Pinigus susiskaičiuoti moka ir tarybos, ir Seimo nariai, o dirbti?
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Visi sujudo, kai pasirodė informacija apie tarybos nario apmokėjimo už atliktą darbą ir patirtas išlaidas pažeidimus. Teko ir man garbė būti tarybos nare. Daug metų. Veikla plati, daug atsakomybės, primityvaus politikavimo, beprasmių nervų, interesų, veiklos nesuderinamumų.
Dar ir šiandien nesuprantu tos įstatymo dalies, kuri neleidžia įstaigos vadovui būti tarybos nariu. Nemanau, kad būtų sudėtinga sureguliuoti skaidrumo kontrolės ir atskaitomybės mechanizmą. Vadovų eliminavimas iš darbo taryboje labai sumenkina šios institucijos lygį ir galimybes.
O grįžtant prie rajono tarybos narių išlaidų temos, pas mus jau taip yra: problema brandinama, kol sprogsta. Visi šią problemą žinojo. Visi mokė (kiek pamenu nuo 2002 metų) vienas kitą nuo aukščiausio lygmens iki žemiausio, kaip ją išspręsti apeinant įstatymą, reglamentuojantį tarybos nario apmokėjimą už atliktą (arba ne) darbą, nes įstatymas šiuo klausimu netobulas. Ir ne tik dirbantys savivaldoje tai žino puikiai. Seimo nariai – taip pat.
Įstatymų leidybą galima stumtelti ir į šoną. Juk nematys tokio darbo rinkėjas. O štai kone visas dienas skirti lakstymui po susitikimus per visas bendruomenes iš eilės – čia jau veikla, už kurią a le elenutės, jonukai ir visi kiti rinkėjai tik dėkos ir dėkos…
Aut. past.
Įstatymus taisyti – Seimo narių darbas.
Aš nemanau, kad tarybos nario darbą galima kažkaip „teisingai“ įvertinti. Atvirkščiai, galvoju, kad kuo mažiau reglamentavimo, tuo skaidriau bus. Nustatome Lietuvoje (jei jau taip norime) tarybos nariams už tą „visuomeninę veiklą“ pastovią bei visiems vienodą išmoką ir baigiame diskusijas. Tiek Vilniaus, tiek Kėdainių, tiek kitose savivaldybėse. Manau, tik taip galėtų būti racionaliausiai išspręstas šis klausimas. O jau imti tą paskirtą atlygį ar ne, turėtų būti (kaip iki šiol ir buvo) tik paties tarybos nario reikalas.
Kiekvienas tarybos narys skirtingai domėjosi, domisi ir domėsis paruoštais sprendimų projektais, strategijomis, ekonominiais, sveikatos, švietimo klausimais ir t.t. Visi tarybos nariai ateina iš skirtingų bendruomenių, profesijų, turėdami ne vienodą nuovoką ir išsilavinimą, todėl ir jiems patikėtą veiklą vykdo skirtingai į ją įsigilinę ir skirtingai ją suvokdami.
Kai kurie tarybos nariai tiesiog nė vieno žodžio per kelias kadencijas taryboje nepasako. Ir čia nei pasversi, nei kitaip pamatuosi to kiekvieno asmeninio indėlio. Žinoma, jei nuvažiuoti, pavyzdžiui, tarybos nariui į bendruomenės šventę yra darbas, tai tada aš nežinau, kas yra poilsis ir kodėl dalyvaujama šioje veikloje. Juk savanoriams, visuomeninių organizacijų lyderiams niekas už darbą nemoka?
Tarp kitko, tą pati situacija ir su Seimo nariais. Žinau tokius seimūnus, kurie nežinau ką veikia tame Seime, nei ką galvoja, nei kokios jų vertybės. Tik po šventes laksto, savo partiją reklamuoja, šeimas „keičia“ savo vaikus palikę, o apie kitus gražiai kalbėdami…
Suprantu, daro tai, ką sugeba.
Negana to, kai kurie Seimo nariai, atėję iš savivaldos, per 4 metų kadenciją taip ir nesupranta, kad jie jau yra Seimo nariai, o ne besiblaškantys tarybos veikloje asmenys, tad jau turi spręsti valstybinio lygmens klausimus.
Aut. past.
Įstatymų leidybą galima stumtelti ir į šoną. Juk nematys tokio darbo rinkėjas. O štai kone visas dienas skirti lakstymui po susitikimus per visas bendruomenes iš eilės – čia jau veikla, už kurią a le elenutės, jonukai ir visi kiti rinkėjai tik dėkos ir dėkos… Mat atvažiavo, jiems padėkojo, dovanų iš Seimo už mūsų pinigus atvežė, dar pažadėjo ir į patį Seimą nusivežti – irgi už mūsų pinigus, kad mes liktume dėkingi… Geras Seimo narys. Rinkime toliau. Lietuva kils, augs ir klestės, ar ne?
Ką jau ten kalbėti apie įsigilinimą ir esminius įstatymų svarstymus. Dažnai girdime, kad pasiūlymų nėra, yra tik įspūdingi parėkavimai. Manau, kad dažnu atveju kai kuriems Seimo nariams leidžiamų įstatymų esmė yra net neįdomi. Bet jie už tai gauna pastovų kelių tūkstančių atlygį. Ir niekas neanalizuoja, ar Seimo narys vertas tokio atlygio ar ne, ar jį užsidirbo savo sėdėjimu (arba ne) posėdžio salėje…
Negana to, kai kurie Seimo nariai, atėję iš savivaldos, per 4 metų kadenciją taip ir nesupranta, kad jie jau yra Seimo nariai, o ne besiblaškantys tarybos veikloje asmenys, tad jau turi spręsti valstybinio lygmens klausimus.
Jei jų (Seimo narių) paklaustume/paegzaminuotume apie jų pačių priimtus įstatymus, tai daugelis, neabejoju, nieko neatsakytų. Kaip neatsakė ir viena kandidatė į rajono merus, LR Seimo narė, dirbanti Sveikatos komitete, debatų metu paklausta, koks PVM yra taikomas vaistams…
Netikite, kad į daugybę klausimų apie Lietuvoje veikiančius įstatymus neatsakytų ir kiti Seimo nariai? Gal pabandom? Neabejoju, vaizdelis būtų super. Geresnis, nei apmokėjimas už tarybos nario darbą. Įdomesnis, nei tada, kai žurnalistai tikrina jų užsienio kalbų mokėjimą. Prisijuoktume iki ašarų. Taptume tikrai laimingesni bent nuo juoko… iš savo pačių kvailumo, kad sugebame tokius atstovus išsirinkti… Juolab kad tai jau ir ne vietinio tarybos nario lygmuo. Tai ne rajono, o mūsų valstybės valdymas, kurį mes jiems patikėjome.
O kas kaltas, kad tokius išsirinkome?
