Paryžiuje apvogta kėdainietė pagalbos iš Lietuvos institucijų nesulaukė
Dažnas piniginėje ar rankinėje nešiojamės „visą savo gyvenimą“. Tačiau kėdainietė Indrė Dambrauskienė įspėja: „Važiuojant į užsienį reikėtų labai pagalvoti, ar tikrai mums viso šito reikia“. Kaip sako į Prancūziją šią vasarą keliavusi dirbti moteris, jai tai yra dar viena pamoka gyvenime, kadangi pernai Paryžiuje susidūrė su tokia pat situacija, bet viskas tąkart baigėsi sėkmingai.
Nesuprato, kad apvogė
„Vykau Prancūzijoje į darbą dviem mėnesiams. Buvo nuojauta, kad galbūt reikėtų viską palikti namuose. Išsiėmiau iš piniginės vaiko asmens tapatybės kortelę, kitas korteles. Pasilikau tik banko, asmens tapatybės korteles, vairuotojo pažymėjimą (galvojau gal prireiks, nes jis ten galioja) ir gal trisdešimt eurų grynųjų, tam atvejui, jei kur nors negalėčiau atsiskaityti kortele.
Aišku, buvo dar visokių kitokių materialiai nevertingų, tačiau man labai brangių dalykų – sesers nuotrauka, šventas paveiksliukas ir kt.“, – kelionės pradžią prisiminė kėdainietė.
Ji pasakojo, kad atvykus į Paryžių, teko labai daug eiti, važiuoti metro. Rankinę, kurioje buvo piniginė, kabojo permesta per petį, o su savimi tempėsi du didelius dvidešimties kilogramų lagaminus. Tad visas dėmesys buvo į juos ir ta rankinė vis sukiojosi – tai ant pilvo, tai ant šono, tai ant nugaros.
„Kadangi mano sesuo gyvena Prancūzijoje, ji atvyko į Paryžių su manimi susitikti, apsikeisti lauktuvėmis ir po to aš keliavau toliau į pietus, į savo darbą. Mes susitikimui iki mano traukinio turėjome keturias valandas, – pasakojo Indrė. – Tuo momentu, kai viskas įvyko, aš tikrai nesuvokiau, kad mane apvogė. Labai skubėjau, nes sesuo su dviem mažais vaikučiais jau laukė.“
Prisiskambinti į ambasadą – be šansų
Susitikusios sesės nuėjo į parką, pasiėmė užkąsti, ramiai atsisėdo, šnekučiavosi su vaikučiais.
„Ant jos dukrytės kaklo pamačiau grandinėlę. Prisiminiau, kad aš taip pat jai buvau atvežusi lauktuvių grandinėlę ant rankos. Atsisuku į rankinę, o ji atsegta ir piniginės nėra.
Aišku, iš karto stresas, įtampa, skambinau į banką blokuoti kortelę. O kortelė buvo liečiama, kuria gali pasinaudoti bet kas.“
Paskui Indrei iškilo klausimas, ar vagys galėtų pasinaudoti jos asmens tapatybės kortele. Jai tai kėlė labai didelę baimę ir nerimą, nes visiškai neturėjo informacijos, kokios galimybės ja pasinaudoti pavogusiems asmenims.
„Tada pradėjau skambinti į visas institucijas, kurios, mano manymu, galėjo man pagelbėti šioje situacijoje. Visų pirma surinkau 112 Paryžiuje. Nors mano ryšio operatorius buvo lietuviškas, tačiau atsiliepė prancūziškai. Perdaviau ragelį sesei, nes ji geriau kalba prancūziškai. Išsiaiškino situaciją. Operatorius viską paaiškino, kad turiu kreiptis į policiją, įforminti įvykį – viskas kaip ir pas mus Lietuvoje. Aišku, laiko aš tam neturėjau, nes reikėjo spėti į traukinį ir vykti toliau į savo darbą. Bet vis tiek norėjau tą kortelę blokuoti. Tada man pasakė, kad viską turiu susitvarkyti Lietuvos ambasadoje“, – tęsė pasakojimą pašnekovė.
