Pradinukų užduočių neįveikia net profesionalai: mokymo medžiagos vis dar nėra, pamokose vyrauja chaosas

 Pradinukų užduočių neįveikia net profesionalai: mokymo medžiagos vis dar nėra, pamokose vyrauja chaosas

BNS Laurio Viksne BFLF64 nuotr.

Tikėtis, kad mūsų šalies švietimo sistema bent metus išgyventų be reformų ir pertvarkų, jau darosi naivu. Kasmet moksleiviai ir mokytojai susiduria su pakeitimais, kurių prasmę neretai sunku suprasti, o kiek naudos duoda tie pakeitimai, sunku pamatuoti, kai pokytį veja pokytis. Šie mokslo metai startavo su itin kontraversiška švietimo pertvarka, kurią lydėjo pakartotiniai mokytojų protestai, o praėjus pusmečiui, protestuoti jau norėtų ir mokinių tėvai. Pasirodo, kad mokymo programos pakeistos taip, kad net kelis aukštuosius turintys suaugusieji ne visada vaikams skirtas užduotis įveikia, o mokomoji medžiaga tiesiog permesta iš aukštesnių klasių vadovėlių į žemesnes klases. Tėvai pyksta ir klausia – tai kada vaikams būti vaikais, o mokytojai per naktis ieško, kaip gi užkamšyti mokinių žinių spragas, apie kurias stumdama reformą kažkaip pamiršo Švietimo ministerijos klika.

Neoficialus PPT darbuotojos verdiktas: streikuokite

Socialiniuose tinkluose nuo pat metų pradžios pilasi tėvų nepasitenkinimas dėl atnaujintos programos. Ypatingai didmiesčiuose, kur kai kurios mokyklos nesivargina, o gal neturi resursų dirbti su silpnesniais mokiniais ir tais, kuriems naujoji programa sunkiai įkandama, iškart siunčia į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Tokie siuntimai kainuoja nemažai nervų tiek tėvams, tiek vaikams, kai sudaromas įspūdis, tarsi vaikui kažkas negerai, jei jis nesugeba staigiai perprasti pasunkėjusios mokymo programos.

O nuėjus į PPT atgarsių apie programą sulaukiama visokių. Štai viena mama pasidalino informacija, kai besilankant  tarnyboje darbuotoja tiesiai šviesiai pasakė – eikite streikuoti.

„Šią savaitę lankėmės su vaiku PPT, tai užklausiau vienos specialistės, ką ji mano apie mokyklines programas, ar čia tik man jos atrodo per sunkios. Tai jos atsakymas: „Jos labai sunkios, ne pagal daugumos vaikų raidą. Tėvelių vietoje susiburčiau ir streikuočiau, nes jos pritaikytos nedideliam procentui vaikų, didžioji dalis vargsta, nepatempia, emocinė vaikų būklė blogėja, vaikai nebeturi motyvacijos ir pasitikėjimo savimi“, – rašo pradinuko mama.

Neretai tėvai skundžiasi, kad baigę ne vieną aukštąjį mokslą su savo pradinukais iki išnaktų sprendžia namų darbus ir nesugeba jų įveikti bei klausia, kada gi vaikui būti vaiku, o šeimai – šeima?/BNS Andriaus Ufarto nuotr.

Jai antrino ir kiti tėvai bei mokytojai, sakydami, kad visa reforma baigėsi tuo, kad aukštesnių klasių mokomąją medžiagą tiesiog permetė į žemesnes klases. Tai, ką anksčiau mokėsi aštuntokai, dabar mokosi septintokai ir šeštokai, o pirmokai jau turi gebėti perskaityti, suprasti ir teisingai atlikti jiems paskirtas užduotis. Esą, jei neišmoko priešmokyklinėje – jų bėdos.

Septintoko mama: švietimo sistema tiesiog veda į neviltį

Redakcijos kalbinta Raimonda, auginanti septintoką, sako atvirai: matant, kokiu keliu eina Lietuvos švietimo sistema, darosi baisu. Ir ne tik baisu, bet ir vilties prošvaisčių nebesimato.

„Maža to, kad pakeitus programą vaikai ilgą laiką neturėjo, iš ko mokytis, neturėjo vadovėlių, tai dar ir pati programa kurta nežinia kam ir kokiu tikslu.

