Koks likimas laukia kaimo vieškelių?

Dar visai neseniai tiek viešoje erdvėje, tiek tarp rajono politikų užvirė diskusijų audra svarstant, kokie keliai ir kaip bus tvarkomi. Užsiminta net apie tai, kad savivaldybės pasiūlyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus sprendžiama, kokius kelius tvarkyti, o kokių – ne, gali lemti mažų kaimelių atskirtį. Galiausiai svarstyti šį klausimą ėmėsi rajono savivaldybės Taryba, tačiau ar politikų priimti sprendimai nesužlugdys ir taip vis labiau tuštėjančių kaimų?

Šiek tiek pakeitė

Savivaldybei pasiūlius pirmiausia asfaltuoti bei kitaip tvarkyti tuos kelius, šalia kurių gyvena nemažai žmonių, imta skambinti pavojaus varpais. Juk tai nulemtų dar spartesnį mažesnių kaimų be miestelių nykimą. Kiti rajono politikai teigė, kad šie vertinimo principai iš esmės – geras sprendimas. Tiesa, jų gausa bei griežtumas netenkino daugelio, tad klausimo svarstymas buvo perkeltas į kovo mėnesio Tarybos posėdį. Tačiau priimtas sprendimas, panašu, situacijos iš esmės nepakeis.

Svarstant klausimą komitetuose, Ekonomikos ir biudžeto komitetas buvo pateikęs siūlymą, kaip pakoreguoti kriterijų sąrašą. Kai kurių kriterijų, kurie sukėlė daugiausiai diskusijų, buvo siūloma atsisakyti. Gyventojų skaičius gyvenvietėje ir bendras gatvių ilgis būtų visai išbraukti, o gatvėje įrengtų tinklų ir investicinių projektų tęstinumo kriterijai būtų susiaurinti. Vis dėlto, Tarybos narių šis siūlymas, panašu, nesužavėjo, todėl buvo nuspręsta pritarti minimaliai pakoreguotam ir anksčiau galiojusiam lėšų skirstymo tvarkos aprašui, kuris situacijos iš esmės nekeičia – pokyčiai numato, kad į lėšų skirstymo komisiją reikės įtraukti ūkininkus bei verslininkus. Kitaip tariant – žingsnis pirmyn vis dėlto nebuvo žengtas ir esminių pokyčių nebus.

Norėjo pokyčių

Tačiau kodėl taip nutiko ir kokią reikšmę šis politikų sprendimas turės viso rajono raidai?

Pataisoms nepritarė vos du Tarybos nariai – Adelė Štelmokienė bei Darius Petrauskas.

„Mes norėjome pokyčių. O dabar išeina taip, kad kaip gyvenome tiek metų, taip ir toliau gyvensime – viskas lieka po senovei. Pakoregavus kriterijus būtų buvę galima kokybiškiau ir tiksliau paskirstyti lėšas – būtent ten, kur labiausiai reikia, tačiau mums tas nepavyko.

Atsitiko taip, kad kai kurios seniūnijos jau didžiąją dalį kelių yra susitvarkiusios, tačiau ir toliau gaus pinigus, kuriuos kažkur turės išleisti. Yra seniūnijų, kurios asfaltuoja gatves, kuriose po du namus, ar net po vieną namą tik stovi. Tai ar tikrai labai reikia tą gatvę išasfaltuoti? Tačiau seniūnija skirtas lėšas panaudoti turi, tai ir naudoja, kitiems neduoda. O kad kitose seniūnijose padėtis labai prasta, ir jiems pinigėlių trūksta – niekam neįdomu“, – kalbėjo A. Štelmokienė.

Pasak D. Petrausko, dabar sunku pasakyti, kaip būtų veikusi kriterijų sistema – pokyčiai liko neįgyvendinti.