Ji susirado Lietuvos ambasados kontaktus. Tačiau, anot jos, jei kartu su pinigine prarandi ir telefoną, laukia labai daug problemų.
„Man pasisekė, kad turėjau telefoną. Bet iš aštuoniolikos skambučių Lietuvos ambasada neatsiliepė nei karto. Nors tai buvo eilinė darbo diena, antradienis, 12 val. Galbūt pietų metas. Tebūnie. Bet kad visiškai nebūtų nei konsultanto, nei roboto, buvo labai keista. Mums su sese kilo daug visokių minčių, dėl ko neatsiliepia, bet tada pagalvojom, kad geriausiai šiuo atveju galėtų padėti Užsienio reikalų ministerija (URM)“, – tąkart tikėjosi moteris.
URM pasiūlė pasigūglinti
Lietuvos URM, kaip sakė kėdainietė, sprendžiant iš balso, atsiliepė jaunuolis.
„Papasakojau jam situaciją, paprašiau, kad paaiškintų, ką toliau daryti tokioje situacijoje ir patikslintų Lietuvos ambasados numerį, kuriuo galėčiau jiems prisiskambinti. Konsultantas pasiūlė pasigūglinti. Po tokio atsakymo aš sutrikau, dar kartą pasitikslinau, kur aš paskambinau, – apstulbusi prisiminė pašnekovė. – Buvo įjungtas garsiakalbis, mūsų pokalbį girdėjo ir sesuo. Ji nustebo. Konsultantas paaiškino, kad teikia tokią ir tokią informaciją, bet būtent tokios, kokios man reikia, turiu paieškoti „Google“.
Jiems, dirbantiems URM, ambasadų numeriai turėtų būti panosėj! Man toje įtampoje buvo nesuvokiama, kaip taip gali būti. Aš tada jam sakau: „Jūs pagūglinkit, aš pastovėsiu ir palauksiu“. Jis surado ir padiktavo man tą patį numerį, kuriuo aš prieš tai skambinau.“
Atidarė skyrių, kuriam negalima prisiskambinti
Indrei buvo neramu dėl asmens tapatybės kortelės, todėl ji toliau ieškojo informacijos internete. Bandė skambinti į Migracijos departamento Kėdainių padalinį. Internete, pasak jos, nurodytas neteisingas telefono numeris, kuriuo neįmanoma buvo prisiskambinti.
Tiesa, dar lygiai prieš metus, praėjusių metų spalį, buvo skelbiama, jog Migracijos departamentas plečia aptarnavimo skyrių tinklą ir atidaro naują įstaigos padalinį Kėdainiuose. Būtent šiame mieste nuo 2019 metų spalio turėjo pradėti veikti Migracijos departamento informacinis centras, teikiantis visą aktualią su migracijos procedūromis susijusią informaciją.
„Esame suinteresuoti sklandžių ir kokybiškų paslaugų užtikrinimu šioje srityje – norime, kad mažėtų eilės ir žmonės turėtų galimybę spręsti jiems rūpimus vizų išdavimo, leidimų laikinai gyventi ar dirbti Lietuvoje suteikimo ir kitus rūpimus klausimus ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šių naujų patalpų atsiradimas Lietuvos centre esančiam regionui yra didelis įvykis – papildomai sukursime nuolatinių darbo vietų“, – anuomet sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Ironiška, tačiau to paties atidarymo metu Migracijos departamento direktorė besidžiaugdama naujiena, tikėjo jos nauda.
