Pakeliamos lysvės prieš įprastas – privalumai ir trūkumai: mokslininkės įžvalgos ir patarimai

 Pakeliamos lysvės prieš įprastas – privalumai ir trūkumai: mokslininkės įžvalgos ir patarimai

Pasak dr. Audronės Žebrauskienės, nors apskritai toks daržovių auginimas dėžėse yra daugiau mėgėjiškas, o ne profesionalus, išmėginti tokį būdą verta. O gal patiks?/Asmeninio archyvo nuotr.

Į mūsų kiemus žengęs pavasaris ėmė diktuoti ir savo laikotarpio taisykles. Todėl daugelis joms paklūstančių pradėjo ne tik galvoti, bet ir ruoštis greitai prasidėsiančiam daržininkystės sezonui: kas galbūt užsiima dar tik sėja, kas jau grožisi ir puoselėja pirmuosius daigus, o kas svarsto, kur šiemet juos sodins. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo, juokais tariant, „poniška“ daržininkystė, kai įrengiamos pakeltos lysvės, kad reikėtų kuo mažiau lenkti nugarą bei ravėti iš pievos atkeliaujančių žolių. Kaip ir visur, taip ir čia netrūksta tiek įprastos, tradicinės, tiek ir moderniosios daržininkystės šalininkų, vardijančių savo palaikomos srities privalumus ir priešingos – trūkumus. O mes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDUŽŪA) Agronomijos fakulteto docentės dr. Audronės Žebrauskienės paklausėme nuomonės apie pakeliamas lysves ir kam ji, kaip mokslininkė, pati teikia prioritetą – nuo senų senovės puoselėjamai tradicinei daržininkystei ar vis tik tai modernesniajai, kai įrengiamos pakeltos lysvės.

Paprasta, patogu, estetiška

Mūsų pokalbį linksmoji pašnekovė pradėjo su humoru: „Kai sulaukiau jūsų skambučio, man pasidarė labai įdomu, kodėl žmogus iš Kėdainių, kurie yra daržovių kraštas, manęs klausia apie pakeltas lysves!“

Toliau linksmą ir gyvą pokalbį tęsdama dr. A. Žebrauskienė patvirtina, jog pakeltos lysvės pastaruoju metu iš tiesų labai populiarėja ir ypač jaunimas jas mėgsta įsirengti.

„Tai tikrai yra labai patogus daržininkystės būdas. Ir priežiūra paprastesnė, ir piktžoles paprasčiau ravėti, ir estetinis vaizdas gražesnis, tvarkingesnis, jas galima suformuoti, išsidėstyti kaip nori.

Dr. Audronė Žebrauskienė: „Norint auginti daržovių tiek, kad užtektų ir žiemai, pakeltų lysvių kažin, ar užteks. Jos dažniausiai būna nedidelės“./Asmeninio archyvo nuotr.

Pakeliamų lysvių yra įvairiausių: medinių, metalinių, plastikinių – pasirinkimas tikrai labai platus. Galima netgi pasirinkti kokią nori formą, dydį, aukštį ar dėlioti jas keliais aukštais.

Aišku, čia galbūt kažkiek yra ir mados reikalas, bet ir patogumas užima ne paskutinę vietą“, – šypteli specialistė.

Pakeltose lysvėse galima auginti visas daržoves

Ar tai nėra tiesiog „pasižaidimas“? Ar norint turėti pakankamą kiekį daržovių, galima pakeltose lysvėse jas užauginti?

„Taip, jūs labai teisingai galvojate, tai yra daugiau pasižaidimas. Norint auginti daržovių tiek, kad užtektų ir žiemai, pakeltų lysvių kažin, ar užteks. Jos dažniausiai būna nedidelės. Žinoma, priklauso ir nuo žmogaus turimo ploto prie namo ir kiek jis jo gali skirti daržovių auginimui. Tačiau turint bent kažkokį žemės lopinėlį, manau, vasarai ar ankstyvo rudens laikotarpiui tikrai galima užsiauginti kažkokią šviežią savo daržovę“, – kalba VDUŽŪA docentė.

Ji taip pat pastebi, jog dabar daug kas ar ant palangių namuose, ar balkonuose, ar dar visokių kitokių būdų susigalvoja, kad patys užsiaugintų savo daržovę ar kažkokių žalumynų.

„Tai tikrai yra labai patogus daržininkystės būdas. Ir priežiūra paprastesnė, ir piktžoles paprasčiau ravėti, ir estetinis vaizdas gražesnis, tvarkingesnis, jas galima suformuoti, išsidėstyti kaip nori.

dr. A. Žebrauskienė

„Pavyzdžiui, pakeltose lysvėse labai patogu auginti prieskonius, nors šiaip tai viską galima jose auginti. Aišku, jau kokio moliūgo jame neauginsite, nes jam reikia labai daug vietos, – juokiasi specialistė. – Agurkai – taip pat aukštaūgiai, šliaužiantys augalai, tuomet galima jiems sukonstruoti kažkokias atramas, bet įprastoje lysvėje vis tiek juos auginti patogiau. Manau, kad pakeltos lysvės labiau riboja auginimo kiekį.“

Dr. A. Žebrauskienė sako, jog paprastai pakeltos lysvės būna apie 20–25 cm aukščio. Todėl galbūt sunkiau būtų joje užauginti gražias dideles ilgas morkas, kitas šakniavaisines daržoves: „Tačiau jos gali būti ir aukštesnės nei 20 ar 25 cm. Būna kas pasidaro ir pusės metro ar dar aukštesnes, o tada jau galima auginti ir šakniavaisines daržoves.