[quote author=“A. Štelmokienė“]Pakoregavus kriterijus būtų buvę galima kokybiškiau ir tiksliau paskirstyti lėšas – būtent ten, kur labiausiai reikia, tačiau mums tas nepavyko.[/quote]

„Buvau girdėjęs seniūnų pasisakymus, kad nauja tvarka būtų buvusi bloga, bet aš visuomet sakau – keiskime kažką, priimkime naują tvarką, o prie senos tvarkos bus galima visada grįžti, jeigu naujoji tvarka nepasiteisins. Bet kad ir prie tos naujosios tvarkos niekas nedirbo – tai kaip galima žinoti, kaip viskas bus“, – kalbėjo politikas.

Nesusigaudė už ką balsavo?

Kitas niuansas – kaip vyko balsavimas dėl minėto klausimo. Tiems, kas dalyvavo Tarybos posėdyje arba stebėjo jį internetu tikriausiai kilo daug klausimų. Situacija lyg ir buvo paprasta, tačiau jos pateikimas buvo gana sudėtingas. Kelis kartus aiškinta, kaip ir už ką balsuoti, o galutinis rezultatas sukėlė daugiau klausimų, nei atsakymų.

Po to, kai vasario mėnesio Tarybos posėdyje šis klausimas nebuvo nagrinėtas, jis buvo perkeltas į kovo mėnesio Tarybos posėdį.

„Kovo mėnesį Tarybos nariams buvo pateikti du sprendimo projektai. Pirmasis – paliekama ta pati tvarka, papildant lėšų skirstymo komisiją, ir antrasis – su kriterijais. Vyko alternatyvus balsavimas,  tačiau man nesuprantamas Tarybos narių sprendimas pritarti antram siūlymui, o galiausiai balsuoti už pirmąjį sprendimo projektą.

Taigi dauguma Tarybos narių pritarė siūlymui dėl tvarkos aprašo su kriterijais, bet galiausiai jie vis tiek balsavo už senąją tvarką su minimaliais pakeitimais. Tai kam reikėjo siūlymui dėl kriterijų iš pradžių pritarti, o paskui jau nebepritarti?“ – stebėjosi D. Petrauskas.

Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad neretai nutinka taip, kad komiteto posėdyje Tarybos nariai laikosi vienos nuomonės, o atėjus metui balsuoti pasirenka visiškai kitaip.

A. Štelmokienė taip pat atkreipė dėmesį, jog balsavimas vyko keistai: „Panašu, kad žmonės nesusigaudė už ką ir kaip balsuoja, nes iš pradžių siūlymui pritarė, o paskui balsavo priešingai.“

Seniūnai patenkinti

Tuo tarpu kalbinti seniūnai džiaugiasi tuo, kad tvarkos aprašas pakeistas buvo vos minimaliai. Jų teigimu, jau dešimtmetį dirbdami pagal tą pačią sistemą jie jau įpratę, žino, ko gali tikėtis, ir gali ramiai paskirstyti gaunamas lėšas.

„Mes jau daugiau kaip dešimt metų dirbame pagal senąją tvarką. Tai yra geras variantas, nes pinigai, gauti iš Susisiekimo ministerijos, paskirstomi seniūnijoms pagal gyventojų skaičių ir gatvių ilgį. Mes jau buvome įsivažiavę į tas vėžes, žinodavome, kiek pinigėlių maždaug gausime, mes buvom patenkinti tokia tvarka.

Nežinau kodėl paskui buvo sugalvota, kad reikalingi kriterijai. Tų kriterijų buvo labai daug, ir pagal juos mažos seniūnijos būtų gavusios gerokai mažiau pinigų. Kelių asfaltavimui net visai būtume negavę. Tai mes labai norėjome, kad tvarka būtų palikta senoji“, – kalbėjo Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas.

Komisijos praplėtimas seniūnui taip pat priimtinas – nors pirmiausiai dėl lėšų skirstymo sprendė seniūnas, vėliau atsirado seniūnaičiai, o dabar komisija dar labiau išsiplėtė. Tačiau visi komisijos nariai draugiški ir sukalbami, tad nesutarimų nekyla.

