Pavasarį prasidės pėsčiųjų tilto rekonstrukcija (VISAS STRAIPSNIS)
Jau šių metų rudenį Kėdainiuose iškils analogų visoje Lietuvoje neturintis, medžio konstrukcijų tiltas. Konkursą iš esmės rekonstruoti Kauno ir Kranto gatves jungiantį pėsčiųjų tiltą per Nevėžį laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ rengiasi darbus pradėti jau po kelių mėnesių, kai bus baigtas darbo projektas ir pasitrauks žiema.
Senasis tiltas pasikeis neatpažįstamai
Pėsčiųjų tilto per Nevėžį rekonstrukcijos planai jau įgauna pagreitį – pirmadienį rajono savivaldybėje pasirašyta darbų rangos sutartis su konkurso laimėtoju bendrove „Kauno tiltai“. Ši bendrovė priklauso Lenkijoje ir Lietuvoje veikiančiam infrastruktūros statybos holdingui „Trakcja PRKil S.A.“.
Rekonstrukcijos projekte nurodoma, jog senasis pėsčiųjų tiltas bus iš esmės perstatomas, kardinaliai pakis jo išvaizda. Vietoje tiltą laikančių penkių atramų bus įrengiami keturi nauji gelžbetonio taurai. Nuo pavasarinio ledonešio jie bus apsaugoti lakštinio plieno konstrukcijomis. Ketinama visiškai demontuoti ir iš naujo suformuoti kranto atramas, pastatant gelžbetonio stelas.
Projekte numatyta, jog tiltą laikančias konstrukcijos bus dviejų tipų – gelžbetonio elementai bei iš klijuotos medienos pagamintos santvaros. Prie jų bus tvirtinamos savotiškos stygos – plieno atotampos, ant kurių ir laikysis pagrindinė tilto dalis – paklotas, kuriuo vaikščios žmonės. Jį numatoma padengti rifliuoto profilio impregnuotomis lentomis.
Darbus planuojama baigti rudenį
„Tai neeilinis, unikalus, nestandartinis, architektūriškai tikrai gražus tiltas. Jis ne tik funkciškai, bet ir vizualiai papuoš jūsų miestą. Neabejoju, kad jis taps nauju traukos objektu tiek miesto gyventojams, tiek ir turistams“, – sakė laikinasis „Kauno tiltų“ vadovas, valdybos narys ir ekonomikos direktorius Eugenijus Urlikas.
Pasirašytoje sutartyje nurodoma, jog generalinis rangovas įsipareigoja tilto rekonstrukcijos darbus baigti per 10 mėnesių. Pasak bendrovės atstovo, viskas bus atlikta laiku.
„Statybos darbus turėtume pradėti ir karto po to, kai tik bus baigtas rengti darbo projektas. O tai turėtų užtrukti pora–tris mėnesius. Galiu pasidžiaugti, jog sutartis pasirašoma labai laiku, dabar – netinkamas laikas statyboms, tačiau tinkamas projektavimui. Iki pavasario baigiame projektuoti, turėdami technines detales užsakome sijas, kitus gaminius. O rudenį mes atsakinėsime į klausimas kaip gražiai ir laiku jį pastatėme“, – vylėsi E. Urlikas.
Pasak laikinojo „Kauno tiltų“ vadovo E. Urliko, medines sijas tiltui gamins Lietuvos bendrovė „Jūrės medis“. Tai vienintelė šalyje įmonė, besispecializuojanti sudėtingų konstrukcinių elementų iš medžio masyvo gamyboje.
Tiltas pretenduoja tapti unikaliu laikmečio simboliu
Pėsčiųjų tiltas, po jo rekonstrukcijos turėtų tapti vienu ryškiausių šiuolaikinės architektūros simbolių, puikiai derėsiančiu su istorine Kėdainių senamiesčio architektūra. Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Vytauto Kundroto manymu, miestui labai pasisekė, jog šį tiltą ėmėsi projektuoti vienas ryškiausių šalies architektų, profesorius Jurgis Rimvydas Palys. Juolab kad jo kūrinys iš tiesų unikalus, iš medinių konstrukcijų sudarytas tiltas neturi analogų visoje šalyje.
Pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos projektą itin palankiai įvertino ir aštria pilietine pozicija garsėjantis architektūros kritikas bei publicistas Audrys Karalius.
[quote author=“Architektas A. Karalius“]J. R. Palio tiltas turėtų atkurti pašlijusią urbanistinę pusiausvyrą, kuri nuo Evangelikų reformatų bažnyčios ir Didžiosios Rinkos aikštės bejėgiškai nulinksta Nevėžio pusėje.[/quote]
„Lietuvoje nūnai tiltų statoma mažai. Originalios architektūros tiltų – vienetai. Du iš jų, bene geriausi, būtent ir suprojektuoti dalyvaujant J. R. Paliui: M. K. Čiurlionio tiltas per Nemuną Kaune ir Vytauto Didžiojo tilto per Nemuną rekonstrukcija (irgi Kaune).
Tai, ką architektas J. R. Palys (bendraautorė Ieva Palytė-Veilandienė) konstruoja Kėdainiams, būtent ir vertinu kaip autorinę istorinio tilto temos interpretaciją – sąmoningą, motyvuotą, disciplinuotą. Tačiau šiuo atveju naująjį tiltą netgi vadinti „nauju“ didelio noro nėra – nes jis neturi naujumo geno, kai kam atrodančio kaip savaiminė vertybė.
Taigi, nors Kėdainių tiltas ir naujas, tačiau neturi mados dimensijos ir neskleidžia mados propagandos“, – savo redaguojamame portale Pilotas.lt rašė A. Karalius.
Rekonstruoti ketinta jau prieš dešimtmetį
Remontuoti Kauno ir Kranto gatves jungiantį pėsčiųjų tiltą ketinta jau seniai.
Dar 2007 metais pėsčiųjų tiltą įvertinę bendrovės „Hidroprojektas“ bei Transporto ir kelių tyrimų instituto specialistai konstatavo, jog šio statinio būklė bloga ir jį būtina kapitaliai remontuoti. Labiausiai nusidėvėjusios jį laikančios senų, XIX amžiuje sumūrytų plytų atramos.
„Apžiūros rezultatai leidžia daryti išvadą, kad bendra tilto būklė yra bloga, laikančiosios konstrukcijos nusidėvėjusios, tilto techninis išteklius – išsekęs“, – prieš dešimtmetį konstatavo pėsčiųjų tiltą įvertinę ekspertai.
Turėjo strateginę reikšmę
Dabartinio pėsčiųjų tilto vietoje nuo XVII amžiaus pradžios iki XX amžiaus vidurio stovėjo platus medinis tiltas. Jis buvo pastatytas buvusios perkėlos per Nevėžį vietoje.
Šis tiltas buvo strategiškai svarbus, nes jungė dvi esmines administracines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis, Žemaitiją ir Aukštaitiją. Šiuo tiltu buvo keliaujama iš Vilniaus į Žemaitiją, iš Kauno bei Karaliaučiaus – į Rygą. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad XIX amžiuje šiuo tiltu driekėsi pašto kelias iš Kauno į Sankt Peterburgą.
1958 metais pastačius naują tiltą į pramoninį Kėdainių rajoną, senasis buvo nugriautas. Paliktos tik antroje XIX amžiaus pusėje sumūrytos raudonų plytų atramos. Tais pačiais metais jos apibetonuotos ir pritaikytos dabartiniam pėsčiųjų tiltui.
