Pasmerktas rajono mokyklas nuo uždarymo išgelbės Konstitucinio Teismo sprendimas?

 Pasmerktas rajono mokyklas nuo uždarymo išgelbės Konstitucinio Teismo sprendimas?

Kai kuriose rajono mokyklose, deja, dėl mokyklų tinklo pertvarkos plano jau buvo padaryti negrįžtami pokyčiai. Ar dabar ką nors pakeis priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, rajono Švietimo skyrius dar neįvardija./ Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr

Daug diskusijų ir nerimo sukėlusi mokyklų tinklo pertvarka, pasirodo, prieštarauja Konstitucijai. Seimo opozicijos iniciatyva parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą davė vaisių – teismas nustatė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas įsigalios tik kitų metų sausio mėnesį, o Švietimo mokslo ir sporto ministerija iki to laiko turi padaryti reikalingus pakeitimus.

Nagrinėjo beveik metus

Sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą priėmė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, o prie jų prisijungė dar 57 parlamentarai.

Konstitucinis teismas nagrinėjo klausimą kone metus laiko.

Svarbu tai, kad Konstitucinis Teismas nustatė, jog Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Mokyklų tinklo pertvarkoje buvo nustatyti skaičiai, kiek mokinių kokiose klasėse mažiausiai turi būti. Vertinamas ir bendras visų moksleivių skaičius – jis turi būti ne mažiau kaip 60 mokinių visoje mokykloje.

Švietimietė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad tokie ministerijos užmojai grasino labai didelėmis problemomis – pradedant nykstančiais regionais, baigiant net nykstančia lietuvių kalba./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Nuo šių mokslo metų pradžios dar pernai gimnazijų klasėse turėjo būti mažiausiai 31 vaikas – kitaip tariant, bent dvi gimnazinės klasės.

Išimtys taikomos mokykloms, esančioms kaimo teritorijoje – ten gali būti mažiausiai 12 vaikų, bet jau 2024–2025 metais minimalus vaikų skaičius turėjo būti jau 21, o nuo 2026 metų – 31 vaikas.

Taip pat Konstitucinis teismas išaiškino, kad nors savivaldybių teisė spręsti dėl mokyklų tinklo nėra neribota, tačiau Švietimo įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse.

Ministerija į ugdymo procesą žiūri pro finansų akinius

Kaip sakė Demokratų frakcijos narė, švietimietė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra labai svarbus regioninėms mokykloms, tačiau ne tik joms – mokyklų tinklo pertvarkoje buvo nuostatų, kurios skyrėsi privačioms ir valstybinėms mokykloms, kas pažeidžia teisingumo ir konkurencijos principus.

Konstitucinis Teismas nustatė, jog Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

Aut. past.

O ir kriterijai, kuriuose numatyta, kiek mokinių turinti mokykla bus finansuojama, o kiek – pinigų jau nebegaus ir turės užsidaryti, nebuvo niekaip paaiškinti, nebent tuo, kad ministerija į vaikų švietimą žiūri grynai per ekonominę prizmę ir bando sutaupyti kaimo mokinių sąskaita.

„Tie kriterijai, kaip klausėme, nėra pagrįsti. Galimai tai yra tik finansiniai, ekonominiai skaičiavimai, bet ugdymo moksle to absoliučiai negali būti.

Nebuvo paaiškinta ir kodėl negali likti, kaip yra dabar – klasėje 12 vaikų.  Orientuojamasi į klasę, į mokinių skaičių, srauto skaičių“, – sakė V. Targamadzė.

Parlamentarės teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, esą moksleiviams tokiu atveju, kai sraute per mažai mokinių, nesuteikiama galimybė laisvai pasirinkti kai kurių bendrojo ugdymo dalykų, tačiau tai, pasak jos, anokia problema.

„Jie paprasčiausiai yra įklimpę XX amžiaus pabaigoje. Vien pandemijos metu ir mokytojai, ir vaikai išmoko geriau naudotis virtualia aplinka.

Ugdymo turinio skaitmenizavimui skirti dideli pinigai.

Būdų, kaip keisti, tobulinti ir plėsti ugdymo procesą tikrai yra“, – įsitikinusi profesorė.

