Pinigai „Kėdbusui“ – seniems autobusams už įspūdingą kainą

Keleivių pervežimo bendrovėje „Kėdbusas“ – paradoksali situacija. Nei vienas iš vadovų neturi profesinės kompetencijos atestato, o tam, kad įmonė galėtų veikti, samdo šį dokumentą turintį verslininką iš Kauno. Jam atlyginimas mokamas iš „Kėdbuso“, o jis atstovauja Vokietijos įmonę, iš kurios „Kėdbusas“ perka nemažai autobusų. Dar keisčiau tai, kad senų autobusų pirkimo sutartys su vokiečiais bei jų kainos taip pat kelia įvairių klausimų.

Baigiantis 2017 metams Kėdainių rajono savivaldybės kontroliuojama keleivių pervežimo bendrovė „Kėdbusas“ pateikė prašymą skirti papildomų lėšų neva nuostolingų maršrutų dotavimui. Tai savivaldybės Tarybos nariams sukėlė įvairių klausimų. Juolab, kad nebuvo deramai paaiškinta, kodėl staiga vėl prireikė pinigų, nes biudžeto lėšomis savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kėdbusas“ ir taip gausiai dotuojama.

Dar daugiau sumaišties sukėlė rajono mero Saulius Grinkevičius paaiškinimas, esą pinigų prašoma vairuotojų atlyginimų kėlimui. 

[quote author=“Aut. past.“]Visgi, bandymas nuo visuomenės paslėpti dalį informacijos juodu flomasteriu užtušuojant kai kurias sutarčių eilutes virto sunkiai paaiškinamu dalyku.[/quote]

Kam iš tiesų šių lėšų reikia, taip ir liko neaišku. Niekas iš „Kėdbuso“ vadovų tąkart savivaldybės Tarybos posėdyje nepasirodė.

Belieka patiems pasidomėti, kaip iš tiesų savivaldybės kontroliuojama, rajono biudžeto lėšomis finansuojama keleivių pervežimo įmonė tvarkosi su finansais. Kaip, iš kur ir kokie autobusai perkami? Svarbu išsiaiškinti, ar mūsų visų pinigai, kuriuos surenkame į biudžetą iš kiekvieno gyventojo, panaudojami teisingai?

Kiekvienam autobusui – po atskirą pirkimo sutartį

Naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ nusprendus pasidomėti bendrovės „Kėdbusas“ pirkimais, pasitelkta viešai prieinama informacija – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiami duomenys. Ten galima rasti tris 2017 metų kovo pabaigoje sudarytas sutartis su Vokietijos bendrove „VDL Bus Center Gmbh“. Tačiau tai tik dalis dokumentų, liudijančių apie Kėdainių bendrovės pirkimų sandėrius.

Kėdainių bendrovė „Kėdbusas“, remiantis šiomis sutartimis iš Vokietijos įmonės pirko tris senus autobusus „VDL Berkhof Ambassador 200“. Nors visi trys autobusai pirkti tą pačią, kovo 23 dieną, kiekvienam jų buvo sudaroma atskira pirkimo – pardavimo sutartis.

Kodėl priimtas toks keistas sprendimas? Juk įsigyjant eilę prekių, kiekvienai jų atskira sutartis dažniausiai nėra rengiama, kartu su pirkimo sąlygomis, techniniais parametrais bei šalių įsipareigojimais jos aprašomos viename dokumente…

Kodėl kiekvieną perkamą autobusą nuspręsta įsigyti sudarant po atskirą sutartį, iki galo neaišku. Narpliojant šią istoriją, ima aiškėti dar daugiau detalių, galinčių tapti atsakymu į šį klausimą.

Bandė nuslėpti dalį informacijos?

Pažvelgus į viešai prieinamas sutartis su Vokietijos bendrove, į akis krinta viena keista detalė. Lietuvių kalba, tiesa, su gramatinėmis klaidomis parengtuose dokumentuose, dalis informacijos užtušuota. Paviešintuose, kaip to reikalauja įstatymai, dokumentuose, nuo pašalinių akių pasistengta paslėpti įsigytų autobusų pagaminimo metus bei identifikacinius numerius.

[quote author=“Aut. past.“]Keista, jog pirkimo–pardavimo sutartyse nei žodžiu neužsimenama apie esą atliktą kapitalinį remontą.[/quote]

Rengiant publikaciją teko susipažinti su kitų šalies keleivių pervežimo bendrovių pirkimo dokumentais. Juose nieko panašaus aptikti neteko. Tad kodėl kėdainiečiai, it slaptą ar itin jautrią asmeninę informaciją slepia nusipirktų autobusų amžių bei jų kėbulo numerius? Ką ši informacija gali išduoti?

Visgi, bandymas nuo visuomenės paslėpti dalį informacijos juodu flomasteriu užtušuojant kai kurias sutarčių eilutes, yra sunkiai paaiškinamas.

