Pinigų yra, ar pavyks juos tinkamai panaudoti?

Kėdainių rajono savivaldybė pagaliau patvirtino šių, 2017 metų biudžetą – paskirstė pinigus, kurių panaudojimas lems mūsų visų gerovę. Nors savivaldybės biudžetas iš tiesų turtingas, jo pajamos sudaro beveik 40 mln. eurų, politikai abejoja, ar šios lėšos paskirstytos teisingai. Daug ką neramina esminis klausimas – ar pinigų turinčiai savivaldybei pavyks įgyvendinti visus projektus, kad pinigų metų pabaigoje netektų grąžinti į valstybės biudžetą? Keliamas ir kitas klausimas – ar visos lėšos bus panaudotos tikslingai, mat nemažą dalį jų planuojama skirti ir abejotiniems projektams, nekuriantiems jokios pridėtinės vertės.

Pasigenda strategijos ir prioritetų

Ką apie šių metų biudžetą ir jo lėšų paskirstymą galvoja rajono Taryboje dirbantys buvę rajono vadovai – ilgametis meras Viktoras Muntianas ir šias pareigas ėjusi Nijolė Naujokienė?

[quote author=“N. Naujokienė“]Žvelgiant į biudžeto paskirstymą akivaizdu – jame nėra ryškių prioritetų. O taip pat – nesimato, kad jis padėtų spręsti didžiausius mūsų rajono skaudulius, skatintų gyventojų skaičiaus gausėjimą, geresnių gyvenimo sąlygų kūrimą, kokybės gerinimą.[/quote]

Abu Tarybos nariai tikina, kad išanalizavę biudžeto lėšų paskirstymą pasigedo žvilgsnio į perspektyvą ir strateginio matymo.

„Žvelgiant į biudžeto paskirstymą akivaizdu – jame nėra ryškių prioritetų. O taip pat – nesimato, kad jis padėtų spręsti didžiausius mūsų rajono skaudulius, skatintų gyventojų skaičiaus gausėjimą, geresnių gyvenimo sąlygų kūrimą, kokybės gerinimą“, – kalbėjo buvusi rajono merė N. Naujokienė.

Politikė taip pat pasigedo strateginio požiūrio į demografinių problemų sprendimą, darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą į Kėdainių rajoną. O visa tai, anot N. Naujokienės, tiesiogiai daro įtaką žmonių gyvenimo kokybei – ateinant investicijoms kuriamos naujos darbo vietos, darbdaviams konkuruojant dėl motyvuotų darbuotojų, didėja jų atlyginimai.

„Tai – tiesiog išdalintas biudžetas. Be jokių prioritetų, be perspektyvinio mąstymo apie investicijas į ateitį, pridėtinę vertę, kurią šios investicijos ims kurti ateityje“, – sakė N. Naujokienė.

Neišnaudoja Kėdainių išskirtinumo

Dar vienas buvęs Kėdainių rajono savivaldybės vadovas V. Muntianas prisiminė iki šiol neišnaudotas galimybes, rajono istorinių vietų ir kultūros paveldo svarbą ne tik nūdienos, bet ir ateities kontekste.

„Yra kelios sritys, kurios, mano supratimu, ypatingai svarbios. Pirmiausia turime išnaudoti Kėdainių išskirtinumą, daugiau dėmesio skirti kultūros paveldo išsaugojimui, ko šiuo metu labai trūksta. O tai ir senamiestis, ir dvarai, kurie, deja, nebus tvarkomi“, – sakė V. Muntianas.

Politikas įsitikinęs – investavus į istorinių objektų sutvarkymą atsirastų galimybė pritraukti nemažus turistų srautus. O tai padėtų steigtis naujiems ir vystytis esamiems smulkiesiems verslams. Ypač didelės viltys siejamos su nemažu finansiniu potencialu pasižyminčiais litvakų palikuonimis, kurie į Lietuvą, savo protėvių gimtąsias vietas, atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos.

„Savivaldybės skola, kaip buvo žadėta, nemažėja, o tik auga, investicijų pritraukimas į darbo vietų kūrimą vyksta vangiai, miestas netampa patrauklesnis jaunimui. Vienur nusismulkinama, kitur, pvz., daugiabučių kiemų, gatvių rekonstrukcijų apimtys visai neaiškios, nesprendžiama automobilių stovėjimo vietų problema mieste prie daugiabučių namų. Panašu, kad lėšos skirstomos iš rajono kišenės principu „kiekvienam kažkiek“. Per mažai tariamasi su žmonėmis prieš imantis įgyvendinti vieną ar kitą projektą.

Pagal šį biudžetą aš negalėčiau pasakyti, kad prioritetas yra kiekvienas žmogus ir besivystantis mūsų kraštas“, – konstatavo N. Naujokienė.

Norai geri, o galimybės ribotos?

V. Muntianas pasigedo dėmesio ir pačio Kėdainių miesto sutvarkymui – savivaldybė iki šiol nuo kitų šalies regionų atsilieka daugiabučių pastatų renovacijos srityje. O kalbos apie kvartalinę renovaciją, kai sutvarkomi ne tik namai, bet ir šalia jų esantys žalieji plotai, privažiavimai, vaikų žaidimų aikštelės bei kita infrastruktūra – lieka tik kalbomis.