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė nepanoro komentuoti priimto Konstitucinio Teismo sprendimo bei pateikti įžvalgų, ką
tai reiškia Kėdainių rajono ugdymo įstaigoms./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tokia pertvarka – peilis regionams

Nors Vyriausybės programa gražiai kalba apie tai, kad turi būti didinamas savivaldos savarankiškumas, praktika rodo, kad visgi centrinė valdžia mielai savo sprendimais regionams suriša rankas.

O surišusi tada jau kratosi atsakomybės – mes nusprendėme, o jūs kapokite galvas ir sugerkite visą gyventojų nepasitenkinimą.

V. Targamadzė sako, kad tokie ministerijos užmojai grasino labai didelėmis problemomis – pradedant nykstančiais regionais, baigiant net nykstančia lietuvių kalba.

„Sakoma, kad regionai turi būti stiprinami, bet toks sprendimas regionus tik silpnintų. Jei jaunos šeimos keliasi į  regionus, jos pirmiausia žiūri, ar yra darželiai, ar yra mokyklos. Šiandien mokymasis privalomas iki 16 metų, tad galbūt dėl pertvarkos uždarius arti esančią mokyklą, po to vaikas tiesiog nebevažiuos į tolimesnę ugdymo įstaigą.

O kokie mokytojai norės važiuoti dirbti į regioną, kurio gimnazija bet kada galės tapti progimnazija?

Su laiku tas nestabilumas nemotyvuos mokytojų rinktis regionuose esančių mokyklų. Mokytojų ir taip trūksta, nauji mokytojai, kurie būtų pasirengę važiuoti į regioną, to nebedarys dėl nepastovumo, netikrumo, kurį sukelia tokios reformos“, – įsitikinusi švietimietė.

Ji pridūrė, kad labai neigiamai tokia reforma atsilieptų regionams.

Dėl kabėjusio mokyklų tinklo pertvarkos Damoklo kardo jau buvo padaryti negrįžtami pokyčiai – dar 2022 metais pradėti Miegėnų, Dotnuvos, Truskavos pagrindinių mokyklų reorganizavimo procesai, Pajieslio daugiafunkciame centre nutrauktas pradinis ugdymas, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre nutrauktas suaugusiųjų pradinio ugdymo programos vykdymas, jaunimo 9 klasė nesudaryta.

Aut. past.

Kėdainiai dėl pertvarkos jau padarė negrįžtamus sprendimus

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė nepanoro komentuoti priimto Konstitucinio Teismo sprendimo bei pateikti įžvalgų, ką tai reiškia Kėdainių rajono ugdymo įstaigoms.

Aišku tik tiek, kad dėl kabėjusio mokyklų tinklo pertvarkos Damoklo kardo jau buvo padaryti negrįžtami pokyčiai – dar 2022 metais pradėti Miegėnų, Dotnuvos, Truskavos pagrindinių mokyklų reorganizavimo procesai, Pajieslio daugiafunkciame centre nutrauktas pradinis ugdymas, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre nutrauktas suaugusiųjų pradinio ugdymo programos vykdymas, jaunimo 9 klasė nesudaryta.

Kai kuriose ugdymo įstaigose planuota vykdyti stebėseną, tad panašu, kad jos galės laisviau atsikvėpti ir dirbti nejausdamos uždarymo grėsmės.

5 Komentarai

  • Tada lengviau valdyt juodą atbukintą masę.Tokiems ir minimumo per akis,ir brangstantis gyvenimas nė motais.Juk neduos valdžiukė badu nudvėsti,pames kokių kruopų.Dabar svarbiausia Ukraina,o savi durneliai gali ir palaukti.

  • Valio Targamazei. Sudarbinsiu kaimo durnelių mokyklose partinius korešus. Durniai durnius tegul moko.

    • Dar visus raudonus komunistus i postus savus susodins ir gerai yra

      • Kuktienė straipsnyje nepaminėjo, kad jos projektų vadovė Naujokienė stengėsi dalį kaimo mokyklų uždaryti. Objektyviai žiūrint, tą reikia padaryti, nes ten nebėra kam mokyti, o pažangiau mąstantys tėvai senai į miestą vaikus veža mokytis. Bet jei lliepė baltoji su nukvakusia ekzzzzperte kritikuoti valdančiuosius, tai už sidabrinius ko nepadarysi

  • s,,,,, ir niekas

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video