Pavyzdžiui, aš pati turėjau vieną projektą – pakeltas lysves ant stogo. Jos buvo su dugnu. Taigi, priklauso ir kurioje vietoje bei kaip įrengta yra ta pakelta lysvė: ar ji ant žemės, dirvos, ar ant vejos, ar turi dugną“.

Jei nenorite ravėti, mulčiuokite žolyte

Ne mažiau aktuali daržininkų problema yra ir nuolat vis iš kur nors išlendančios žolės, kurias kartais netgi būna sunku ir išrauti. Todėl mokslininkės klausiu: „Jeigu lysvė yra be dugno, ar piktžolės neišlįs?“

„Iš taip giliai jos neturėtų išaugti į viršų. Tačiau, aišku, vėjas juk nešioja sėklas, tai kažkiek jų tikrai atsiras, bet pakeltose lysvėse patogu ateiti, nusiravėti, nereikia labai žemai lenktis. O be to, žemė būna puri, lengva, tai nesunku ir išrauti vieną kitą piktžolę“, – aiškina pašnekovė.

Bet jei jau visai nesinori ravėti, o lysvės yra kur nors ant vejos prie namo, docentė pataria, kai pjaunate veją, galima jas pamulčiuoti žolyte.

„Tuomet dar ir drėgmę sulaiko, ir trąša nebloga. Tiesa, nereikėtų ką tik nupjautos žolės dėti dideliu sluoksniu, tarkim, 10 cm, nes tada ta žolė pradės šusti, pelyti, atsiras nemalonus kvapas. Todėl prieš dedant ant lysvių nupjautą žolę, ją reikėtų dar šiek tiek pradžiovinti“, – įspėja specialistė.

Paklausta, kokie yra pakeliamų lysvių trūkumai, be to, kad jose neužsiauginsite didelio kiekio daržovių, dr. A. Žebrauskienė įvardija tai, kad jos gali greitai išdžiūti.

„Nes jeigu pakeltose lysvėse nedidelis sluoksnis žemės, tai ir drėgmė greičiau išgaruoja, dažniau reikia laistyti, daugiau prižiūrėti, kad neišdžiūtų. Tačiau, kai jau lapija užauga, išbujoja, tada drėgmė mažiau garuoja, – pastebėjimais dalijasi specialistė. – Kalbant apie tręšimą, kaip ir įprastoje lysvėje, taip ir pakeltoje reikia augalus tręšti.“

Ankstesnė sėja pavasarį

Apibendrindama pakeltų lysvių privalumus ir trūkumus, VDUŽŪA docentė mano, kad jų priežiūra vis tik yra lengvesnė. O kaip dar vieną privalumą ji įvardija tai, kad anksčiau ir paprasčiau pavasarį galima pasisėti norimų daržovių ar prieskoninių žolelių.

„Ant pakeltos lysvės kraštelių lengviau pritvirtinti plėvelę ar kitą karkasą, padaryti tarsi tuneliuką, siekiant daržoves ar daigelius apsaugoti nuo pavasario šalnų. Juk visada labai norisi anksti turėti ridikėlių, salotų, svogūnų laiškų, krapų, jeigu neturi šiltnamio. Aišku, visada galima kažką sugalvoti ir įprastoje lysvėje, bet pakeltoje paprasčiau, – sako pašnekovė ir priduria: „Vis tiek žiemai jau beveik niekas ir nebeaugina daržovių, nes parduotuvėje per visus metus yra šviežių daržovių ar vaisių.

Juolab kad naujuose namuose jau net ir rūsių nebėra, kur galima būtų jas per žiemą laikyti, kaip būdavo anksčiau. Taigi, vėl atkrenta būtinybė auginti daržoves žiemai. O vasarą smagu nubėgti į daržą, nusiskinti kokį krapuką, svogūniuką ar morkytę išsirauti“.

Pakeliamų lysvių įrengimas

Dabar, kaip teigia dr. A. Žebrauskienė, yra tikrai daug įmonių, kurios gali tinkamai įrengti pakeliamas lysves. Tačiau jei planuojate tai padaryti patys, mokslininkė atkreipia dėmesį į svarbiausius akcentus.

