Pagerino 75 metų karščio rekordą: kaitra jau stichinė
Kėdainių apylinkėse per birželio 1–28 d. laikotarpį yra iškritę net 148,2 mm lietaus, o tai yra net 251 % birželio mėn. normos./Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Po šalto ir lietingo pavasario staiga stoję dideli karščiai vis dar stebina lietuvaičius, nors ir pernai vasara atėjo staiga, tarsi pirštais spragtelėjus. Šiemet, bent jau kol kas gamta negaili ir lietaus, tad gyvename kone kaip tropinio klimato juostoje. Tad rekordiniai šį birželį ne tik karščiai, bet ir krituliai.
Pagerino 75 metų rekordą
Kaip sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, stichinė kaitra kone visoje šalyje buvo pasiekta antradienį.
Stichine kaitra laikomas reiškinys, kuomet maksimali oro temperatūra būna didesnė kaip 30 laipsnių tris ir daugiau dienų.
„Birželio 27 dieną, pirmadienį, šalyje buvo pagerintas net 75 metų senumo rekordas.
Net 33,2 °C oro temperatūra buvo išmatuota Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje. Ankstesnis rekordas (31,2 °C, Vilnius 1947-06-27) pagerintas net 2 laipsniais“, – sakė G. Valaika.
Pagerino ir vietos rekordą
LHMT duomenys rodo, kad pirmadienį panaši kaitra plikė ir Kėdainius. Dotnuvos meteorologijos stotyje fiksuota didžiausia 30,9 laipsnio temperatūra.
„Beveik visose stotyse pagerinti vietiniai rekordai. Štai ir Dotnuvoje buvo pagerintas vietinis birželio 27 dienos rekordas, kuris buvo pasiektas 2020-06-27 ir siekė 29,2 °C.
Ankstesnė reikšmė pagerinta 1,7 laipsnio, o tai yra tikrai nemažai“, – sakė meteorologas.
Atkeliavo tropikai…
Su didžiuliais karščiais šalyje sukasi ir nemažai kritulių. Kone tropikuose gyvenantys lietuvaičiai svarsto, kad tokie kraštutinumai jau gerokai vargina – keletą vasarų visus kamavusi kritinė sausra, o dabar didelis karštis ir paskendę daržai.
„Viską lemia paprasčiausia atmosferos fizika. Kuo oras šiltesnis, tuo jame telpa daugiau vandens garų, o kuo daugiau vandens garų, tuo potencialiai gali susidaryti gausesnės liūtys.
Štai gausius kritulius atnešę pietiniai ciklonai, atkeliavo iš pietų. Jie tuo ir pasižymi, kad savyje turi sukaupę ypač daug drėgmės.
Na, o kadangi jų slinkimo greitis labai lėtas, tad tokio atmosferos sūkurio debesys sąlyginai nedidelėje teritorijoje per 1–2 paras gali išpilti net viso mėnesio kritulių normą“, – tvinstančių žemių tokioje kaitroje fenomeną aiškina G. Valaika.
Paaiškėjo, kad pagerinti ne tik karščio, bet ir kritulių rekordai.
„Remiantis dabartiniais duomenimis, Kėdainių apylinkėse per birželio 1–28 d. laikotarpį yra iškritę net 148,2 mm lietaus (o tai yra net 251 % birželio mėn. normos).
Kartu su Šeduva (Radviliškio r.) tai yra drėgniausias birželio mėn. taškas.
Pažymėtina, kad toks didelis kritulių kiekis iš esmės iškrito tik per 4 paras“, – sako meteorologas.
„Birželio 27 dieną, pirmadienį, šalyje buvo pagerintas net 75 metų senumo rekordas. Net 33,2 °C oro temperatūra buvo išmatuota Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje. Ankstesnis rekordas (31,2 °C, Vilnius 1947-06-27) pagerintas net 2 laipsniais“.
G. Valaika
Teks priprasti
Specialistai pripažįsta, kad nors pavienių orų reiškinių negalima suversti klimato kaitai, radikalūs temperatūrų svyravimai tapo dažnesni,
„Net vasarą vis dažniau turime situaciją, kai pabūna labai karšti orai, o po to praslenka audringas šaltasis atmosferos frontas ir belieka vos 16–20 laipsnių šilumos.
Praeityje net ne kasmet pasitaikydavo 30 laipsnių karštis, na, o šiais laikais tai būna kasmet ir ne po vieną kartą.
Tropinių naktų apskritai beveik nebūdavo fiksuojama.
Tokie faktai tiesiogiai parodo klimato kaitos padarinius mūsų šalyje“, – sakė G. Valaika ir pridūrė, kad tokius svyravimus lemia pakitusi atmosferos cirkuliacija, nes Arktyje mažėjo ledo, pats regionas labiau šyla ir mažėja temperatūros kontrastas tarp pusiaujo ir planetos polių.
„Vietoje būdingos vakarinės pernašos dažniau vyrauja šiauriniai arba pietiniai oro srautai. Taigi į Lietuvą, kuri yra oro masių kryžkelėje, įsiveržia arba labai karštos (nuo tropikų) arba labai vėsios (nuo Arkties) oro masės.
Stipriai svyruoja ne tik oro temperatūra, bet ir kritulių kiekis iškrenta labai netolygiai.
Per vieną dieną gali prilyti už visą mėnesį ir po to sekti savaitės ar dviejų trukmės sausringas laikotarpis.
Būtent tokios vasaros tampa norma. Prie to teks prisitaikyti…“ – reziumavo pašnekovas.
