Pasirinkimas: didinti mokestį ar plėsti sąvartyną?

Rajono politikams artimiausiu metu neišvengiamai reikės priimti ypač sudėtingą sprendimą nustatant kainą gyventojams ir įmonėms už komunalinių atliekų tvarkymą. Akivaizdu, kad kol kas yra tik du keliai. Pirmas – jei mokestis nebus didinamas, atliekas teks laidoti sąvartyne ir per artimiausius kelerius metus lauks neišvengiama jo plėtra. Arba antras – už atliekų surinkimą ir tvarkymą reikės mokėti daugiau, kad jos būtų deginamos. 

Atliekų deginimo kaina nustatyta tokia, kad nepadidinus mokesčio nebus ir pinigų sumokėti už šią paslaugą. 

Vadinasi, arba sutinkame mokėti daugiau ir gyventi švariau, arba mokame mažiau, bet susitaikome su sąvartyno plėtra. 

Kad būtų įmanomas koks trečias variantas, mažai tikėtina. 

Kaip teigia specialistai, mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nedidėti gali tik tokiu atveju, jeigu gyventojai pradėtų intensyviai rūšiuoti atliekas. Taip sumažėtų mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinys, kuris labiausiai ir išbrangina komunalinių atliekų tvarkymo kainą.

Analizuoja kaimynų patirtį

Savivaldybėje jau nuo gruodžio mėnesio intensyviai dirba ir racionalių išeičių iš šios situacijos ieško specialiai sudaryta darbo grupė. Šios grupės specialistai analizuoja kaimyninių rajonų patirtį ir svarsto, ką galima padaryti Kėdainių rajone, kad būtų galima pažaboti kainų augimą.

[quote author=“Aut. past.“]Arba sutinkame mokėti daugiau ir gyventi švariau, arba mokame mažiau, bet susitaikome su sąvartyno plėtra. Kad būtų įmanomas koks trečias variantas, mažai tikėtina.[/quote]

Neatmetamas variantas komunalinių atliekų tvarkymą pavesti ir vienai iš savivaldybės įmonių, tačiau tam reikia nupirkti šiukšliavežius automobilius, o tai – didelės investicijos, kurių bent jau kol kas nėra iš kur paimti. 

Per kiek laiko toks projektas atsipirktų, dar nespėta paskaičiuoti, tad specialistams teks nemažai padirbėti, kad būtų galima svarstyti tokios idėjos racionalumą. 

Analizuojami ir kiti galimi variantai, kaip pertvarkyti komunalinių atliekų tvarkymo ūkį, kad gyventojų neslėgtų mokestinė našta, tačiau rasti išeitis sudėtinga, nes daugelyje šalies rajonų už komunalinių atliekų tvarkymą gyventojai jau seniai moka kur kas daugiau nei kėdainiškiai.

Darbo grupė jau artimiausiu metu turi parengti Kėdainių rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų projektą, kuriame ir bus numatyti nauji komunalinių atliekų rinkliavos dydžiai. Jie bus pateikti svarstyti ir tvirtinti rajono tarybai. 

Greičiausiai tarybos nariams bus pateikti du sprendimo projektai: vienas – koks rinkliavos dydis iš gyventojų būtų, jei atliekos būtų deginamos, ir kitas – koks, jei jos būtų kaupiamos sąvartyne.

[quote author=“Aut. past.“]Mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nedidėti gali tik tokiu atveju, jeigu gyventojai pradėtų intensyviai rūšiuoti atliekas. Taip sumažėtų mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinys, kuris labiausiai ir išbrangina komunalinių atliekų tvarkymo kainą.[/quote]

Perka brangiau, o parduoda pigiau

Be to, Kėdainių rajono situaciją apsunkina ir tai, kad savivaldybė paveldėjo milžinišką skolą  iš nuėjusios valdžios – bemaž pusę milijono. 

Ši skola susidarė ne vien dėl to, kad ankstesnioji valdžia nesugebėjo išieškoti didelės skolų dalies iš gyventojų ir įmonių, bet ir dėl dar kelių priežasčių.

Pirma – KRATC‘ui pakėlus vadinamąjį sąvartyno „vartų“ mokestį, praeitos kadencijos Kėdainių rajono tarybos nariai laiku nepakėlė šio mokesčio gyventojams, tad situacija susidarė tokia, kad savivaldybė už komunalinių atliekų tvarkymą KRATC‘ui turi mokėti daugiau nei surenka iš gyventojų. 

Kitaip sakant, savivaldybė paslaugą nuperka už ją mokėdama brangiau, o gyventojams parduoda pigiau, skirtumą privalėdama padengti pati iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Antra – lygiai tokia pati situacija ir su komunalinių atliekų surinkimo paslaugos pirkimu. Už atliekų surinkimą iš konteinerių ir pristatymą į sąvartyną savivaldybė vežėjams moka net dvigubai daugiau, nei jai už tai sumoka gyventojai. 

Trečia – rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiuojamas remiantis neteisingais duomenimis.

Surenkama atliekų daugiau nei suplanuota

„Rinkliavos dydis už komunalines atliekas gyventojams nustatytas remiantis skaičiavimu, kad į sąvartyną iš mūsų rajono bus pristatyta 12,4 tūkst. tonų atliekų per metus, tačiau realiai mūsų rajone atliekų kasmet sukaupiama po daugiau kaip 16 tūkst. tonų. Tą aiškiai rodo kelių paskutinių metų duomenys. 

Be to, tokį mūsų sukaupiamų atliekų kiekį buvo apskaičiavę ir ekspertai, tad pernai tvirtinant komunalinių atliekų tvarkymo kainą gyventojams, savivaldybė turėjo ją nustatyti būtent pagal šiuos duomenis.

