Permainingo oro palydovas – nugaros skausmas

 Permainingo oro palydovas – nugaros skausmas

Pavasarį ne vieną ima kamuoti nugaros skausmai. Išsiilgę šilumos žmonės šiltus rūbus suslepia spintose, o pamatę švystelėjusią saulę į lauką išeina apsirengę lengvais rūbeliais. Po tokių pasivaikščiojimų neretai kitą rytą jau ir iš lovos sunku išlipti pasidaro. O ką kalbėti apie tuos, kurie nuo ankstyvo pavasario pluša daržuose ir soduose – sukaitę išsirengia, ar kokią sunkesnę dėžę perkelti kur sugalvoja – taip ir „susidraugauja“ su nugaros skausmu. Apie tai, kaip suprasti, kad jus kamuoja nervų šaknelių uždegimas, o kada problema jau gerokai rimtesnė, pasakoja Kėdainių PSPC Neurologijos skyriaus vedėjas Gediminas Juozapavičius.

Padaugėja pavasarį ir rudenį

Neurologijos skyriaus vedėjo teigimu, nervų šaknelių uždegimu besiskundžiančių žmonių stipriai padaugėja prasidėjus aktyviems sodo ir daržo darbams.

„Pavasarį, kai žmonės pradeda žemės ūkio darbus, padaugėja nugaros skausmais besiskundžiančių pacientų. Taip pat ir rudenį jaučiame tokią ligą įsitaisiusių žmonių antplūdį. Tačiau negalima sakyti, kad tai – pavasarinis negalavimas. Visus metus sulaukiame pacientų su radikulopatiniais sutrikimais – taip bendrai vadiname nugaros skausmus, nes jie labai įvairūs būna. Radikulopatiniai jutimai – juosmeninės dalies, torakalinės dalies ar kaklinės dalies nervinių šaknelių dirginimas“, – komentavo G. Juozapavičius.

Tačiau nugarą skauda nebūtinai tik tada, kai žmogus sušąla ar jį perpučia. „Kai žmogų perpučia, tai tiesiog raumenų uždegimas būna. Tačiau situacijų būna įvairių, o nugaros skausmų spektras – labai platus. Nugarą skaudėti gali ir tada, jei kiti organai prastai funkcionuoja. Gali būti įvairios traumos, senų traumų atgarsiai, infekcijos, vyresniems žmonėms – kalkėjimai, kremzlinio audinio sutrikimai“, – vardijo gydytojas.

Kada reikia kreiptis į medikus?

Pirmą kartą užklupti nugaros skausmo žmonės linkę išsigąsti. Skausmas didelis, sunku kvėpuoti, diegia nugarą, judėti taip pat nelengva. Neretai stipriai pašalus net ir gulint ramiai juntamas skausmas. Tačiau ne visada reikia skambinti pavojaus varpais. Svarbu stebėti, ar situacija gerėja.

„Jeigu skausmas plinta, tęsiasi ilgai, nemažėja – tada reikia kreiptis į medikus. O jeigu šiaip vėjas perpūtė, raumenų uždegimas paprastai būna abipusis. Tokiu atveju skausmas neplinta į kojas, nekyla aukštyn – tai vietinis raumenų uždegimas. Tokio skausmo židinį ir apsičiupinėjus galima atrasti“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Paprastas nervų šaknelių uždegimas trunka iki dviejų savaičių. Jis praeina savaime, tačiau, žinoma, įvairios priemonės gali palengvinti žmogaus būklę. Jeigu skausmas plinta ir nemažėja, jaučiamas spaudimo jausmas, galūnių tirpimas – kreipkitės į medikus.

Padės pirtis

Jeigu skausmas nėra labai stiprus, padeda masažai, trynimai. Skausmo palengvinimui yra įvairių preparatų, tepalų, kurie padės atlėgti spaudimui.

„Labai padeda pirtis. Nors mažai tų pirčių belikę, tačiau jei yra galimybė, tai labai padeda. Vanojimas vanta labai padeda suminkštinti raumenis“, – pasakojo G. Juozapavičius.

Jeigu galimybės nueiti į pirtį neturite, į skaudamą vietą nukreipkite karštą dušo srovę. Taip pat galima pasidaryti naminių kompresų iš tiršto čiobrelių nuoviro, valerijono šaknų antpilo. Skausmą numalšins ir juodųjų ridikų sultys ar paparčio lapai.

Sunkius daiktus kelkite atsargiai

Dar viena dažna nugaros skausmo priežastis – netaisyklingas daiktų kėlimas ir nešimas. Prasidėjus darbymečiui žmonės neretai vieni kelia ar neša sunkius daiktus. Už tai nugara tikrai nepadėkos, tad auksinė taisyklė – kelti ir nešti tiek, kiek pajėgiat, nepervertinant savo galimybių. Taip pat svarbu atsiminti, kad keliant sunkų daiktą reikia atsitūpti, kad keliamoji jėga būtų kojose, o ne kelti pasilenkus, kai visas svoris tenka nugarai.

„Dėl tokio netaisyklingo daiktų kėlimo ir nešimo gali atsirasti išvarža – tai tarpslankstelinio tarpo minkštimo iškritimas. Slankstelius jungia fibrozinis žiedas, ir tas minkštimas atlieka amortizatoriaus vaidmenį, jis turi savybę kaupti savyje skystį.

Jeigu nešimo metu fibrozinis žiedas įtrūksta, ima susidarinėti pūslės – tai ir yra išvarža. O išvarža juntama labai įvairiai – gali spausti stuburo smegenis, nervų šakneles, viena ar kita pusė. Juntamas kojų tirpimas. Kai didesnė išvarža būna kenčia urogenitalinė sistema – gali būti šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, gali netgi prasidėti šlapimo nelaikymas. Taigi daug problemų atsiranda“, – pasakojo gydytojas.

Išvaržos namų sąlygomis išsigydyti nepavyks – būtina medikų pagalba. Gali padėti fizioterapinės procedūros, įvairūs pratimai, mankštos – jos sustiprina raiščius.

Dažnai žmonės galvoja, kad turintys išvaržą negali sportuoti, tačiau tai – netiesa. Sportas yra rekomenduojamas toks, kuris sustiprina nugaros raumenis.

Išvarža amžiaus nesirenka

Išvaržos gali atsirasti ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesa, kuo žmogus jaunesnis, tuo lengvesnis gydymas, mat vyresnio amžiaus žmonėms išvaržos kalkėja.

„Vyresniam žmogui išvaržos skausmingesnės – tik labiau pajuda, pavyzdžiui, darže ir surakina skausmas, nutirpsta kojos. Išvarža iš esmės išgydoma. Tačiau operacijos taikomos tik maždaug 5 procentams išvaržą turinčių žmonių – tuomet, kai skausmas būna labai didelis, atsiranda miego sutrikimai, raumenų spazmai, galūnių tirpimas.

Kuo jaunesnis žmogus, tuo geresni gydymo rezultatai. Su amžiumi sustiprėjęs kalbėjimas lemia prastesnius operacijų vyresniems žmonėms rezultatus. Vis dėlto po operacijos gali būti išliekamųjų reiškinių, nes nervas šiaip ar taip jau buvo pažeistas. Būna, kad pėda ima kliūti už nelygumų, sunkiau lipama laiptais, ima veržti ilgiau sėdint ar stovint“, – komentavo skyriaus vedėjas.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video