„Džiaugiamės naująja migracijos informacine sistema. Ilgai dirbome tam, kad migracijos procedūros klientams taptų kuo paprastesnės ir sklandesnės. Tikimės, kad tie, kurie naudosis sistema, tai įvertins“, – pernai kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
[quote author=“I. Dambrauskienė“]Papasakojau jam situaciją, paprašiau, kad paaiškintų, ką toliau daryti tokioje situacijoje ir patikslintų Lietuvos ambasados numerį, kuriuo galėčiau jiems prisiskambinti. Konsultantas pasiūlė pasigūglinti. Po tokio atsakymo aš sutrikau, dar kartą pasitikslinau, kur aš paskambinau.[/quote]
Konsultantė = robotas
Taigi, žvelgiant į Indrės istoriją kyla klausimas, ar iš tiesų toks informacijos centras Kėdainiams buvo reikalingas.
„Tu stovi svetimoj šaly vidury didelio miesto, prisiskambinti į jokias institucijas nepavyksta… Tokiu atveju apima beviltiškumo jausmas. Galiausiai paskambinau Lietuvoje policijoje dirbančiai draugei. Ji sakė, kad visus reikalus, susijusius su asmens duomenimis ir tapatybės kortelėmis, tvarko Migracijos departamentas“, – situacijoje nepasimesti bandė kėdainietė.
Tada, susiradusi internete departamento Vilniaus padalinio numerį, juo paskambinus, atsiliepė konsultantė, ne robotas.
„Aš paprašiau, kad ji padėtų man blokuoti asmens tapatybės kortelę. Paklausiau, ar apskritai jos blokuojamos ir pan. Iš kur mes galime žinoti tokius dalykus? – retoriškai klausė pašnekovė. – Ji sau ramiu balsu kaip robotas sako: „Jūs turite per internetinius vartus prisijungti prie migracija.lt, prisiregistruoti, surašyti visus duomenis, tada blokuoti kortelę“. Aš tada stoviu vidury Paryžiaus ir jau beviltišku balsu jai sakau: „Bet juk jūs jau atsiliepėte, esate ne robotas, o žmogus, tai gal galite prisijungti ir viską sutvarkyti, užblokuoti mano kortelę, nes aš bijau, kad bus pasinaudota mano duomenimis?“
Kortelę blokavo dvi valandas
Nieko nepešusi ir nesusitvarkiusi reikalų, Indrė išskubėjo į savo traukinį. Kadangi važiuoti reikėjo apie septynias valandas, kėdainietė bandė susitvarkyti asmens tapatybės kortelės blokavimą ir vykdyti Migracijos departamento konsultantės girdėtus nurodymus.
„Atsidariau tą migracijos puslapį, kad užblokuočiau asmens tapatybės kortelę. Nepameluosiu sakydama, kad užtrukau dvi valandas, kol galiausiai tai padariau. Ilgai knisausi, kol viską radau, užpildžiau. Tačiau jokio atsakymo apie tai, ar mano kortelė yra užblokuota, ar viskas užpildyta teisingai ir pan., aš negavau iki šiol, nors jau prieš kurį laiką esu grįžusi į Lietuvą“, – atsakingos institucijos darbu stebėjosi Indrė.
[quote author=“URM“]Kai kuriais atvejais padėti skambinantiesiems gali būti sunku, jei neaiškiai formuluojami klausimai, nesuteikiama aiški informacija apie situaciją, išreiškiami prašymai, peržengiantys atstovybės ar URM darbuotojų kompetenciją. Tačiau net ir tokiais atvejais stengiamasi skambinantiems asmenims suteikti visą įmanomą pagalbą.[/quote]
Kreipėsi į policiją
Į policiją Paryžiuje taip ir nenuėjusi Indrė, nes būtų nespėjusi į traukinį, tai padarė praėjus porai dienų nuo įvykio, kur ne tik užregistravo vagystę, bet ir nuramino.
„Ambasada su manimi susisiekė tik po dviejų valandų, radusi praleistą skambutį ir motyvuodama labai dideliu užimtumu. Tikrai maloniai viską paaiškino. Pasiūlė kreiptis į policiją, kad pačiai būtų ramiau gyventi Prancūzijoje tuos du mėnesius, kol čia būsiu, nes aš likau be jokių asmens dokumentų.
