NT rinka sulėtėjo, bet nesustojo
Laura Markevičiūtė: „Dėsniai rinkose galioja tie patys – fundamentiniai: paklausos–pasiūlos balansas ir jo įtaka kainai. Kadangi rinkų dydį sunku net palyginti, rinkų jautrumas pokyčiams taip pat labai skiriasi: kuo rinka mažesnė, tuo jos jautrumas didesnis“./CITUS/Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Vasario 24-ąją Putinui įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus karinį konfliktą, kilo daug nerimo, baimės, klausimų dėl ateities. Anot ekspertų, nekilnojamojo turto (NT) rinka, paprastai, sureaguoja viena pirmųjų, nes neapibrėžtumas jai ypač nepalankus. Panašią situaciją išgyvenome ir prieš dvejus metus, kai dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos visoje Lietuvoje 2020 m. kovo viduryje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Įsigaliojo griežti socialinio gyvenimo suvaržymai, paralyžiavę verslą, o iškilusi rizika žmonėms netekti pajamų visiškai sustabdė ir būsto rinką. Tačiau, kaip pastebi NT projektų valdymo kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis, tai buvo tik trumpam, o jau po kelių mėnesių, paaiškėjus, kad smūgis ekonomikai buvo nereikšmingas, būsto paklausa šovė į viršų.
Panaši situacija klostėsi ir Kėdainių rajone. O dar praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Kėdainiuose NT brokeriai vardijo neįtikėtinas būsto kainas, kurios kartais siekdavo net Kauno mieste vyraujančias aukštumas. Plačiau apie NT situaciją mūsų mieste šiuo metu ir prognozes ateičiai kalbėjomės su kompanijos analitike Laura Markevičiūte.
– Dar visai neseniai, praėjusių metų pabaigoje–šių metų pradžioje visi kaip išprotėję ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Kėdainiuose pirko NT, mokėjo didesnes sumas nei jis vertas. Ar dabar kas nors pasikeitė?
– Planuojant investicijas visada rekomenduojame žiūrėti į ilgesnę perspektyvą. Visame pasaulyje – o taip pat, žinoma, ir Lietuvoje – nesikeičia tendencija, kad žmonės daugiau keliasi iš periferijos į didmiesčius, o ne atvirkščiai. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje investicijos didmiesčiuose, o ypač sostinėje, yra saugesnės ir perspektyvesnės.
Gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu, tam tikrose lokacijose patrauklumas išauga arba šokteli paklausa, kuri mažoje rinkoje turi daug greitesnę ir didesnę įtaką kainoms. Tačiau čia investicijos yra daug rizikingesnės, nes net ir nedideli ekonominiai svyravimai ar paklausos sumažėjimas iš karto atsilieps būsto vertei – jį realizuoti bus sunkiau, kris kainos ir nuvertės investicijos.
Vertindami antrinę rinką (geltonai pažymėtas stulpelis), matome, kad sandorių skaičius nėra labai išaugęs nuo 2015 metų – sudaro kasmetinį vidurkį. Tačiau kainos, taip, tikrai auga. Manau, kad didžiausią įtaką tam padarė infliacija, bet mažoje rinkoje, iš mažos imties sunku daryti didesnes išvadas.
„Gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu, tam tikrose lokacijose patrauklumas išauga arba šokteli paklausa, kuri mažoje rinkoje turi daug greitesnę ir didesnę įtaką kainoms. Tačiau čia investicijos yra daug rizikingesnės, nes net ir nedideli ekonominiai svyravimai ar paklausos sumažėjimas iš karto atsilieps būsto vertei – jį realizuoti bus sunkiau, kris kainos ir nuvertės investicijos.
L. Markevičiūtė
– Kaip NT rinka Kėdainiuose reaguoja į karą?
– Į karą Ukrainoje reaguoja rinka visoje Lietuvoje: ji sulėtėjo, tačiau nesustojo, kaip tai nutiko paskelbus pirmąjį karantiną dėl koronavirusinės pandemijos 2020-aisiais. Mažesnių miestelių rinkose, kur daug mažiau aktyvumo, tas pokytis matosi ryškiau.
– Beje, ar „Lifosos“ gamyklos (kurioje dirba gana didelė gyventojų dalis) situacija turės kokios nors įtakos NT rinkai Kėdainiuose?
– „Lifosos“ situacija gali turėti įtakos, jei daug būstų būtų pirkti už paskolas, tačiau taip, tikėtina, nėra. Iš kitos pusės, gali rinką sujudinti didelės dalies žmonių sprendimas keltis gyventi į kitą miestą – tada rinkoje padidėtų pasiūla.
– Aišku, Kėdainių NT kainų šuoliui nemenkos įtakos turėjo ir ganėtinai menka pasiūla, ypatingai mažas naujų statybų vystymas? Gal dabar, žvelgiant ir sudedant net kelias situacijas (karą, „Lifosos“ padėtį, demografinių rodiklių prastėjimą), naujos statybos apskritai net ir nebereikalingos?
– Taip, paklausa gali sumažėti, atsižvelgiant į miesto demografinius rodiklius, kurie gali pablogėti dėl „Lifosos“ gamyklos situacijos vystymosi. Nedidelių miestelių būsto rinkos – ypatingai jautrios ir priklausomos nuo stambių darbdavių, kuomet kiekvienas jų susvyravimas (darbuotojų atleidimas, etatų mažinimas arba bankrotas), smukdo rinką.
– Apskritai, ar galima pastebėti kokių nors Kėdainių NT rinkos skirtumų arba sąsajų su didžiųjų miestų NT rinkomis?
– Dėsniai rinkose galioja tie patys – fundamentiniai: paklausos–pasiūlos balansas ir jo įtaka kainai. Kadangi rinkų dydį sunku net palyginti, rinkų jautrumas pokyčiams taip pat labai skiriasi: kuo rinka mažesnė, tuo jos jautrumas didesnis.
