Paroda, leidusi pažvelgti į Lietuvos merginų kraičio skrynias (FOTOGALERIJA)
Parodoje eksponuojama etnografinė tekstilė: rankšluosčiai, staltiesės, paklodės, užvalkalai – tai bene seniausi buitiniai dekoratyviniai mūsų tautos audiniai./Džestinos Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name vyko parodos „Neša kraičius iš svirnelio“ ir leidinio „XX amžiaus namų tekstilė“ pristatymas. Parodos ekspoziciją kėdainiečiams pristatė ir su XX amžiaus pradžios namų tekstilės dirbiniais iš Upytės tradicinių amatų centro etnografinio rinkinio supažindino Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas ir rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas.
Parodoje – etnografinė tekstilė
Parodoje eksponuojama etnografinė tekstilė: rankšluosčiai, staltiesės, paklodės, užvalkalai – tai bene seniausi buitiniai dekoratyviniai mūsų tautos audiniai, kuriuos audė, siuvinėjo ir į kraičio skrynias sukrovė bei savo namus papuošė Elžbieta Rožėnaitė Grigaliūnienė (1901–1973), Ona Vertelkaitė Dailidėnienė (1915–1981), Pranciška Jankūnaitė (1920–2004), Juzė Abloževičiūtė Čepaitienė (1924–2015), Stanislava Žiezdrytė (1932–2020), Danutė Elžbieta Grigaliūnaitė Jankūnienė (1935–2020).
Savo mamų, močiučių austus, nertus, siuvinėtus ir į kraičio skrynias dėtus rankšluosčius, audinio rietimus, staltieses, patalynę Upytės tradicinių amatų centro muziejiniam rinkiniui dovanojo Panevėžio rajono žmonės.
Puiki vieta išsaugoti
Didžiąją dalį parodos eksponatų sudarė G. Jankūno dovanotas šeimos moterų palikimas.
„Paveldėjus savo tėvų ir pas Viešpatį iškeliavusios mamos visus kraičius, neturėdamas žmonos neturėjau kam jų perduoti, todėl pagalvojau, kad Upytės tradicinių amatų svirno erdvė – puiki vieta išsaugoti šį brangų mūsų giminės turtą ir leisti pasidžiaugti bei susipažinti su juo ir kitiems.
Nors tai tikrai brangūs man darbai, kadangi su jais turėjau tiesioginį kontaktą – tai buvo tie daiktai, kuriuos būdamas jaunas nuolat naudojau, tačiau nebuvo sunku išsiskirti, nes žinau, kad turėsiu galimybę dar ne kartą ir vėl su jais susitikti, kaip kad ir šiandien Kėdainiuose“, – sako G. Jankūnas.
Savo mamų, močiučių austus, nertus, siuvinėtus ir į kraičio skrynias dėtus rankšluosčius, audinio rietimus, staltieses, patalynę Upytės tradicinių amatų centro muziejiniam rinkiniui dovanojo Panevėžio rajono žmonės. Didžiąją dalį eksponatų sudaro G. Jankūno dovanotos šeimos moterų palikimas.
Aut. past.
Didžiuojasi sumanymu
Kėdainių krašto Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė didžiuojasi ir džiaugiasi centre veikusia ir tikrai nemažo lankytojų dėmesio sulaukusia paroda bei Upytės Tradicinių amatų centro sumanymu surinkti iš savo apylinkės dar išlikusius audinius, siuvinėtus, nėriniuotus darbus ir pristatyti juos lietuviams.
Padėka ir galimybė
Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė taip pat pasidžiaugia, kad šią parodą, bylojančią apie mūsų protėvių gyvenimo būdą, darbštumą, grožio pajautimą, prieš atiduodant ją muziejaus fondams, gali pamatyti kuo daugiau žmonių.
Paroda „Neša kraičius iš svirnelio“ bei leidinys „XX amžiaus namų tekstilė“, anot jos, – tai padėka moterims, kurios audė, siuvinėjo ir į kraičio skrynias sukrovė mūsų krašto kultūrinį palikimą ir išskirtinė galimybė liaudies meno mylėtojams bei puoselėtojams iš labai arti ir labai tiesiogiai pažvelgti į Lietuvos merginų kraičio skrynias, kuriose – žinutė apie tradicijos galią.
Tapo aišku
„Iniciatyva išsaugoti unikalų mūsų krašto audimo amato tradicijos palikimą gimė 2020-ųjų vasarą, kuomet Upytės tradicinių amatų centras nuolatiniam saugojimui gavo dovaną – XX amžiaus pradžios namų tekstilės rinkinį. Dirbantys amatų centre džiaugėmės, kad centro etnografijos rinkinys pildosi.
Kruopščiai peržvelgiant kiekvieną daiktelį tapo aišku, kad tai – unikalus mūsų krašto audimo amato tradicijos palikimas, kurio didžiąją dalį sudaro vienos šeimos moterų rankomis austi, siuvinėti, nerti rankų darbo gaminiai, sukrauti jų gyvenimo kraičiui.
Tuomet supratome, jog esame atsakingi, kad šis rinkinys būtų tinkamai saugomas, suteikiant sklaidos galimybę.
Tai paskatino parengti paraišką „XX a. 1 p. austinės namų tekstilės rinkinio išsaugojimas ir sklaida“, kuri buvo įvertinta ir finansuota Lietuvos kultūros tarybos bei Panevėžio rajono savivaldybės“, – pažymi A. Sidorovienė.