Kalbant konkrečiai apie matematiką (mano nuomone, ją nuosekliai ir labai kruopščiai reikia mokytis nuo pat pradžios, nes kitaip paskui gali ir nebepasivyti), kiek teko susidurti ne tik su savo vaiko, bet ir kitose mokyklose besimokančių septintokų užduotimis, atrodo, kad vadovėlių sudarytojai gyvena kažkokiame paraleliniame pasaulyje.

Pasirodo, kad mokymo programos pakeistos taip, kad net kelis aukštuosius turintys suaugusieji ne visada vaikams skirtas užduotis įveikia, o mokomoji medžiaga tiesiog permesta iš aukštesnių klasių vadovėlių į žemesnes klases.

Aut. past.

Pavyzdžiui, mano vaikas, grįžęs iš mokyklos burbuliuoja, kad mokytoja ima užduotis tai iš vienur, tai iš kitur, nes vadovėlių tai nėra, o pagal programą dalis septintokams skirtos medžiagos turi būti iš aštuntos klasės, dalis – iš dešimtos ir pan.“, – pasakoja Raimonda.

Ir čia pat priduria istoriją, kuria baisėjosi visa jos artima aplinka. Raimondos draugė pasidalino savo dukros septintos klasės matematikos uždaviniais, rastais vadovėlyje pavadinimu „Lengvesniam gyvenimui“. Uždaviniai buvo tokie patys, kokius universitete, studijuodamas matematiką ir informatiką, trečiame kurse gaudavo spręsti Raimondos vyras.

Tai toks tas lengvesnis septintoko gyvenimas – tiesiai į universitetinį matematikos lygį.

„Man niekaip nesuvokiama, ko norima išmokyti ir ką padaryti iš mūsų vaikų, jei programos tampa sunkesnės tik vyresnėse klasėse? Kaip vaikams išmokti tai, ko nesimokė ankstesnėse klasėse?

Blogiausia turbūt yra su tiksliaisiais mokslais, nes lietuvių kalboj didelio skirtumo tikriausiai nėra, kurį pirmą išmoksi – veiksmažodį ar daiktavardį, o va matematikoj viskas turi eiti nuosekliai“, – svarsto Raimonda.

Panašių istorijų galima rasti ne vieną ir ne dvi. Tėvai pasakoja ir apie atvejus, kai vaikai gauna užduotis su klaidomis, dėl kurių uždaviniai tampa neišsprendžiami, arba gauna tokius, tarkime, informatikos namų darbus, kuriuos sunkiai įveikia ir ne vienus metus programuotojais dirbantys vaikų tėvai.

Neretai tėvai skundžiasi, kad baigę ne vieną aukštąjį mokslą su savo pradinukais iki išnaktų sprendžia namų darbus ir nesugeba jų įveikti bei klausia, kada gi vaikui būti vaiku, o šeimai – šeima? Nebelieka laiko ne tik poilsiui, bet ir kokybiškam šeimos bendravimui – mat daugelis tikrai žino, kad tėvų ir vaikų mokymasis namuose dažnai yra lydimas įtampos, barnių ir nuovargio.

„Jos labai sunkios, ne pagal daugumos vaikų raidą. Tėvelių vietoje susiburčiau ir streikuočiau, nes jos pritaikytos nedideliam procentui vaikų, didžioji dalis vargsta, nepatempia, emocinė vaikų būklė blogėja, vaikai nebeturi motyvacijos ir pasitikėjimo savimi“.

pradinuko mama

Mokytojams tenka kūrybiškai užpildyti spragas

Kėdainių J. Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik neslepia ir sako, kad atnaujintos ugdymo programos yra iš tiesų sudėtingesnės, mokomoji medžiaga perkelta iš aukštesnių klasių vadovėlių į žemesnės klasės vadovėlius.

Mokiniams susidaro kone metų laiko mokymosi spraga, nes, tarkime, penktokai dabar turi mokytis šeštos klasės kursą, o kur penktos klasės kursas? Jo nėra. Bet spragas užpildyti kažkaip reikia, tad išeina, kad vaikai ne tik mokosi gerokai sunkesnę medžiagą, bet ir mokosi dvejų metų kursą vienu metu.

