Pašilių gyventojai sunerimę dėl netinkamai tvarkomo miško
Pašilių kaimo gyventojai sunerimę – jų nuomone, Pašilių miškas netoli Tūkstantmečio ąžuolyno yra tvarkomas netinkamai. Esą išvirtę medžiai niekam nerūpi, o vaizdas miške lyg po didžiulės audros ar karo.
Vaizdas liūdnas
„Dabar vyksta daug diskusijų dėl urėdijų reformos. Neagituoju nei už, nei prieš. Tiesiog sakau: nuvažiuokite į Pašilių mišką ir pasižiūrėkite, kaip jis – Lietuvos gamtos ir žmonių turtas, tvarkomas. Pamatę suprasite, kad kažką šioje sistemoje būtina keisti. Kol kas vaizdas labai liūdnas…“ – „Rinkos aikštei“ rašė dažnai su šeima ir augintiniu po mišką vaikščiojantis Pašilių kaimo gyventojas Albinas Stankevičius.
Išvardijo negeroves
A. Stankevičius, paprašytas plačiau pakomentuoti, kas, jo nuomone, yra negerai, kaip didžiausią bėdą įvardijo su šaknimis išvirtusius didžiulius medžius.
„Tie išvirtę medžiai – didžiausia problema. Kaip tai atrodo? Labai prastai. Juk medžiai nėra toli nuo Tūkstantmečio ąžuolyno, tad žmonės mato juos. O kas eina pasivaikščioti, tai išvis baisu… Kai kurie šių medžių yra visiškai supuvę, kiti – pūvantys. Kodėl jų niekas netvarko? Dar likęs nuo tarybinių laikų užrašas, kad „Miškas – mūsų namai“. Nukritę ir niekam nereikalingi inkilai… Kodėl taip nesirūpinama šia teritorija?“ – klausė neabejingas Pašilių gyventojas.
Veikla negalima
Remigijus Bučinskas, Kėdainių miškų urėdijos Labūnavos girininkijos girininkas, paaiškino, jog tie medžiai milžinai, kurių keletas yra išvirtę, buvo nepjaunami specialiai.
„Buvo išskirtas medžių milžinų plotas. Jie buvo nekertami, ten nebuvo galima jokia ūkinė veikla. Taip yra ir šiuo metu. Mes nieko ten negalime daryti, nes priskirtas statusas to neleidžia. Jei statusas pasikeistų – tada būtų galima ūkininkauti“,– paaiškino R. Bučinskas.
Paliekami išskirtinai
Taip pat girininkas pabrėžė, kad Pašilių miške yra vadinamoji biologinės įvairovės zona. Ten medžiai išskirtiniai paliekami. Tokiose zonose taip pat bet kokia ūkinė veikla yra draudžiama, viskas paliekama taip, kaip yra – natūraliai. Miškininkas teigė, kad žmonės turėtų pasidžiaugti, jog yra vietų, kurios bus saugomos ir neliečiamos šimtmečiais.
Daug draustinių
Labūnavos girininkijoje yra išties daug draustinių: Obelies kraštovaizdžio draustinis, kuris apima pietrytinę Kėdainių miesto dalį bei labai nedidelį Kėdainių ir Labūnavos girininkijų teritorijos plotą. Draustinis įsteigtas siekiant sumažinti pramonės taršos įtaką ir išsaugoti Obelies upės slėnyje išlikusį natūralų gamtinį kompleksą. Draustinyje yra 52 hektarai miškų.
Pelėdnagių botaninis draustinis, kurio plota 5 hektarai, miško – tik 1 hektaras. Draustinyje saugomos Nevėžio slėnio pievos, kuriose auga retieji augalai: vaistinis smidras, šilokas ir kiti.
„Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolynas įkurtas 35,0 ha plote, netoli Pelėdnagių, šalia Pašilių gyvenvietės. Ąžuolynas įkurtas ne plyname lauke, o buvusiame išdžiūvusiame, sunykusiame uosyne, kuris valomas išsaugant visus sveikus, vertingus medžius. Labūnavos girininkijoje yra paprastojo ąžuolo genetinis draustinis, kuris užima 8,8 hektarų plotą.