Į policiją nuvykau po dviejų dienų, kur man išdavė išrašą, kad mane apvogė. Taip pat mane ten nuramino, kad nei vairavimo teisėmis, nei asmens tapatybės kortele niekas niekur pasinaudoti negalės. Tokio nuraminimo man būtų užtekę ir iš Lietuvos institucijų. Deja, nieko panašaus nesulaukiau. Gavau tik dar didesnę nervų ir adrenalino dozę“, – nesenais prisiminimais dalijosi moteris.
Informaciją teikia profesionaliai
URM teigė, jog su nukentėjusių lietuvių skambučiais susiduria kone kasdien.
„Apgailestaujame dėl situacijos, į kurią pateko LR pilietė Paryžiuje. Ši aprašyta situacija URM nėra žinoma, tačiau su nukentėjusių piliečių pagalbos prašymais LR diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar URM budėtojai Vilniuje susiduria iš esmės kasdien“, – sakoma raštu pateiktuose ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atsakymuose.
Taip pat teigiama, jog atsakinėjantys į asmenų paklausimus telefonu, Vilniuje budintys URM darbuotojai informaciją teikia profesionaliai ir laikydamiesi nustatyto standarto.
„Nepavykus susisiekti su LR diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis (taip gali nutikti nedarbo ar pietų pertraukos metu, esant užimtoms linijoms dėl didelio skambučių skaičiaus), Vilniuje budintys URM darbuotojai visada suteikia išsamią informaciją, kur paklausėjui kreiptis ir ką daryti. Prireikus, darbuotojai patys susisiekia su atstovybe atsiradus galimybei ir aptaria pagalbos piliečiui teikimo klausimus, – teigiama atsakymuose. –
Kai kuriais atvejais padėti skambinantiesiems gali būti sunku, jei neaiškiai formuluojami klausimai, nesuteikiama aiški informacija apie situaciją, išreiškiami prašymai, peržengiantys atstovybės ar URM darbuotojų kompetenciją. Tačiau net ir tokiais atvejais stengiamasi skambinantiems asmenims suteikti visą įmanomą pagalbą.“
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus duomenimis, dažniausia kreipiamasi praradus asmens tapatybės dokumentus. O daugiausia konsulinės pagalbos klausimų sulaukia Lietuvos diplomatinės atstovybės Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Švedijoje, t.y., ten, kur daugiausia Lietuvos piliečių.
Apgailestauja dėl nemalonaus pokalbio
Tuo metu Migracijos departamento (MD) Aptarnavimo skyriaus vedėja Ingrida Liberytė-Butkevičienė nesistebi, kad Indrei nepavyko prisiskambinti į MD Kėdainių skyrių.
„Situacija, į kurią pateko Jūsų straipsnio herojė, išties nepavydėtina. Iš konteksto galima įsivaizduoti, kad moteris skambino „Google“ paieškos sistemoje išsaugotu Kėdainių rajono policijos komisariato migracijos poskyrio, kurio jau nebėra, telefono numeriu. Tad nenuostabu, kad sujungimas nepavyko, – aiškino I. Liberytė-Butkevičienė. – Iš Jūsų teikiamos informacijos yra aišku, kad Paryžiuje nukentėjusiai lietuvaitei pavyko susisiekti su viena iš Aptarnavimo skyriaus konsultančių.
