios savivaldybės gyventojų turtas nukentėjo labai nedaug. „Lietuvos draudimo“ (LD) duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje dėl audros iš viso buvo fiksuotos 9 žalos. Panašu, kad audra aplenkė Kėdainius, nes, palyginimui, kaimyniniame Panevėžio rajone audros padariniai milžiniški – ten fiksuota per 1 tūkst. 300 žalų“, – „Rinkos aikštei“ komentavo LD Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės teigimu, Kėdainių rajone šią vasarą daugiausia užregistruota automobilių draudžiamųjų įvykių.
„Šiuos nuostolius atlygina kasko ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Turto draudimo ir gamtos stichijų sukeltų žalų – keletas, šiuo metu yra reguliuojamos. Bendrovės duomenimis, rugpjūčio pradžioje labiausiai pasidarbavo liūties vanduo, kruša ir vėjas, – pastebėjo V. Katilienė. – Labiausiai nukentėjo gyventojų ir įmonių turtas: apgadinti fasadai ir stogai, užlietos patalpos. Yra ant pastatų užvirtusių medžių. Nemažai žaibavimo metu sugadintų elektronikos prietaisų. Ši audra išskirtinė krušos ar medžių šakų apgadintų automobilių kiekiu“.
Pašnekovė pažymėjo, jog nukentėjusieji kreipėsi iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia pranešimų sulaukta iš Vilniaus, Širvintų, Panevėžio, Joniškio, Pakruojo rajonų bei Klaipėdos miesto. Kėdainių mieste ir rajone rugpjūčio pradžioje ženklių žalų fiksuota nebuvo. Audros sukeltos žalos šiuo metu reguliuojamos, jų žalos dydis dar vertinamas.
„Nukentėjusieji kreipėsi iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia pranešimų sulaukėme iš Vilniaus, Širvintų, Panevėžio, Joniškio, Pakruojo rajonų bei Klaipėdos miesto. Kėdainių mieste ir rajone rugpjūčio pradžioje ženklių žalų fiksuota nebuvo. Audros sukeltos žalos šiuo metu reguliuojamos, jų žalos dydis dar vertinamas.
V. Katilienė
Vasara išsiskyrė audrų nebuvimu
Kalbėdama bendrai apie per metus išmokėtas sumas klientams, V. Katilienė sakė, kad Kėdainiuose jos didėja.
„Žalų kiekis išlieka stabilus – apie 40 draudžiamųjų įvykių per mėnesį, tačiau bendrovės statistika rodo, kad 2020 metais vidutinė žala siekė apie 380 eurų, šiemet – 840 eurų. Tikėtina, kad tokie svyravimai galimi dėl itin nedidelės žalų imties, pasitaikius didesniam draudžiamajam įvykiui, jis keičia vidutinės žalos dydį“, – aiškino V. Katilienė.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas šią vasarą išskyrė tuo, kad dėl mažo kritulių kiekio per birželį ir liepą didelių audrų nebuvo.
„Rugpjūčio pradžioje įvykusi audra buvo didžiausia šią vasarą, todėl turime daug nukentėjusių klientų. Į ERGO jau kreipėsi daugiau kaip 700 klientų, jie patyrė žalos už daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Matome, kad nuo šios audros labiausiai nukentėjo gyventojų turtas (daugiau kaip 400 žalų) bei automobiliai (daugiau kaip 250 atvejų). Bendras dėl stichinių nelaimių patirtų draudžiamųjų įvykių skaičius per metus vidutiniškai siekia daugiau nei 2 tūkst.“, – kalbėjo G. Matiukas.
Patarimai, kaip išvengti nuostolių
A. Tumėnas pastebėjo, kad stichinės nelaimės vis dažniau kartojasi mūsų šalyje, todėl reikėtų keisti kai kuriuos įpročius, daugiau dėmesio skirti prevencijai, pastatų ir medžių priežiūrai.
„Reguliariai atlikite nekilnojamojo turto patikrinimus, kad laiku nustatytumėte silpnąsias vietas – galbūt pastebėsite atsilaisvinusias čerpes ar kitas lengviau pažeidžiamas stogo dangos dalis, sutvirtinkite tvorą, įsitikinkite tinkama lauko vartų būkle.
Žinoma, sekite orų prognozes, kas ypač aktualu vasaros laikotarpiu – nepalikite lauko baldų, nepririštų batutų, žoliapjovių ir kitų lengvai vėjo pakeliamų daiktų lauke, nes jie tikrai pridaro rimtos žalos, išdaužydami langus, duris, sienas“, – patarė draudimo ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad vairuotojai irgi turėtų atkreipti dėmesį, kaip saugoti savo automobilius. Juos statyti reiktų saugioje vietoje, pavyzdžiui, garaže arba dengtose stovėjimo aikštelėse, ypač kai pavojingi tampa ne tik šalia stovintys medžiai, bet ir automobilius niokojantys stambūs ledėkai.
Panašu, kad audra aplenkė Kėdainius, nes, palyginimui, kaimyniniame Panevėžio rajone audros padariniai milžiniški – ten fiksuota per 1 tūkst. 300 žalų.
A. Tumėnas
„Visgi, jei pastogės nėra – statykite automobilį atokiau nuo medžių, elektros linijų bei kitų statinių, kurie gali nukristi ir pridaryti žalos dėl stipraus vėjo. Didelės krušos atveju pagelbės kasko draudimas, kad sugadinto automobilio netektų tvarkyti už savas lėšas.
Pernai ir šiemet per audrą kruša pridarė skaudžių nuostolių vairuotojams: dideli ledų gabaliukai tiesiog masiškai sukapojo automobilių variklio dangčius, dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai“, – sakė A. Tumėnas.
3 Komentarai
daugybė religinių konfesijų,tai atsižvelgiant į tai,mes ir turime daugybinį aukštybėse reziduojančių šefų užtarimą bei palaikymą.Šalom ir akbar Alach!
Tikra tiesa,musu maldos saugoja Kedainius,Dievas atsizvelgia i musu sauksma.DIEVAS MYLI KKEDAINIECIUS
ir jos mėšlo kaupėjus,tai gal Lifosa irgi atsigautų mūsų dangaus šefų pagalba.