Dabar belieka tik konstatuoti, kad buvusioji valdžia nusprendė, kad gyventojai turi sumokėti tik už 12,4 tūkst. tonų sukaupiamų atliekų, kai jų realiai sukaupia daugiau kaip 16 tūkst. tonų per metus. 

Vadinasi, beveik už 4 tūkst. tonų atliekų tvarkymą savivaldybė turi mokėti iš savo biudžeto.

Tai dar viena priežastis, kodėl Kėdainių rajono savivaldybė yra taip prasiskolinusi KRATC‘ui “, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.  

[quote author=“A. Kacevičius“]Dabar belieka tik konstatuoti, kad buvusioji valdžia nusprendė, kad gyventojai turi sumokėti tik už 12,4 tūkst. tonų sukaupiamų atliekų, kai jų realiai sukaupia daugiau kaip 16 tūkst. tonų. Vadinasi, beveik už 4 tūkst. tonų atliekų tvarkymą savivaldybė turi mokėti iš savo biudžeto. Tai dar viena priežastis, kodėl Kėdainių rajono savivaldybė yra taip prasiskolinusi KRATC‘ui.[/quote]

Gali paduoti į teismą

KRATC‘as jau seniai reikalauja, kad Kėdainių rajono savivaldybė padengtų susikaupusį įsiskolinimą, kuris siekia per 600 tūkst. eurų. Tokia situacija yra nepatenkintos kaimyninių rajonų savivaldybės, kurios, kaip ir Kėdainiai, yra KRATC‘o dalininkės. 

Neatmestina, kad greitu laiku jos gali pareikalauti, kad KRATC‘as Kėdainių rajono savivaldybę duotų į teismą ir taip išsireikalautų padengti milžinišką įsiskolinimą.

A. Kacevičius sako, jog jau dabar aišku, kad neliks kitos išeities, kaip tik numatyti pinigus skolai padengti savivaldybės biudžete. 

Skaičiuojama, kad iš prasiskolinusių gyventojų ir įmonių bus išsireikalauta maždaug 100 tūkst. eurų, vadinasi, dar apie 300–400 tūkst. eurų skolai padengti turės skirti savivaldybė. 

Administracijos direktorius viliasi, kad skolos grąžinimą pavyks nukelti į kitus metus, mat šių metų biudžete, kai savivaldybę spaudžia terminai įgyvendinant europinius projektus, prie kurių reikia prisidėti biudžeto lėšomis, papildomus 300–400 tūkst. eurų surasti labai sudėtinga.

Mokesčių lapeliai – du kartus per metus

Nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą artimiausiu metu rajono politikai priims dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos, faktas vienas – šiemet krašto gyventojai už komunalinių atliekų tvarkymą mokės pagal du įkainius. 

Mokant už pirmus šių metų mėnesius galios dar pernykštė kaina. 

[quote author=“Aut. past.“]Neatmetamas variantas komunalinių atliekų tvarkymą pavesti ir vienai iš savivaldybės įmonių, tačiau tam reikia nupirkti šiukšliavežius automobilius, o tai – didelės investicijos, kurių bent jau kol kas nėra iš kur paimti.[/quote]

Naujas rajono tarybos sprendimas, kuriuo bus nustatytos naujos kainos už komunalinių atliekų tvarkymą, įsigalios praėjus tik trims mėnesiams po jo priėmimo.

„Tam, kad nekauptume skolų ir greičiau galėtume atsiskaityti su KRATC‘u, šiais metais ketiname gyventojams pateikti dvi sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą. 

Vieną – už pirmus šių metų mėnesius, kur rinkliava už komunalines atliekas bus paskaičiuota pagal seną kainą, o kitą – už likusius metų mėnesius jau pagal naują kainą, kuri įsigalios po tarybos sprendimo priėmimo“, – sako A. Kacevičius. 

Kainų augimą pažabos tik rūšiavimas

Savivaldybės administracijos direktorius pabrėžia, kad norint pažaboti komunalinių atliekų tvarkymo kainos augimą, yra tik vienas būdas – kuo skubiau gyventojams pradėti tvarkingai rūšiuoti atliekas.

„Kol kas mūsų rajone atliekas gyventojai rūšiuoja vangiai. Į sąvartyną patenka beveik 17 tūkst. tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų per metus ir tik 1,5 tonos išrūšiuotų“, – sako A. Kacevičius.

Jis įsitikinęs, kad šią problemą įmanoma išspręsti tik žmones šviečiant ir nuolat kalbant apie tai, kad ateitis tiesiog neįmanoma be atliekų rūšiavimo. 

„Džiugina tik tai, kad atliekų rūšiavimui daug dėmesio skiriama rajono ugdymo įstaigose. Būtent jaunimas ir vaikai yra labiausiai linkę rūšiuoti atliekas ir būtent jie jau moko savo tėvus ir senelius tai daryti. 

Kiekvienas žmogus turi prisiimti atsakomybę ir net tik pats privalo rūšiuoti atliekas, bet ir paraginti, kad tai darytų ir kaimynas, nes nerūšiuojantys atliekų, jų tvarkymą brangina ne tik sau, bet ir visiems kitiems gyventojams“, – sako A. Kacevičius.

Administracijos direktorius pastebi ir tai, kad atliekų rūšiavimui trukdo ir įsigalėję mitai. Vienas iš dažniausių, kad išrūšiuotos atliekos į šiukšliavežius automobilius yra suverčiamos ir sumaišomos kartu su neišrūšiuotomis.

„Tačiau tai – visiškas mitas. Šiukšliavežiuose automobiliuose yra įrengtos visiškai atskiros talpos: į vieną verčiamos mišrios komunalinės atliekos, o į kitą – išrūšiuotos“, – patikina A. Kacevičius.