„Susidaro situacija, jog nėra kada mokytis tam tikros temos, pvz., septintos klasės lietuvių kalbos tema perkelta į šeštos klasės turinį. Tokiu būdu septintokai temos jau neturėtų mokytis, tačiau būdami šeštoje klasėje šios temos nesimokė. Lieka spraga, kurią mokytojas turi „užlopyti kūrybingai“. Tokioms pamokoms pasiruošti reikia žymiai daugiau laiko.

Kai kurie literatūros kūriniai perkelti į žemesnę klasę, tačiau yra mokinių, kuriems tie tekstai per sudėtingi suvokti. Tokių kūrinių ir apimtys didesnės“, – sako direktorė, atkreipdama dėmesį, kad daugiau darbo gauna ne tik vaikai, bet ir mokytojai, mat trūksta mokomosios medžiagos, o kur dar bandymas susidoroti su metų laiko spragomis, kurias mokykloms įsūdijo Švietimo ministerija.

Tai, ką anksčiau mokėsi aštuntokai, dabar mokosi septintokai ir šeštokai, o pirmokai jau turi gebėti perskaityti, suprasti ir teisingai atlikti jiems paskirtas užduotis. Esą, jei neišmoko priešmokyklinėje – jų bėdos.

Aut. past.

Pamokose vyrauja chaosas

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių  „Aušros“ progimnazijos 1, 3, 5 ir 7 klasių mokytojai neslepia – mokomoji medžiaga paini, o dėl to, kad trūksta mokomosios medžiagos, pamokose neretai vyrauja chaosas, kuriam suvaldyti reikia dar daugiau mokytojų įdirbio.

Jų teigimu, 5, 7 klasės biologijos, matematikos ir 8 klasės chemijos ugdymo programos yra sudėtingesnės.

„3 kl. didesnis pokytis yra matematikos programoje, yra nemažai temų perkeltų iš 4 klasės kurso, įvesti finansinio raštingumo pradmenys, pasaulio pažinimas dalinamas į du atskirus dalykus: gamtos mokslai ir visuomeninis ugdymas, vaikams sunku susivokti temų eiliškume“, – sakoma progimnazijos atsakyme.

Mokyklos lietuvių kalbos mokytojos pakeitimus vertina neigiamai, nes, jų teigimu, mokiniai turėtų pradėti nuo pagrindų ir nesudėtingų temų, o jas plėtoti galima aukštesnėse klasėse. „Pavyzdžiui, 7 klasės programoje praleistas įvardis, o jis toks sudėtingas savo gramatinėmis kategorijomis. Be to, neaišku, ar aštuntoje klasėje tai bus kompensuojama, ar mokiniai taip ir liks neišmokę įvardžio“, – pastebi pedagogai.

Atrodo, kad vadovėlių sudarytojai gyvena kažkokiame paraleliniame pasaulyje.

Aut. past.

Ne ką mažiau pokyčių ir gamtos moksluose – penktokams įkelta žmogaus organų sistemos bei sudėtinga ląstelės sandara, kurias mokydavosi septintoje klasėje, o į septintos klasės programą perkelta medžiaga iš devintos klasės. 

„Chaosas. Penktos klasės vadovėlis perkrautas temomis. Kasdien vis nauja tema, nėra net kada įtvirtinti, padirbėti laiko su silpnesniais.

Fizikos mokyme nėra metodinio nuoseklumo. Septintokai ir aštuntokai neturi vadovėlių, yra išleistas vienas fizikos vadovėlis septintai klasei, bet norėtųsi ir alternatyvų, mat vadovėlyje per daug plikos teorijos.

Nėra mokiniams skirtų laboratorinių darbų. Mokytoja pati ruošia pagal tai, kas yra vadovėlyje jau aprašyta. 8 klasių mokiniams ruošiama informacija iš įvairių vadovėlių, naudojama netgi 11–12 klasės medžiaga“, – pasakoja pedagogai.

Chemijos mokytoja pamokoms viską turi ruoštis pati, ieškodama medžiagos ir šaltinių, mat ministerija žmoniškos ugdymo medžiagos taip pat nėra pateikusi.

Taip taip Švietimo ministerija bando gelbėti tiksliųjų mokslų situaciją, kuria skundžiasi jau ne vienerius metus? Humanitarus menkindami ir iškeldami tiksliųjų mokslų svarbą, ministerijos „specialistai“ kažkodėl mano, kad chaosas pamokose kažkaip padės pasiekti geresnių rezultatų.