„Mano praktikoje pats pigiausias variantas buvo, kai pakeliamą lysvę darėme iš euro padėklų, kuriuos impregnavome, labai gražiai sukalėme ir gavosi labai šaunios lysvės. Jos tikrai nėra niekuo prastesnės.

dr. A. Žebrauskienė

„Jei lysvė daroma iš medinių lentų, reikia pasirinkti kokybišką medieną, kad ji ilgai nesupūtų. Jeigu pakeliamą lysvę norite įsirengti balkone, terasoje, ant stogo ar kitoje panašioje vietoje, vadinasi, lysvė bus su dugnu. Tokiu atveju reikia daryti kažkokį drenažą, apgalvoti, ką įtiesti, kad neperbėgtų vanduo ir pan.

Į pakeltą lysvę kaip ir įprastame darže turi būti pilama kokybiška žemė. Nenusipirksi paprasčiausios durpės ar substrato, kuris greitai sukris ir nežinia, ar kas nors jame augs, – aiškina specialistė. – Galbūt anksčiau turėtame darže žemė buvo labai gera, tai drąsiai galima ją tiesiog įpilti į pakeliamą lysvę. Bet, jeigu žmogus, gyvenantis, kad ir mieste susigalvojo, kad nori per vasarą puoselėti pakeliamą lysvę ir joje kažką auginti, reikėtų pagalvoti, kaip tinkamai paruošti žemę, kad ji būtų švari, be piktžolių ar pan.

Taigi, niuansų yra nemažai, tačiau ypatingų žinių nereikia norint įsirengti paprastą pakeliamą lysvę.“

Jeigu kalbėtume apie „protingą“ lysvę, kurioje gali būti lašalinis laistymas, kompiuterizuotos technologijos įdiegtos, tuomet, kaip teigia pašnekovė, jau reikėtų ir daugiau žinių bei išmanymo ar pasitarti su specialistais.

Svarbiausias darbas įrengiant pačią paprasčiausią ir pigiausią pakeliamą lysvę, anot specialistės, – tinkamai padarytas jos apvadas: „Pirmiausia į žemę reikia tvirtai įkalti kuolus, prie kurių ir bus tvirtinamos lentos. Kitaip tariant, reikia daryti kaip vaikui smėlio dėžę.

Mano praktikoje pats pigiausias variantas buvo, kai pakeliamą lysvę darėme iš euro padėklų, kuriuos impregnavome, labai gražiai sukalėme ir išėjo labai šaunios lysvės. Jos tikrai nėra niekuo prastesnės. Žinoma, medis yra medis, o mes gyvename Lietuvoje, kur tai lietūs lyja, tai saulė kepina ir labai sausa būna. Jei, tarkim, bus labai šlapi metai ir lysvė nuolatos mirks, tuomet tas medis ir supus greičiau. Žodžiu, kaip ir minėjau, pasirinkimų ir variantų įsirengiant pakeltas lysves yra labai labai daug – nuo pigiausių bei paprasčiausių iki brangiausių ir išmaniausių“.

„Ant pakeltos lysvės kraštelių lengviau pritvirtinti plėvelę ar kitą karkasą, padaryti tarsi tuneliuką, siekiant daržoves ar daigelius apsaugoti nuo pavasario šalnų. Juk visada labai norisi anksti turėti ridikėlių, salotų, svogūnų laiškų, krapų, jeigu neturi šiltnamio. Aišku, visada galima kažką sugalvoti ir įprastoje lysvėje, bet pakeltoje paprasčiau.

dr. A. Žebrauskienė

Reikia stebėti augalus ir jų sėjomainą

Kaip pasakoja dr. A. Žebrauskienė, norint turėti gausų daržovių derlių, žinoma, nuolatos reikia stebėti, kaip auga augalai, ar neatsirado kenkėjų, ligų.

„Labai svarbu žiūrėti sėjomainas – kasmet į tą pačią lysvę nereikėtų sėti tų pačių augalų. Reikėtų daryti jų rotaciją, taip ir eiti ratuku kiekvienais metais, – šypteli žinovė. – Laikui bėgant žemė sukris, ravint ar daržoves raunant taip pat ji kažkiek išsinešios, tuomet galima žemių papildyti, jas pagerinti, pavyzdžiui, įterpti mėšlo granulių, tik reikėtų nepadauginti, naudoti saikingai, nes, jeigu tokioje žemėje norėsite užsiauginti braškių, bus daug lapų, bet mažai uogų. O pačioms lysvėms ypatingos priežiūros nereikia“.

Ir, pasak dr. A. Žebrauskienės, nors apskritai toks daržovių auginimas dėžėse yra daugiau mėgėjiškas, o ne profesionalus, išmėginti tokį būdą verta. O gal patiks?

3 Komentarai

  • Pasidarom pakeltas lysves dėžėse iš brangios medienos,vėliau rankomis žemelę susikasame ir sutaupome nebedirbdami jos traktoriais ,kurie tik orą teršia iškastinio kuro skleidžiamais nuodais.

    • O ką sutaupėm ,atiduosim daktarams už dirbtinių sąnarių keitimo ,,nemokamas“operacijas.

  • kokie dikti mes būsim po propaguojamų pakeltų lysvių įsirengimo kultivacijos.Fizinė veikla mus jei ne bagotus,tai bent kuprotus datrauks iki pensijos .

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video