Pandemijos valdymas teikia daugiau žalos negu naudos?
Kai kone visa Lietuva yra skirstoma į „tikinčius mokslu“ ir pasisakančius už skiepus bei antivakserius, kai žmonės yra priešinami kone kasdien, atsiranda ir tokių, kurie nebijo viešo Linčo teismo, o analizuoja įvairius mokslinius duomenis, daro išvadas ir teikia siūlymus Vyriausybei, siekdami realiai prisidėti prie pandemijos valdymo.
Neseniai į Sveikatos teisės institutą (STI) susibūrę medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertai, tarp kurių yra nemažai turinčių ir mokslų daktarų vardą, jau daro pirmus realius žingsnius, kad COVID-19 pandemija būtų valdoma remiantis ir mokslo įrodymais, ir žmogaus teisėmis. Siekia, kad valdant pandemiją būtų vadovaujamasi konstituciniais teisinės valstybės, demokratijos ir prigimtinių žmogaus teisių apsaugos principais, kad nepagrįstai nebūtų ribojamos fizinių ir juridinių asmenų laisvės, kad būtų užtikrinta laisva mokslinė diskusija bei būtų atsižvelgiama į visuomenės valią.
Sveikatos teisės instituto vadovas doc. dr. Rimas Jankūnas įsitikinęs, kad Lietuvoje pandemijos valdymui „taikomos priemonės teikia daugiau žalos negu naudos“, todėl neseniai jo vadovaujamas institutas paskelbė 10 punktų pandemijos valdymo planą ir nurodė, kad šių pandemijos valdymo plano punktų esmė: „pradėti nuo balto lapo, paliekant neabejotinai būtinas priemones:
1. Atstumo laikymasis, išskyrus trumpalaikį kontaktą.
2. Žmonių skaičiaus patalpoje ribojimas.
3. Ventiliacija (!).
4. Masinių renginių ribojimas (ne draudimas).
5. Rankų plovimas.
6. Kontaktinių asmenų ir ligonių izoliacija.
7. Žmonių sąmoningumo skatinimas ir sveikatos būklės stebėjimo užtikrinimas, kad sergantys liktų namuose.
8. Tinkamos kaukės tik tais atvejais, kai ankštoje patalpoje susiburia daug žmonių, ypač jei prasta ventiliacija (tačiau norint valdyti COVID-19 tokių situacijų būtina išvengti).
9. Racionali, kruopščiai apsvarstyta ir nutaikyta į rizikos grupes vakcinacija.
10. Tinkami vadybiniai sprendimai ligoninėse racionaliai naudojant lėšas ir papildomai įsteigiant lovų.
Paskelbus šiuos punktus, juos netrukus sukritikavo Seimo narė Jurgita Sejonienė, premjerė Ingrida Šimonytė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Atsirado ir tokių, kurie STI priskyrė antivakseriams, tačiau STI tokius kaltinimus atmetė ir pareiškė, kad pasisako ne prieš COVID-19 vakcinas, o prieš aklą masinę vakcinaciją ir yra už racionalų, klinikiniais tyrimais, poregistraciniais duomenimis ir žmogaus teisėmis pagrįstą vakcinų vartojimą.
Į STI susibūrę įvairių sričių ekspertai paskelbė, jog yra įsitikinę, kad:
– vakcinos yra reikalingos rizikos grupės asmenims;
– visiems asmenims turi būti sudaryta galimybė skiepytis, tačiau jie patys turi nuspręsti, ar nori sumažinti su COVID-19 susijusias rizikas, ar prisiimti su vakcinacija susijusias rizikas;
– visais atvejais asmuo turi priimti sprendimą dėl vakcinacijos laisva valia, jam suteikus visą (palankią ir nepalankią) informaciją, t. y. nepažeidžiant laisvo informuoto sutikimo principo;
– vakciną asmeniui turi paskirti gydytojas, įvertinęs individualų naudos ir rizikos santykį;
– gydytojo vertinimas ir rekomendacija turi būti objektyvūs, todėl finansinės ar kitokios paskatos gydytojams už pasiskiepijusius pacientus negali būti taikomos;
– masinis gyventojų, ypač vaikų ir nėščiųjų, vakcinavimas, kol vakcinų tyrimai dar nebaigti, nežinomos ilgalaikės pasekmės, yra moksliškai, etiškai ir mediciniškai abejotinas;
– paskiepyti asmenys taip pat platina virusą, todėl vakcinacijos pagrindu negali būti nustatomi ribojimai, o nepasiskiepiję asmenys negali būti diskriminuojami ir segreguojami;
– asmenys negali būti verčiami vakcinuotis, sudarant jiems nepalankias finansines, darbo, studijų ar kitokias socialines sąlygas.
Įvertinęs COVID-19 ligos keliamus pavojus bei COVID-19 vakcinų naudos ir rizikos santykį, remdamasis pagrindinių ir poregistracinių klinikinių tyrimų bei masinės vakcinacijos metu gautais duomenimis, STI palaiko Vyriausybės pastangas paskiepyti 65 metų ir vyresnius asmenis arba turinčius gretutinių ligų, jei gydytojas įvertina asmens sveikatos būklę ir nustato:
– ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių individualus COVID-19 vakcinos rizikos ir naudos santykis yra nepalankus;
– ar asmuo nėra persirgęs COVID-19 (COVID-19 vakcinų poveikis persirgusiems klinikinių tyrimų metu nevertintas).
Tik gydytojui suteikus objektyvią informaciją apie vakcinos naudą ir riziką bei apie COVID-19 ligos keliamą riziką, asmuo turi priimti sprendimą dėl vakcinacijos laisva valia.
Esant vakcinų pertekliui Lietuvoje, STI siūlo dalį turimų vakcinų padovanoti neturtingoms šalims, kuriose senyvo amžiaus ir kitų rizikos grupių asmenys neturi galimybės gauti jiems iš tiesų reikalingų vakcinų.
1 Komentaras
gal atsipeikės trijų spalvotų bobų vyriausybė su super virusologu Čaplinsku priešaky ir nebedrįs prievartauti žmonių su skiepais.