Prieš talpinant į viešųjų pirkimų informacinę sistemą dokumentai buvo nuskenuoti, tačiau skenerio lempai popieriaus lapus peršvietus, užtušuota informacija tapo gana aiškiai matoma kompiuterio ekrane…

Tikslo slėpti – neturėjo?

Kita vertus, kai kuriuose dokumentuose bandyta paslėpti tik autobusų kėbulo numerius, tačiau palikti neužtušuoti jų pagaminimo metai. Kitur pasidarbuota dar uoliau, užtušuota visa pirkinį galinti identifikuoti informacija. Visose sutartyse neslėptos perkamų autobusų markės ir bei kainos.

[quote author=“Aut. past.“]Pasidomėjus išsamiau, paaiškėjo esminis neatitikimas. Žmogus tokiu vardu bei pavarde išties dirba autobusus pardavusioje bendrovėje, tačiau ne direktoriumi, o vyresniuoju pardavėju. Vokietijos bendrovei vadovauja visai kitas žmogus – Ferdinand Brouwers.[/quote]

„Kokių tikslų siekiant Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paviešintuose UAB „Kėdbusas“ autobusų įsigijimo sutartyse ir jų priėmimo aktuose paslėpti duomenys apie transporto priemonių pagaminimo metus (kai kuriuose dokumentuose) ir jų kėbulo numerius (visuose dokumentuose)? Kieno nurodymu tai buvo atlikta?“, – naujienų portalas „rinkosaikste.lt“ raštu paklausė bendrovės „Kėdbusas“ generalinio direktoriaus Evaldo Cicėno.

Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovas atsakė lakoniškai, tarsi bandydamas paneigti faktą, jog kai kuriuos duomenis visgi bandyta slėpti.

„Jokių tikslų nėra. Šie duomenys yra vieši“, – portalui „rinkosaikste.lt“ teigė „Kėdbuso“ generalinis direktorius bei pateikė visų 9, tiek 2016, tiek 2017 metais iš minėtos Vokietijos bendrovės pirktų autobusų identifikacinius numerius (VIN kodus).

Daugiausia pirkta senų autobusų

Kėdainių rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, per 2016 – 2017 metus bendrovė „Kėdbusas“ autobusų pirkimui išleido arti milijono – 811 tūkst. 433 eurų.

Tiesa, tik 4 iš šių autobusų yra nauji. Natūralu, kad jų kaina buvo didžiausia – bendrai išleista 178 tūkst. 433 eurų, o tai maždaug 44,6 tūkst. už vieną autobusą.

[quote author=“Aut. past.“]Trečia „Kėdbuso“ pirkinių kategorija – kaip reikiant nugyventi, iki 15 metų amžiaus „sulaukę“ autobusai. Tokių įsigyta daugiausia – net 9. Už viską sumokėta 295 tūkst. eurų, o vieno jų vertė siekia apie 32,7 tūkst. eurų.[/quote]

Dar įsigyti 4 mažai tenaudoti, iki 5 metų senumo autobusai. Pirkiniams išleista 338 tūkst. eurų, tad vieno tokio autobuso kaina – 84,5 tūkst. eurų.

Trečia „Kėdbuso“ pirkinių kategorija – kaip reikiant nugyventi, iki 15 metų amžiaus „sulaukę“ autobusai. Tokių įsigyta daugiausia – net 9. Už viską sumokėta 295 tūkst. eurų, o vieno jų vertė siekia apie 32,7 tūkst. eurų.

Ši kaina, ypač didelė. Tokio amžiaus sulaukę, kursuoti miestuose pritaikyti autobusai užsienio šalyje parduodami maždaug po 17–20 tūkst. eurų.

Vyresnįjį pardavėją pavadino direktoriumi

Pačios sutartys, tarp „Kėdbuso“ ir Vokietijos bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ vertos atskiro aptarimo.

Akivaizdu, kad jas rengę žmonės į savo darbą žiūrėjo itin aplaidžiai.

Į akis krinta šių dokumentų lakoniškumas. Jeigu kitų analogišką veiklą vykdančių bendrovių, pavyzdžių „Kauno autobusai“ skelbiamose pirkimo sutartyse itin detaliai aprašomos ne tik sandorio sąlygos, bet ir techninės įsigyjamų autobusų specifikacijos, kėdainiečiai to daryti, regis, nesivargina. Sutartyje tik nurodoma autobuso markė ir jo pagaminimo metai, teigiama, jog pardavėjas įsipareigoja pirkėjui parduoti techniškai tvarkingą autobusą. Taip pat nurodoma, jog pirkėjas privalo jį nusipirkti ir sumokėti pinigus ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo.

Pardavėju sutartyje nurodoma jau minėta Vokietijos bendrovė, atstovaujama direktoriaus Ewald Piklaps. Pasidomėjus išsamiau, paaiškėjo esminis neatitikimas.