Tėvai pasakoja ir apie atvejus, kai vaikai gauna užduotis su klaidomis, dėl kurių uždaviniai tampa neišsprendžiami, arba gauna tokius, tarkime, informatikos namų darbus, kuriuos sunkiai įveikia ir ne vienus metus programuotojais dirbantys vaikų tėvai.

Aut. past.

Reziumuojant pedagogai sako, kad pirmokams ugdymo programa orientuota į stipresnius vaikus, trečiokams – taip pat, tad lėtesni vaikai vos spėja su visais. Dėl šių priežasčių progimnazija parengė mokinių pasiekimų ir individualios pažangos gerinimo priemonių planą, pagal kurį taikomos priemonės, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnių mokymosi rezultatų ir įgytų būtinų kompetencijų.

Gerinama mokymo(si) kokybė, organizuojama efektyvi mokymosi pagalba, organizuojamas duomenimis grįstas ugdymo procesas, atliekant mokymosi rezultatų ir pagalbos efektyvumo analizę bei vykdant mokinių individualios pažangos stebėseną. Tačiau, neslepia pedagogai, dažnai trūksta tėvų ir vaikų motyvacijos, atsakomybės mokymosi atžvilgiu.

Vadovėlių trūksta, o tie, kurie yra – mokykloms neįperkami

Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos vadovė Lolita Klečkauskienė sako, kad blogiausia yra tai, kad vis dar nėra mokymo priemonių, o tos, kurios yra, tiesiog neįperkamos. Ministerija neskiria tam pakankamai lėšų, tad dalį darbo numeta mokytojams sakydama, esą geras mokytojas gali pasiruošti pamokai ir be vadovėlio. O štai ką daryti mokiniui, ministerijai neįdomu.

Mokiniams susidaro kone metų laiko mokymosi spraga, nes, tarkime, penktokai dabar turi mokytis šeštos klasės kursą, o kur penktos klasės kursas? Jo nėra. Bet spragas užpildyti kažkaip reikia, tad išeina, kad vaikai ne tik mokosi gerokai sunkesnę medžiagą, bet ir mokosi dvejų metų kursą vienu metu.

Aut. past.

„Visiems dalykams ir visoms klasėms nėra išleistų vadovėlių, o kita vertus, esamų negalime įpirkti. Praėjusiais metais pirmam pusmečiui vadovėliams nupirkti išleidome 5 tūkst. iš sutaupytų lėšų, kai ministerijos skirtos lėšos buvo vos 3 tūkst. eurų. Labai neramina, kad antram pusmečiui negalime nupirkti vadovėlių. Tiesiog neturime už ką“, – sako mokyklos direktorė.

Ji priduria, kad ministerijos parengti ugdymo planai yra visai neorientuoti į vaiką, na, galbūt nebent orientuoti tik į itin gabų ir motyvuotą vaiką, bet juk mes žinome, kad ne visi vaikai tokie. Ne visi ir vienodai sparčiai dirba, nevienodai įsisavina medžiagą, skiriasi vaikų gebėjimai mokytis savarankiškai. Ir jei anksčiau mokinys galėdavo su laiku sustiprėti, dabar jis iškart nusodinamas taip, kad gali itin greitai netekti bet kokios motyvacijos tobulėti.

„Mokiniai, aišku, vis tiek turi išmokti tai, ką turi išmokti, bet taip, sunku. Yra vaikų, kurie geba susirinkti medžiagą, iš kurios gali mokytis, bet tada ir tėvai turi labai daug padėti.

Mūsų tėvai labai nesiskundžia, bet esmė ta, kad vaikams tikrai nėra lengva. Dirbančiam, motyvuotam vaikui tai įveikiama, bet juk ne visi vaikai tokie…

Jei anksčiau mokinys galėdavo su laiku sustiprėti, dabar jis iškart nusodinamas taip, kad gali itin greitai netekti bet kokios motyvacijos tobulėti.

Aut. past.

Mūsų mokykloje geroji praktika ta, kad mokytojai negaili savo laiko, nemokamai konsultuoja mokinius ir pertraukų metu, ir prieš pamokas, yra sudarytas grafikas ir mokytojai konsultuoja tuos, kurie to nori“, – sako L. Klečkauskienė.

Optimistiškiausiai į situaciją žvelgia Labūnavos pagrindinės mokyklas pavaduotoja ugdymui

Vilma Matonienė. Nors ir pripažįsta, kad programa sunkesnė, visgi sako, kad kai kurias programas ir šiaip jau reikėtų atnaujinti.

