„Palangos ruonių“ maudynėse – ir kėdainiečių delegacija

 „Palangos ruonių“ maudynėse – ir kėdainiečių delegacija

Tarp šimtų „Palangos ruonių“ maudynių dalyvių išsiskyrė visas būrys kėdainiečių./Organizatorių nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Savaitgalį dažnas traukė į Lietuvos pajūrį, mat čia vyko tradicinė, aštuonioliktoji, žiemos šventė „Palangos stinta 2022“. Ši šventė kasmet į kurortą privilioja gausesnį būrį kėdainiečių nei dažną vasaros dieną. Štai vien tradiciniame Stintų šventės akcente – „Palangos ruoniai“ maudynėse dalyvavo kelios dešimtys mūsų kraštiečių.

Kėdainiečiai – aktyviausi

Tarp šimtų „Palangos ruonių“ maudynių dalyvių išsiskyrė visas būrys kėdainiečių.

Bėgime Palangos J. Basanavičiaus gatve kraštiečiai laikėsi kartu, o grupės priešakyje bėgo vėliavnešys, rankose laikydamas Kėdainių rajono savivaldybės vėliavą.

Šiemet kraštiečiai nėrė į Baltijos jūros bangas su šimtais bendraminčių iš įvairių Lietuvos kampelių.

Savaitgalį dažnas traukė į Lietuvos pajūrį, mat čia vyko tradicinė, aštuonioliktoji, žiemos šventė „Palangos stinta 2022“./Organizatorių nuotr.

Ir bendruomenės, ir mokyklos

„Palangos ruonių“ maudynėse dalyvavo aktyviausi Kėdainių miesto sveikuoliai, Dotnuvos pagrindinės mokyklos bendruomenės sveikuoliai, Dotnuvos seniūnijos Beržų bendruomenės sveikuoliai ir kt.

Kai kurie dalyviai atskleidė, kad šiose Palangos maudynėse dalyvauja jau tris dešimtmečius iš eilės.

„Kėdainių ruoniai“ pasidžiaugė, kad kasmet jų būrys auga, prie sveikuolių prisijungia vis daugiau jaunimo bei žmonių, pasiryžusių keisti savo gyvenimo būdą.

„Palangos ruonių“ maudynėse dalyvavo aktyviausi Kėdainių miesto sveikuoliai, Dotnuvos pagrindinės mokyklos bendruomenės sveikuoliai, Beržų bendruomenės sveikuoliai.

Aut. past.

Pasiilgta tradicija

Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas Simonas Dailidė sakė, kad ši šventė labai pasiilgta, mat pernai ji nevyko dėl įvairių pandeminių apribojimų.

„Didelis vėjas, šalta. Bet nuotaikos puikios. Čia vyksta ir žvejų varžybos, žvejai varžosi, kuris pagaus daugiausia stintų.

Čia iš visos Lietuvos suvažiavo tautodailininkai, kurie yra išsiilgę tokių renginių, nes per visą koroną nieko nevykdavo. Labai smagu, kad ir žiūrovų labai daug susirinko šiemet.

Kol žvejai gaudo stintas, kol svečiai pramogauja ir ragauja vaišes, mes, ruoniai, lendame į jūrą. Po to šokame aplink laužą, bendraujame.

Tokia ruonių šventė vyksta apie tris dešimtmečius, stintų šventė kiek trumpiau“, – kalbėjo S. Dailidė.

1 Komentaras

  • Vadinami „sveikuoliai“ nuo bado tokie ištinę ar nuo žolės?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video