Prastūmė valstybės tarnybos reformą: atlyginimai pirmiausia kils merams ir teisėjams

 Prastūmė valstybės tarnybos reformą: atlyginimai pirmiausia kils merams ir teisėjams

BNS nuotr.

ELTOS, lrytas.lt inf.

Ketvirtadienį į Seimas pritarė valstybės tarnybos reformai, kuria numatoma nauja valstybės tarnautojų atlyginimo kėlimo tvarka bei inicijuojami kiti svarbūs pokyčiai. Už reformą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 45 parlamentarai.

Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms. Tuo metu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą siūloma numatyti 2025 metais. Taigi antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.

„Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didėtų nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos“, – teigia vienas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) išvadų rengėjų Audrius Petrošius.

Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis, priėmus įstatymų paketą, būtų indeksuojamas tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą. Išlaikomas priedas už tarnybos stažą ir atostogų tvarka.

Taip pat sutarta atsisakyti vadinamųjų „pusinių vadovų kadencijų“, kuriomis buvo siūlyta, kad daugiau nei pusę kadencijos atitarnavę valstybinių įstaigų vadovai negalėtų pretenduoti į didesnį darbo užmokestį. Seimas pritarė pasiūlymui šio skirstymo netaikyti. Taip pat siūloma, kad vadovų atranka vyktų centralizuotai ir būtų organizuojama Viešojo valdymo agentūros.

Komitete taip pat buvo sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jį buvo sutarta susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Projektu siūloma baziniu dydžiu nustatyti 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį – 1785,4 euro. Kaip teigia rengėjai, šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą.

Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Pagrindinis pokytis bus tas, kad vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo.

Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.

Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis, priėmus įstatymų paketą, būtų indeksuojamas tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą. Išlaikomas priedas už tarnybos stažą ir atostogų tvarka.

Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.

Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

Taip pat valstybės reforma yra siekiama nustatyti, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla būtų laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai.

Todėl įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus, teigia iniciatoriai. Pirmame valstybės tarnybos reformos etape yra keičiami 34 teisės aktai.

Tačiau opozicijai priklausantys komiteto nariai šiai pertvarkai vis dar turi nemažai pastabų. Oponentai pastabų turi dėl to, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimo kėlimas yra numatytas skirtingais etapais. Komitete siūloma, kad teisėjų atlyginimai didėtų nuo šių metų liepos 1 d., kai tuo metu prokurorų – nuo 2024 metų sausio 1 d.

Taip pat, jie atkreipia dėmesį, kad antrasis atlyginimų etapas valstybės tarnautojus pasieks dar labai negreitai. Visgi politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles. Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis.

4 Komentarai

  • Mero baliai tęsis! Uraaaaa su raudonu šlipsu!!!

  • […] tarnybos reforma prastumta neva siekiant pagerinti šios tarnybos kokybę, tačiau ji pradedama nuo dvigubo merų atlyginimo didinimo ir tai tikrai nėra kelias į […]

  • Ir vėl didinam algas mer(s)ams…jie vis neprivalgo… sėdi dvidešimt metų vienam soste ir nė krust…

  • Jei nori pakelti atlyginimus ir be reformų tai galima padaryti. Kur čia šukį kąsat?

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video