[quote author=“V. Muntianas“]Dėmesys nėra skiriamas ir tam, kas kelia pagrįstą žmonių nepasitenkinimą – prastai privažiavimų prie namų būklei. Šiems darbams biudžete skirta itin mažai, tik 70 tūkst. eurų. Nežinia ar šios sumos pakaks visoms duobėms užlopyti.[/quote]

Lėšų neskiriama ir vaikų darželių renovacijai, nuo nepriklausomybės atkūrimo kapitaliai buvo sutvarkytas tik vienas jų.

„Deklaruojame rūpinimąsi vaikais, bet jiems neskiriame reikiamo dėmesio. Juk renovavus darželių pastatus ne tik sumažėtų šildymo kaštai, bet ir pagerėtų teikiamos paslaugos kokybė. Kita vertus, dėmesys nėra skiriamas ir tam, kas kelia pagrįstą žmonių nepasitenkinimą – prastai privažiavimų prie namų būklei. Šiems darbams biudžete skirta itin mažai, tik 70 tūkst. eurų. Nežinia ar šios sumos pakaks visoms duobėms užlopyti“, – svarstė buvęs ilgametis rajono meras V. Muntianas.

Politikos veteranui užkliuvo viena aplinkybė – numatyta investuoti lėšas į daug objektų, vienas jų – Kėdainių viešųjų erdvių sutvarkymo planas, tikintis Europos Sąjungos finansavimo, tačiau projektai net nepradėti rengti. V. Muntianas abejoja, ar iki metų galo pavyks pradėti darbus ir panaudoti biudžeto lėšas.

„Mes matome deklaruojamus gerus norus, tačiau panašu, kad dėl vėlavimo jų taip ir nepavyks realizuoti“, – sako V. Muntianas.

Nerimauja dėl ateities

Ne geresnės nuomonės apie patvirtintą biudžetą ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, dabar einantis Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėjo pareigas.

„Biudžeto surinkimas labai geras, tuo galima tik pasidžiaugti. Tačiau jau kelinti metai turime rimtų problemų su lėšų įsisavinimu. Baisiausia, kad ir vėl nepasikartotų pernykštis scenarijus – pinigų įvairių objektų renovacijai numatyta daug, bet ar pajėgs savivaldybė juos įsisavinti ir ar neteks vėl grąžinti į biudžetą, matysime“, – sakė A. Kacevičius.

Pasak jo, užtikrinti, kad pinigai būtų įsisavinti ir kontroliuoti kaip vykdomi darbai – savivaldybės administracijos vadovų pareiga.

„Gal ši kontrolė ir vyksta, tačiau rezultatas kol kas ne koks. Man, kaip eiliniam kėdainiečiui, dėl to širdį skauda ir labai neramu nežinant, ar tai bus sugebėta padaryti šiais metais“, – sakė A. Kacevičius.

Senojo „Saulutės“ pastato rekonstravimui paverčiant jį Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriumi valstybė šiais metais skiria net 967 tūkst. eurų.

Dar 100 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto numatyta Kėdainių rajono Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės integravimui į miesto ligoninę, 40 lovų slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus įkūrimui pertvarkant traumatologijos ir psichiatrijos skyrius.

Tikina, kad viskas bus gerai

Tuo tarpu Kėdainių mero pavaduotoja Olga Urbonienė neslepia optimizmo, nors praėjusių metų pabaigoje susidariusi situacija vienareikšmiai parodė – savivaldybės administracijoje esama rimtų problemų, o valdininkams sudėtinga sukontroliuoti pradėtus rekonstrukcijos procesus. To nesureikšmindama O. Urbonienė tikina, kad dedamos visos pastangos, kad nepasikartotų garbės nedaranti pernykštė situacija.

Paklausus, ar bus spėta per metus parengti viešųjų erdvių sutvarkymo projektą, kuriam biudžete numatytas finansavimas, jį suderinti, paskelbti viešųjų pirkimų konkursą bei panaudoti pinigus – O. Urbonienė vylėsi, jog viskas bus gerai.

„Jeigu atsirastų nenumatytų kliuvinių, pavyzdžiui, bendrovės teismui apskųstų viešųjų pirkimų konkurso sąlygas ar rezultatus ir iškiltų grėsmė visam projektui, biudžetą dar būtų galima tikslinti. O tai reiškia – vieniems darbams numatytą finansavimą skirti kitai sričiai ir taip panaudoti lėšas“, – sakė vicemerė.

Nors balsuojant už biudžeto projektą nebuvo prieštaravimų, tylėjo net opozicija, tačiau Tarybos nariai nerimauja ne tik dėl to, kad gali tekti grąžinti pinigus valstybei, jei šių nebus įstengta panaudoti. Ne mažiau politikus neramina ir keistokas lėšų paskirstymas sporto bei kultūros reikmėms. Apie tai – kituose „Rinkos aikštės“ numeriuose.