„Yra poreikis atnaujinti, tarkime, geografijos mokymo programą, mokomąją medžiagą, kai dabar turime vadovėlius, kur rašo, kad Lietuva dar tik ruošiasi į NATO stoti. Tačiau pirmokų tikrai sunkoka programa. Trečiokai lyg su problemomis labai nesusiduria. Vis dėlto dabar kiek anksti daryti išvadas, nes metai nesibaigė, kol kas buvo tik pirmasis pusmetis, toks prisijaukinimas, apsižiūrėjimas“, – sakė pašnekovė.

Švietimo ekspertė: prasilenkta su logika, vadyba ir pedagogika

prof. habil. dr. Vilija Targamadzė./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.

Švietimo ekspertė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė, Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, paprašyta įvertinti situaciją švietime dėl ugdymo programos turinio, sako: „Programas rengiant turi dalyvauti psichologai, kurie išmano vaikų amžiaus tarpsnius ir kiekvienam amžiaus tarpsniui turi būti pritaikyta atitinkamo sudėtingumo programa.

Taip pat reikia žiūrėti į programų suderinamumą, tačiau programos suveltos.

Labai neatsakingai pasielgta, nes programos turi būti subalansuotos, paraleliai turi būti pateikiama mokymo ir mokymosi medžiaga, o kai kurioms programoms tai nepadaryta. Tai labai apsunkina pedagogų darbą.

Organizuojant pokyčius prasilenkta su logika, vadyba ir pedagogika. Už tai atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir šie dangstymaisi, kad medžiaga yra, kad galima senus vadovėlius naudoti, yra nepriimtini. Juk mokytojai sako, kad medžiagos trūksta, o vaikai yra palikti likimo valioje.

Mokytojai turi ne tik patys pasiruošti pamokoms, bet dar ir mokymo medžiagą surinkti, dažnu atveju ir visas užduotis patikrinti bei išspręsti, nes kai kuriuose vadovėliuose užduotys klaidingos.

Kitaip tariant, mokytojas šalia savo tiesioginio darbo dar turi padaryti tą darbą, ko nepadarė kiti, nors ir turėjo.

Vadovėliuose atsiranda klaidų, nes leidyklos dabar pačios pasirenka ekspertus. Tad mokomojoje medžiagoje esant klaidų, tokiems ekspertams turi būti taikomos tam tikros sankcijos – gal atlyginimas neišmokamas, gal jie daugiau negali būti kviečiami ekspertuoti, gal turi būti viešai paskelbta, kas kokį vadovėlį praleido su klaidomis. O dabar eilinį kartą viskas nutylima.

Mokymo medžiagos leidimas yra labai pelningas darbas, tad jei jau leidykla leidžia sau leisti vadovėlius su klaidomis, tai vadinasi, tokiose leidyklose vadovėlių leisti negalima.

Galų gale, koks pavyzdys mokiniams, jei net vadovėliai leidžiami su klaidomis?

Apskritai yra akivaizdu, kad Nacionalinės švietimo agentūros darbas yra aplaidus.

Gaila, bet nesimato, kad jie pripažintų klaidas. Ir sankcijų nenumatyta.

Manau, kad jei su darbu nesusitvarkyta, reikėtų sąžiningai žiūrėti į savo (ne)darbą ir iš pareigų pasitraukti. O iš mokytojų ir mokinių taip tyčiotis yra nedovanotina.“

16 Komentarai

  • Kaip viskas teisingai parašyta!Pati su tuo susiduriau ,nes turiu anūką pirmoką,ir nauja programa ,ir vaikų psichika,ir motyvacijos kritimas ,ir vaikų savęs nuvertinimas.Po velnių ,negi negaila augančios kartos,ar mums dar reikia jaunimo su sugadinta sveikata psichikos!

  • kad augtų nauja karta be pagrindinių mokslo mokslo žinių ,būtų tik dozuotai supažindinti su tų reformų laipsniniais šuoliavimais priverstinai kišant aukštesnių klasių ar net aukštųjų mokyklų programas.Atsimenu kaip durnai jausdavausi matematikos pamokoje,kai klasė ramiai spręsdavo mano praleistų pamokų užduotis kai man belikdavo dūsaut laukiant progos nusirašyt .Tai čia kaip iš pamokų bėgiojusio patirtis.O ką daryt dabar mokinukams,jei šitaip nenuosekliai vyksta tokios ,,edukacijos“?