R. Valiauskas taip pat teigė, kad gaunamus pinigus išnaudoja, ir visai nesvarbu, kad kai kuriose gatvėse yra vos keli namai.

„Mes gal daugiau dėmesio skiriame išasfaltavimui gatvių ir keliukų, o mažiau – šaligatviams, ženklams, duobių tvarkymui. Pirmiausia susitvarkome visus keliukus. Taip, pernai buvo, kad gatvę išasfaltavome, kur yra trys namai. Bet ten yra kaimelis, ir net jeigu jame gyvena tik trys šeimos, tai negi jos turi dulkėse gyventi?

Tai štai dėl to Miegėnai ir yra gražūs, nes keliai sutvarkyti. Dabar mes daugelį gatvių esame išasfaltavę, ir turime gatvelę, kurioje viena sodyba yra, tai galvojame ir ten sutvarkyti, ir privažiavimus prie vandenvietės, vaikų žaidimų aikštelių – viską asfaltuosime, po truputį per kelis metus viską susitvarkėme ir dabar liko jau smulkmenos įvairios.

O pagal naują sistemą mes kelis metus būtume nieko negavę. O kodėl mūsų seniūnijos pinigus kita seniūnija turėtų gauti? Juk kiekviena seniūnija gauna pinigėlių pagal gyventojų skaičių.

Visos seniūnijos turi gauti pinigus proporcingai, tada nebus piktumų tarp gyventojų. Juk žmonės mato, kaip kiti tvarkosi, kitaip ir būti negali“, – kalbėjo Gudžiūnų seniūnas.

Pernaravos seniūnas Artūras Gustas taip pat tikino besidžiaugiąs, kad tvarkos aprašas buvo mažai pakeistas.

„Buvau už tą tvarką, kuri visuomet ir buvo. Kriterijai mažoms gyvenvietėms būtų lėmę atskirtį ir mažesnius šansus gauti lėšų. Surinkome naują komisiją, jie taipogi patenkinti tuo, kad Taryba priėmė būtent tokį sprendimą.

Aš tikrai netikiu, kad yra seniūnijų, kuriose nebėra ką tvarkyti. Manau, kad visoms seniūnijoms tų pinigėlių skiriama dar ir per mažai ir visuomet jų trūks. Juk kad ir kaip bebūtų, visuomet galima rasti, kur panaudoti skiriamas lėšas“, – kalbėjo seniūnas.

Tenkintų tiek viena, tiek kita tvarka

Tuo tarpu Josvainių seniūnas labai nesijaudina nei dėl vienos, nei dėl kitos tvarkos. Jo manymu, abiem atvejais rezultatas būtų panašus, skirtųsi tik laiko sąnaudos.

„Mes buvome įpratę prie senosios tvarkos. Na nauja tvarka būtų priimta, būtų kitaip – bet kam spėlioti, kas būtų, jeigu būtų?

Dabar, kai gauname lėšas keliams, pasirenkame vieną gatvę, kurią asfaltuosime, ir asfaltuojame ją kokius trejus metus, kol viską sutvarkome. O pagal kriterijus komisija atrinktų keletą gatvių ir jas sutvarkytų per metus. Taigi porą metų nieko nevyktų, o per trečius metus išasfaltuotų gatvę. Ką mes darome trejus metus, jie padarytų per vienus.

Tai čia toks ir skirtumas“, – kalbėjo Algimantas Sirvidas.

Tai, kad seniūnijų kelių būklė skiriasi, o kartais net ir drastiškai, matoma plika akimi. Tačiau seniūno manymu, tai – toli gražu ne kelių metų įdirbis, tad kartais situacija skiriasi dėl gerokai anksčiau priimtų sprendimų ir buvusios tvarkos.

„Tas palikimas eina nuo senų laikų. Kiek tam tikrose gyvenvietėse kolūkiniais laikais buvo išasfaltuota, tiek jos ir turi. Kitose gyvenvietėse, jei nebuvo išasfaltuota, jos ir atsilieka. Be abejo, tarp seniūnijų yra skirtumas“, – kalbėjo seniūnas.