Deja, panašaus turinio telefono pokalbis nėra išsaugotas, negalėtume paneigti tokį buvus. Tačiau gaila, kad Jūsų minimai pilietei pokalbis su specialiste paliko nemalonų įspūdį. Tikimės, kad panašių atvejų nenutiks, juo labiau kad informaciją stengiamės suteikti tikslią ir suprantamai.“
Paklausta, ar konsultantė negalėjo tiesiog nuraminti stresuojančio ir nerimaujančio žmogaus, paaiškindama, jog jos kortele niekas negali pasinaudoti ir užblokuoti ją galės tada, kai ras tinkamą progą, skyriaus vedėja sakė:
„Sudėtinga būtų paaiškinti pokalbio turinį, kurio nežinome. Tikėtina, teikiamos informacijos kokybę paveikė emocionalus pokalbis. MD aptarnavimo specialistės savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir telefonu asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų neblokuoja. Tačiau jos suteikia informaciją asmenims, kaip tai reikia padaryti. Iš aprašomo įvykio yra aišku, kad tokia informacija, Jūsų minimu atveju, buvo suteikta.“
Kėdainiuose MD skyriaus nėra
Paprašyta paaiškinti, kodėl internete nurodomas žmones klaidinantis Kėdainių skyriaus telefono numeris, MD Aptarnavimo skyriaus vedėja dar kartą patvirtino, jog tokio skyriaus čia nėra.
„MD neturi skyriaus Kėdainiuose, šiame mieste yra įkurtos tik Kauno skyriaus nutolusios darbo vietos ir savarankiškas – Migracijos departamento Aptarnavimo skyrius, kurio darbuotojai teikia informaciją skambinantiesiems telefonu 8 707 67 000 ar rašantiesiems elektroniniu paštu info@migracija.gov.lt. Šie Migracijos departamento kontaktai ir yra nurodyti įstaigos tinklalapiuose www.migracija.lrv.lt ir www.migracija.lt“, – padalinio, kurį prieš metus atidarė vidaus reikalų ministrė, egzistavimą paneigė I. Liberytė-Butkevičienė.
Jei vis dėlto praradote asmens dokumentą užsienyje, MD Aptarnavimo skyriaus vedėja informavo, kad apie tai būtina pranešti vietos policijai.
„Gerai būtų, jei asmens dokumentą praradęs asmuo policijoje gautų tai liudijančią pažymą. Tam, kad pavogtu ar pamestu dokumentu nepasinaudotų svetimi, jį nedelsiant reikėtų užblokuoti MD interneto svetainėje www.migracija.lt, pasirenkant atitinkamą paslaugą. Žmogui dėl to nereikia niekur vykti, pakanka turėti prieigą prie interneto ryšio ir elektroninės bankininkystės.
Vis tik, ar piktavaliai gali pasinaudoti asmens tapatybės kortele (tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje), I. Liberytė-Butkevičienė pasakyti negalėjo.
„Į šį klausimą atsakytų teisėsaugos institucijos“, – sakė MD atstovė.
Tačiau Indrė, susipažinusi su oficialiais institucijų atsakymais, retoriškai klausia:
„Ko būtų vertos visų įstaigų rekomendacijos, jei nei interneto, nei telefono ar kito ryšio žmogus neturėtų? Kas tada..?“
URM rekomendacijos
Konsuliniai pareigūnai užsienyje gyvenantiems ar laikinai esantiems Lietuvos piliečiams teikia Konsuliniame statute nustatytą konsulinę pagalbą. Su konsulinių pareigūnų funkcijomis bei veiksmais, kurių konsuliniai pareigūnai atlikti negali, galima susipažinti čia: http://keliauk.urm.lt/lt/keliaujantiems/konsuline-pagalba/konsuliniu-pareigunu-funkcijos
Ruošiantis kelionei rekomenduojame turėti tikslius URM kontaktus: Užsienio reikalų ministerijos visą parą budintis telefonas nelaimės atveju +370 5 236 2444 (WhatsApp: +370 699 83 537), el. paštas pilieciai@urm.lt.
Verta atsisiųsti „Keliauk saugiai“ programėlę: http://onelink.to/epmjp5.
Esantiems užsienyje ar planuojantiems keliones taip pat rekomenduojame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje https://keliauk.urm.lt/lt/keliones-registracijos-forma.
Taip pat rekomenduojame naudotis „Facebook“ Safety Check funkcija.
