Paberžėje vyko gilias tradicijas turinčios Sekminės
Džestina BORODINAITĖ
Sekmadienį Paberžėje vyko jau ketvirtą dešimtį skaičiuojanti tradicinė Sekminių šventė, kurioje, be folkloro kolektyvų sambūrio, buvo kepama tradicinė kiaušinienė iš 600 kiaušinių, prisiminti šios šventės papročiai ir tradicijos, vyko šokiai, žaidimai bei rateliai.
Nors renginys tradicinis, bet kasmet jis vis kitoks, suburiantis gausų būrį krašto gyventojų bei svečių, norinčių praturtinti savo dvasią.
Pramogų netrūko
Senąsias tradicijas puoselėjančioje šventėje, kurią vedė Marcinkonių etnografinio ansamblio, humoro grupės, kaimo teatro vadovė, gerai išmananti lietuviškas tradicijas, Rimutė Avižinienė, netrūko nuotaikingų pramogų.
Sertifikuoti amatų meistrai mokė austi juostas, karpyti tradicinius karpinius, susipažinti su vaistingųjų augalų panaudojimu, gaminti karamelinius saldainius, dekoracijas iš žolynų, kepti duoną ir kiaušinienę.
„Į renginį susirinkę taip pat klausėsi pasakojimo apie Sekminių tradicijas.
Šventėje neapsieinama ir be Sekminių simbolių – visiems kolektyvams atliekant bendras dainas, buvo pagerbiamas berželis, kurio šakelės sumerktos į bendrą ąsotį, nes berželių šakomis senovėje puošdavo vartus, šventus paveikslus ir visus namus.
Tikėta, kad berželių šakos apsaugos nuo pikto ir atneš laimę“, – sakė projekto „Sekminės Paberžėje“ vadovė Jūratė Gudliauskienė.
Apie 220 dalyvių
Sekminių šventė, prasidėjusi šv. Mišiomis Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, vėliau susirinkusieji pakviesti į folkloro kolektyvų sambūrį, kuriame dalyvavo folkloro kolektyvai iš Kėdainių ir svečiai iš visų 5 etnografinių regionų.
Iš viso renginyje dalyvavo ir savo folklorinę programą pristatė apie 220 dalyvių – 17 kolektyvų.
Iš Kėdainių rajono dalyvavo net 12 kolektyvų, 4 iš jų – vaikų ir jaunimo.
„Kasmet šventėje tradiciškai dalyvauja visi Kėdainių rajono vaikų ir suaugusių folkloro kolektyvai.
Kviestiniai ansambliai iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Klaipėdos krašto apsilanko vis kiti, kurie parodo vis kitokią folklorinę programą, pamoko naujų šokių, dainų, papasakoja nutikimų.
Tai yra proga mums visiems kartu pabūti sakralioje aplinkoje, kurios takais vaikščiojo Tėvas Stanislovas, padainuoti, pašokti, pasisemti patirties, pabendrauti, pasivaišinti prie bendro stalo, apsikabinti – per metus mes vieni kitų labai pasiilgstame“, – neslėpė J. Gudliauskienė.
Gardžios vaišės
Sekminių šventę, kuri vietiniams įgavo Paberžės atlaidų reikšmę, vainikavo vaišės – tradicinė gardi kiaušinienė iš 600 kiaušinių.
„Sekminių pautienė – tradicinis lietuviškas patiekalas, kuriuo vaišindavosi piemenėliai.
Tačiau Sekminių šventėje neapsieita ir be kitų tradicinių vaišių – naminio varškės sūrio, naminės juodos duonos, giros, raugintų agurkų, lašinių“, – vardijo J. Gudliauskienė.
Džiaugiuosi, kad nuo 2019 metų, rengiant projektus, kasmet gauname finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir Kėdainių rajono savivaldybės – dėl šios priežasties, suvienijus Akademijos kultūros centro komandos pajėgas, šventė tapo respublikine. Pati esu užaugusi, skambant liaudiškoms intonacijoms, jau penkiolika metų vadovauju dviem folkloro kolektyvams, todėl liaudies daina yra mano širdies dalis
J. Gudliauskienė
Dalyvavo ekskursijoje
Folkloro ansamblių nariai bei žiūrovai po koncerto ir edukacinių užsiėmimų buvo kviečiami dalyvauti 1863 m. sukilimo muziejaus organizuojamoje jau tradicine tapusioje ekskursijoje po Paberžę bei supažindinti su Kėdainių krašto istorija ir kultūra.
Išlaiko gražias tradicijas
J. Gudliauskienė pasidžiaugia, jog jau eilę metų švenčiama ir kaskart vis daugiau žmonių suburianti Sekminių šventė Paberžėje padeda išlaikyti gražias tradicijas.
„Džiaugiuosi, kad nuo 2019 metų, rengiant projektus, kasmet gauname finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir Kėdainių rajono savivaldybės – dėl šios priežasties, suvienijus Akademijos kultūros centro komandos pajėgas, šventė tapo respublikine.
Pati esu užaugusi skambant liaudiškoms intonacijoms, jau penkiolika metų vadovauju dviem folkloro kolektyvams, todėl liaudies daina yra mano širdies dalis.
Kaip kolektyvo narė ir vadovė Sekminėse Paberžėje dalyvauju jau beveik du dešimtmečius. Matau, kaip šventė išaugo ir suburia į Paberžę vis daugiau dalyvių.
Rengiant ir vykdant projektą reikia įdėti daug darbo, tačiau šventai tikiu šios šventės idėja, degu jai ruošdamasi, kurdama bendrus, visus dalyvius apjungiančius ritualus.
Už tai gaunu begalinį atlygį: su naujais kolektyvais nuotoliniu būdu pradedame bendrauti kaip svetimi žmonės, o išsiskiriame kaip geriausi draugai, turėdami idėjų bendradarbiauti ir toliau.
Taip plečiasi naujų pažįstamų ratas, gimsta mus vienijančios idėjos.
Vaikų nuoširdus džiaugsmas, bendrai atliekant liaudies dainas, šokant tradicinius šokius, savanoriškas įsitraukimas į veiklas yra didžiausia dovana.
Šventės organizatoriams visada yra kur tobulėti, todėl jau renginio metu ir po jo turime minčių, ką galima būtų kitais metais padaryti geriau, kokių naujovių įtraukti, kokius Sekminių ritualus atlikti“, – kalbėjo J. Gudliauskienė.
Ypatinga šventė
Pasak renginio organizatorių Akademijos kultūros centro direktorės Žydronės Smulskienės, jau daugelį metų Paberžėje švenčiamos Sekminės – ypatinga šventė, palietusi kiekvieno čia buvusio dvasinį pasaulį, leidusi pabūti su gamta, su žmonėmis.
