Nuo nerimo iki panikos – tik vienas žingsnis

Atrodo, esate sveikas jaunas žmogus, nesiskundžiate rimtomis sveikatos problemomis. Tačiau štai visai netikėtai darbe ar namuose imate jausti keistus simptomus – širdis ima pašėlusiai plakti, ima trūkti oro, jaučiate skausmą krūtinėje, kuris plinta į kairį petį ir visą ranką. Jus užplūsta nenusakomos baimės jausmas, kad tuoj atsitiks kažkas labai labai blogo. Dažniausiai pajutę tokius simptomus žmonės išsikviečia medikus, o šie jiems nieko nenustato, mat tokios savijautos priežastis – mūsų mintyse. Panikos sutrikimas – gana dažna bėda, su kuria susiduria jauno amžiaus žmonės. Kaip atpažinti šią problemą bei kaip su ja kovoti, pasakoja psichologė Snieguolė Cėgienė.

Požymius lengva supainioti

Kėdainiuose dirbanti psichologė S. Cėgienė pabrėžia, kad panikos sutrikimas realaus pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei nekelia, nors panikos atakos metu žmogui gali atrodyti, kad jis tuoj uždus ar jam sustos širdis – to tikrai nenutiks.

„Panikos sutrikimui yra būdingas priepuoliais užeinantis labai intensyvus baimės ir nerimo jausmas, pasireiškiantis žmogaus kasdienėse situacijose. Panikos sutrikimas diagnozuojamas, kai žmogus patiria bent du netikėtus priepuolius. Panikos atakų metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo, kas jį neramina. Nors nėra jokio realaus pavojaus nei jo gyvybei, nei sveikatai, tačiau žmogui atrodo, kad jis tuoj numirs arba išprotės. Šios mintys sukelia dar didesnį nerimą. Asmuo jaučia somatinius pojūčius ir vegetacines reakcijas.

Ištikus panikos priepuoliui žmogus gali jausti drebulį, dusulį, šalčio ar karščio pylimą, padažnėjusį širdies plakimą, svaigulį, pykinimą, prakaitavimą, kūno dalių tirpimą, bijo nukristi ar nualpti viešuose vietose ir panašiai. Kartais pakinta aplinkos ir savęs suvokimas, atsiranda nerealumo pojūtis“, – simptomus nupasakojo psichologė.

Panikos atakos gali trukti nuo 10 minučių iki pusvalandžio, tačiau priepuolių dažnumas ir trukmė gali būti įvairūs. Labiausiai žmones gąsdinantys simptomai – skausmas krūtinėje. Šiuos pojūčius dažnas supainioja su priešinfarktine būkle.

„Ištikus panikos priepuoliui dažnai jaučiamas skausmas krūtinėje, baiminamasi, kad sustos širdis ar kvėpavimas, atsisakys veikti svarbiausi gyvybiniai organai ir ištiks mirtis. Kai kurie žmonės painioja priešinfarktinės būklės simptomus su panikos priepuoliais“, – komentavo A. Cėgienė.

Specialistė pabrėžia, kad panikos priepuolis – nėra psichikos liga.

Jaunų žmonių bėda

Psichologė pastebi, kad panikos atakos dažniau kamuoja jaunus žmones. Taip pat ši problema dažniau užpuola moteris nei vyrus.

„Per metus apie 10 proc. sveikų žmonių pajunta paniką, bet tai ne visada reiškia sutrikimą. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 20–30 metų asmenims, tačiau pasitaiko, kad ši bėda kamuoja ir paauglius – man teko konsultuoti ir 15–18 m. paauglius, kuriems kelis kartus per savaitę kartodavosi panikos atakos.

Taip pat jei šeimoje yra asmenų, sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė“, – komentavo S. Cėgienė.

[quote author=“S. Ciegienė“]„Panikos sutrikimui yra būdingas priepuoliais užeinantis labai intensyvus baimės ir nerimo jausmas, pasireiškiantis žmogaus kasdienėse situacijose.[/quote]

Psichologė atkreipia dėmesį, kad panikos priepuolius vis dažniau patiria jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs, karjeros siekiantys žmonės. Panikos atakos gali pasireikšti ir nuolat stresą patiriantiems ar pervargusiems žmonėms – jaunoms mamoms, studentams, verslininkams.    

„Žmogaus charakterio savybės taip pat gali lemti tai, ar jam pasireikš panikos atakos. Žema asmens savivertė, didelis reiklumas sau ir kitiems, noras viską kontroliuoti, nemokėjimas išreikšti emocijų, polinkis jas kaupti gali lemti šių nemalonių pojūčių priežastį. Emocijos vis tiek kokia nors forma iškils – panika, nerimu, padažnėjusiu širdies plakimu, ar kitais nemaloniais pojūčiais mūsų kūne“, – pastebi psichologė.

Gali prasidėti staiga

S. Cėgienės teigimu, dėl panikos sutrikimo gydymo į ją kreipiasi apie 9–15 proc. visų pacientų. Taip pat pastebima, kad vis dažniau šiai problemai akis į akį pažvelgia ir vyrai, kurie ieškosi psichologo pagalbos.

