Oras atgrasė Muziejų nakties lankytojus, bet ištikimiausi prasmingai leido laiką

 Oras atgrasė Muziejų nakties lankytojus, bet ištikimiausi prasmingai leido laiką

Jorūnės Liutkienės nuotraukų koliažas

Jorūnė LIUUTKIENĖ

Nors Muziejų nakties dieną visų muziejų  lankymas buvo nemokamas jau nuo ryto, o mieste buvo suplanuotos vien pramogos, žmonių renginiai pritraukė nedaug. Atėjo ištikimiausi gerbėjai ir savanoriai. Dieną per patį lietų po miestą vaikščiojo ir pietavo ekskursantai iš visos Lietuvos miestų.

Oras nuotaikai netrukdė

Iš vakaro ypatingą amerikiečių fotografijos pionieriaus ir etnologo Edwardo Sheriffo Curtiso fotografijų parodą „Šešėlių gaudytojas“ atidariusio J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kiemelyje dėl šalto ir drėgno oro buvo tuščia, tačiau vidus net kaito nuo dalyvių nuotaikų.

Jau prie pat įėjimo šurmuliavo savanoriai ir paslaugiai mokė tapyti ant vandens. Gana paprastas procesas vadovaujant patyrusiems meistrams pavykdavo net nė karto to nebandžiusiems. O virvelė su džiūstančiais piešiniais ilgėjo tiesiog akyse.

Vieni drąsiau, kiti ne taip drąsiai ėjo į vidų. Čia, koordinuojami dailės mokytojos Daivos Nurdinovos ir asociacijos ,,Spindulys“ vadovės Sandros Palubeckės, po muziejų sukiojosi savanoriai.

Pirmame ir antrame muziejaus aukštuose buvo surengtos mandalų piešimo ir klijavimo, juostų audimo ir apyrankių pynimo bei vilnos vėlimo edukacijos. Dalyviai mielai įdarbino rankas kūrybiniuose procesuose.

J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė D. Minkevičienė-Jazdauskienė Muziejaus nakties proga lankytojams surengė patirčių kupiną vakarą./Jorūnės Liutkienės nuotr.

Vyksta daug parodų

Jau kelerius metus muziejus per atviras naktis neapsieina be šokių. Šį kartą šokių studijos ,,Izzadora“ šokėjai į renginį Kėdainiuose atskubėjo net po pasirodymo Molėtuose. Vadovė Jurgita Liebienė pasiūlė pamokyti susirinkusius klasikinių šokių žingsnelių. Dar pasirodė ir Kėdainių kultūros centro šokių kolektyvas.

Europos muziejų nakties proga į J. Monkutės-Marks muziejų-galeriją susirinkę lankytojai aplankė net kelias šiuo metu čia veikiančias keramikos parodas: Rimos Leipuvienės „Vieneri metai“, Virginijos Užusenytės – „Pa-stebėjimai“, šeimyninio dueto Kristinos ir Mariaus Ramonaičių – „Vakar/ rytoj“ bei jau minėtą legendinio amerikiečių fotografo projektą, kuris buvo įvykdytas Šiaurės Amerikoje XX amžiaus pradžioje.

Taigi muziejuje tą vakarą iš nuotraukų į dabartį – susikaupusius ir kuriančius XXI amžiaus žmones – šiltais, jautriais ir giliais žvilgsniais žvelgė praeitis.

Krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys unikaliame dabarties įvykių Ukrainoje fone pristatė imperinius karus ir savo knygą ,,Kėdainių dvarai“. /Jorūnės Liutkienės nuotr.

Kodėl nauja knyga pristatyta prie Minareto?

Kėdainių krašto muziejus žiūrovus tradiciškai pakvietė ne į vieną renginį, tačiau vakaro vinimi tapo mūsų krašto istoriko Vaido Banio paskaita su daug istorinės medžiagos, pateiktos klausytojus surinkus gana neįprastoje vietoje.

Kėdainių miesto parke prie minareto likučio, kaip pasakė Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, vyko Vaido Banio naujos knygos ,,Kėdainių dvaras“ pristatymas. Kaip sakė pats knygos autorius, kai jau buvo pasiruošta parašytą knygą pristatyti visuomenei, Ukrainoje prasidėjo karas. Ir todėl Vaidas sumanė Kėdainių dvaro istoriją ,,padėti“ į kontekstą.

Dabar šių karo įvykių fone ir 19 amžiaus karai įgauna visai kitą prasmę bei yra lengviau paaiškinami ir atsiskleidžia matant paraleles su dabarties realijomis.

,,Dabar žmonėms daug aiškiau, ką čia veikė E. Totlebenas, vėliau, po karų, gavęs nacionalizuoto dvaro valdas“, − sakė V. Banys. 

Tačiau pasak R. Žirgulio, grafas E. Totlebenas buvo džentelmenas ir grafams Čiapskiams, buvusiems dvaro savininkams, sumokėjo sąžiningai. 

Krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis, kurį visą dieną buvo galima sutikti su miesto svečiais, susirinkusiems į vakarą, skirtą generolo Eduardo Totlebeno ir Rusijos imperiniams XIX a. Krymo bei Balkanų karams išsiaiškinti, pateikė dar  vieną intrigą: kodėl būtent čia numatyta surengti paskaitą?

Taigi, mūsų krašto istorikai sako, kad po Grafo Eduardo Franco Totlebeno mirties jo žmona Victorina (Victorina Elisabeth Luiza), vokiečių barono Gottlieb‘o von Hauff‘o dukra čia įrengė ekspoziciją apie savo vyro veiklą, demonstravo apdovanojimus ir kitus itin įdomius suvenyrus, ir tai galima laikyti ankstyviausiomis krašto muziejaus ištakomis.

Laikoma, kad pats mūsų Krašto muziejus buvo įsteigtas 1922 metais. Tai vienas seniausių muziejų Lietuvoje, kuris šiemet švenčia savo garbingą veiklos ir gyvavimo 100-metį.

Šiuolaikinės komunikacijos priemonės ir neribotos galimybės leidžia būti įvykių sūkuryje neišeinant iš namų. Taigi pirmą kartą muziejaus surengta paskaita iš palapinės šalia vienišo iš turkų Minareto belikusio mūrinio „piršto“ buvo transliuojama tiesiogiai „Youtube“ kanalu ir ją galite paklausyti bet kokiu patogiu metu.   

Visuose renginiuose buvo svečių iš Ukrainos.

3 Komentarai

  • Tas tadas fiesbuke dalinasi apie gejus, kaip suprantu jis uz pederastus eina. Tai kas ten tokie buvo susirinke? Vieni liberalai.

  • Buvo susirinkę žmonės.

  • labai geri žmonės buvo susirinkę. geros vietos tik tokius ir pritraukia.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video