Žmogus tokiu vardu bei pavarde išties dirba autobusus pardavusioje bendrovėje, tačiau ne direktoriumi, o vyresniuoju pardavėju.

Šias pareigas pats E. Piklaps nurodo tiek profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje, tiek ir pasirašydamas komercinį pasiūlymą dėl autobusų pirkimo.

[quote author=“Aut. past.“]„Kėdbusas“ už 13,5 tūkst. eurų kainuojančius autobusus mokėjo po 36 tūkst. eurų. Tai yra daugiau kaip du su puse karto brangiau.[/quote]

Tame pačiame „LinkedIn“ tinkle skelbiama, jog Vokietijos bendrovei vadovauja visai kitas žmogus – Ferdinand Brouwers.

„Kėdbuso“ atstovų požiūrį į savo darbą iliustruoja ir kitas pavyzdys. Sutartyse, kurias pasirašė Kėdainių įmonės direktorius E. Cicėnas, autobusus pardavusio vokiečio pareigos parašytos su klaida. Vietoje žodžio „direktorius“, minimas „direktoeius“. Negana to, viename dokumentų net vokiečių atstovo vardas parašytas klaidingai – ne Ewald, bet Ewvald…

Galima tik spėlioti, kaip šias klaidas, kilus teisiniams ginčams, traktuotų teismas.

Seni autobusai už įspūdingą kainą

Remiantis paviešintais pirkimų dokumentais, už tris senus autobusus „VDL Berkhof Ambassador 200“ buvo sumokėta po 36 tūkst. eurų. O kiek gi autobusai kainuoja iš tikrųjų?

Nurodoma, kad visi trys „Kėdbuso“ pirkiniai pagaminti 2003 metais. Kitaip tariant, tai pakankamai seni, savo amžių jau atgyvenę miesto autobusai.

Tos pačios vokiečių bendrovės „VDL Bus Center Gmbh“ tinklapyje galima rasti informacijos apie parduodamus naudotus autobusus, čia pat nurodoma ir jų kaina.

Įdomiausia tai, jog 2003 metų gamybos identiškos, kaip kėdainiečiai įsigijo, markės autobusai kainuoja 13,5 tūkst. eurų. Nurodoma, kad per savo amžių visi jie nuriedėję apie 800 tūkst. kilometrų.

Kitaip tariant, „Kėdbusas“ už 13,5 tūkst. eurų kainuojančius autobusus mokėjo po 36 tūkst. eurų. Tai yra daugiau kaip du su puse karto brangiau…

Vertę padidino kapitalinis remontas

Kodėl rajono savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami senų, savo amžių nugyvenusių autobusų pirkimui, už juos mokant keliskart brangiau, nei skelbia Vokietijos verslininkai? Kas tai, nesuvokiamas lėšų švaistymas, o gal net nusikalstamos veiklos apraiškos?

Bendrovės „Kėdbusas“ generalinis direktorius E. Cicėnas, kurio parašas figūruoja po sutartimis, naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ teigė, jog visi, iki 15 metų amžiaus senumo autobusai – po kapitalinio remonto, atnaujinti bendrovės „VDL“ gamykloje, pakeisti varikliai į naujus, atitinkančius Euro 5 standartą.

„Nupirkti autobusai yra atnaujinti, atitinkantys EURO 5 standartus ir yra visiškai skirtingų techninių charakteristikų, todėl negali būt tarpusavyje lyginami“, – teigė E. Cicėnas.

Jei tikėti šia informacija, galima suprasti, kodėl pirkinių kaina padidėja 2,6 karto. Tačiau keista, jog pirkimo–pardavimo sutartyse nei žodžiu neužsimenama apie esą atliktą kapitalinį remontą, pakeistus variklius.

Dokumentuose teigiama, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti techniškai tvarkingus autobusus. Joks remontas neminimas ir E. Cicėno ir Vokietijos bendrovės atstovo E. Piklaps pasirašytuose autobusų priėmimo – pardavimo aktuose. Juose nurodoma, kad pirkėjas autobusą, gavo ir apžiūrėjo, tad jokių pretenzijų dėl būklės bei komplektacijos neturi.

„Šie duomenys yra pateikti kartu su pirkimo pasiūlymo dokumentais ir perdavimo–priėmimo dokumentais“, – į klausimą naujienų portalui „rinkosaikste.lt“, kodėl viešai prieinamuose dokumentuose nėra net menkiausios užuominos į tai, kad šiems autobusams buvo atliktas itin brangus, kapitalinis remontas, atsakė „Kėdbuso“ vadovas.

Ir tai dar ne visi keisti dalykai, kuriuos galima aptikti „Kėdbuso“ autobusų pirkimo istorijose. Kodėl „Kėdbusas“ pirko autobusus iš Vokietijos įmonės, kurios oficialus atstovas dirba tame pačiame „Kėdbuse“, skaitykite rytoj, naujienų portale „rinkosaikste.lt.