  • Nyt aš nyžynoty kyėk yra 2X2, a čya dar mažas vaykas tūry šytą makėty, blyn. Aynu gyert savą stybūklyngas vanduo.

  • Svarbiausia pastebėti, kad mokytojai vargsta. Nuo rytojaus dvigubai algos išrašyti ir dar kontaktinių valandų pamažyt, kad nenupuštų. I da būt gerai perpus klases nurėžti, kad tik darbo nereikėtų dirbti. Tėvai irgi teisingai sako, kad jei patys debilai, kam vaiką genijumi auginti? Tegu būna toks pats! Gi kai vaikas išsilavins, supras, kokie tėvai, o čia bėda.

  • Kruliovos Mordos mokyklose gal kiek padoresnis ir ne toks chaotiškas mokymas už pinigus vyksta ir jos ,,edukuotieji“ jeiliuose bei bridžtaunuose, pasisėmę daugiau vakarų vertybių,perims Lietuvos valdymą iš bukalaurinių tėvelių?O ką,ar nematome kaip šeimyninė ranga pilnu tempu vystoma seime valinskiokams,maldeikiokams,gentviliokams ir kitiems iš tėvų perimant užtupėtas gūžtas valstybės valdymo organuose? Nepotizmo daigai,drg landsbergio atnešti ir susodinti trąšioje žemėje,ne tik urmo bazės šiltnamyje,bet ir seimo bei vyriausybės inspektuose prigijo.Taigi tos mokymo reformos ir visas šis chaosas ,jūsų žiniai,gal ir yra kaip tik tas vanduo ,sukantis suinteresuotųjų personų malūno darbo ratą?

    • Mažiau kacapų tavo palikuonių + Darbo partijos lavonidų šutvės Seime ir Lietuva tik klestės.

      • Su švente,su Moters Diena!Tu ,kaip ištikimas landsbergietis,dabar gi esi ir tų laisvų išdraskytarurių kompanijos žmoga,kurį(ią) partiečiai šventės proga temps per rudąją.Tad linkiu smagių potyrių įvairių kalibrų pokylyje!

        • Matai kaip nori kacapus matai, bet kaip jau su iskamsos rinkimu agitacija, tada jau nematai net kaip uodega valyti, sudinas ir vaikstai, izuliai sudinas

      • Straipsnis apie netikusią švietimo reformą,o tu su savo kacapais do darbo partija…Sušuto visai smegenys po megzta berete ar toks nuo prigimties esi?Pavasaris už lango,o tu vis tą pačią plokštelę suki…

        • Kodel tavo mylimi konservai pasirinko kacapu reklama is putkos? Nesvetima? Kacapu prikautimas? Kgbistu slepimas viskas gerai? Senas subinlaizy kacapu tskpesnikas

          • Negirdejau, kad jie pasirinktu. Kažką meluoji. Itin įžūliai.

          • tai bent gal neaklas?Pasižiūrėk tada jūsų komjaunuolių tiesoje į eksponuojamą tulpių puokštę drg šimonytei.

      • Hitleri, kuo pats smirdi, tuo ir kitus tepi! Nenusimesi jau kacapų munduro!

  • Ten yra ne programos. Aš tspmi institute pirmam kurse mokiausi tą patį, ką liepia trečiokam..Ten yra copy/ paste padaryta iš knygų, skirtų suaugusiems. Arba iš medicinos vadovėlių yra nušviesta griaučių, kraujo apytakos ir pan trečiokam. O kai kas iš šestos vidurinės vadovybės tėvus,kurie dristata klausti, vadina šešiomis kalbomis ar kažkaip panašiai. Ten visiška Rusija pagal mąstysena. Kažkokių kaimietku į tas vadoves priskirta, kurios Putiną, jog vadovėliai yra atgyvena, bet net nesilaiko Konstitucijos ir nesuteikia vaikams kompiuterių.

    • Turėjau mintyse, kad tevus vadina arsiomis k…is, o bendravimo stilius primena putinine Rusija.

    • Jei net Konstitucijos nesilaiko, tada įtariu, kad jums tiesą į akis pasakė ir tai baisiai nepatogu.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video