„Dažniausiai tenka dirbti su moksleiviais, studentais (egzaminų metu), vyresniais žmonėmis  konfliktinių situacijų metu, bedarbiais, žmonėmis, kurie siekia karjeros, turinčiais priklausomybių žmonėmis“, – pasakojo psichologė.  

Mokslininkai nustatė, kad nuolatinė įtampa namuose ir darbe, stresas, sudėtingi santykiai su aplinkiniais, padidėjęs jautrumas, emocinis nestabilumas, mąstymo būdas, didinantis nerimą ar įtampą, psichologiniai sunkumai, slopinami jausmai, atidėliojami problemų sprendimai, besitęsiantis nerimas, vidiniai konfliktai, savikritika ir neapykantos jausmas sau, pyktis gali paskatinti atsirasti panikos atakas.

„Panikos priepuolį gali sukelti kai kurių vartojamų vaistų šalutinis poveikis, kai ilgai vartojus alkoholį ar narkotikus staiga nustojama juos vartoti, esant kai kuriems skydliaukės ar širdies veiklos sutrikimams.

[quote author=“S. Ciegienė“]Panikos atakos gali trukti nuo 10 minučių iki pusvalandžio, tačiau priepuolių dažnumas ir trukmė gali būti įvairūs. Labiausiai žmones gąsdinantys simptomai – skausmas krūtinėje.[/quote]

Panikos sutrikimas gali prasidėti po stipraus sukrėtimo žmogaus gyvenime (ligos, skyrybų, artimo žmogaus mirties ir pan.). Kartais – netikėtai, be aiškios priežasties, pvz., važiuojant mašina, autobuse, lifte, stovint parduotuvėje eilėje ir pan. Neretai žmonės ima vengti vietų ar situacijų, kuriose anksčiau išgyveno nemalonią būseną. Žmogus nuolat tikrina savo kūno pojūčius – jis pastebi tokius pojūčius, į kuriuos kiti net neatkreiptų dėmesio“, – komentavo S. Cėgienė. 

Gydoma psichologo kabinete

Panikos sutrikimai yra gydomi medikamentais ir psichologiniais metodais, tokiais kaip relaksacija, atsipalaidavimo, kvėpavimo ir kitokiomis technikomis.

„Psichologai dažnai taiko kognityviąją, kitaip – elgesio terapiją. Psichoterapijos seansų metu mokoma geriau suprasti panikos atakos simptomus ir juos kontroliuoti. Svarbu suprasti panikos priepuolių priežastis, mokėti stebėti save, kontroliuoti ir sumažinti panikos atakų metu kylančius somatinius jutimus ir mintis. Psichoterapija padeda panikos atakas retinti, suteikia pagrindą priepuolių nebijoti ir tvarkytis su jais.

Kai žmogus išmoksta kontroliuoti savo mintis (pvz., kad serga nepagydoma liga, kad jį ištiks infarktas ir pan.), išmoksta teisingai išreikšti savo emocijas, tai palengvina patį priepuolį ir gali padėti jo išvengti.

Žmogui, patyrusiam panikos priepuolį, verta kuo anksčiau kreiptis į specialistus, kad būtų tiksliai nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas, kol panikos sutrikimas netapo tęstinis ir chroniškas“, –rekomenduoja psichologė.

S. Cėgienė taip pat pabrėžia, kad panikos sutrikimas yra išgydomas, tačiau kartais gydymas gali užtrukti net keletą metų.

Kaip kovoti su nerimo priepuoliu savo jėgomis? Pataria psichologė Snieguolė Cėgienė.

• Giliai įkvėpkite per nosį ir sulaikykite orą 5–6 sekundėms, tuomet palengva iškvėpkite per burną. Pakartokite tai penkis kartus.
• Prasidėjusi panikos priepuoliui susiraskite nuošalesnę vietą ir pasistenkite nusiraminti, atsipalaiduoti atlikdami kvėpavimo pratimus.
• Žmogui, kuriuo pasitikite, pasipasakokite, kaip jaučiatės. Kai kuriems žmonėms sunku nusiraminti būnant vieniems.
• Paanalizuokite, kokie pasikartojantys įvykiai sukelia nerimo priepuolius (gal jų galima išvengti).
• Stenkitės vartoti mažiau nikotino, kofeino, alkoholio – šios medžiagos skatina nerimą.
• Veiksminga priemonė – fizinis krūvis (bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ir kt.).
• Susitikite akis į akį su savo baime, kai pajuntate pirmuosius nerimo simptomus, nusiteikite nerimą nugalėti.
• Mokykitės savitaigos. Tai – galingas ginklas, kuris gali padėti nusiraminti ir išvengti panikos atakų.
• Stenkitės patirti kuo mažiau nerimo, užsiimkite mėgstama veikla, bendraukite su draugais, artimaisiais, mąstykite pozityviai ir tinkamai pailsėkite – tai padės išvengti panikos atakų pasikartojimų.