Nori, kad vyresnio amžiaus žmonės nebebūtų „prašytojais“ ar „remiamaisiais“
Seimui yra pateiktas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas – jis turėtų tapti tuo teisės aktu, kuris apims visą vyresnio amžiaus žmonių politiką./BNS Luko Balandžio nuotr.
808 tūkst. gyventojų – tiek Lietuvoje pernai buvo skaičiuojama 60 metų ir vyresnių žmonių. Tokio amžiaus žmonės sudaro kone trečdalį visos lietuvių populiacijos, tačiau iki šiol nebuvo nė vieno įstatymo, kuris būtų skirtas grynai vyresnio amžiaus žmonėms. Seimui yra pateiktas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas – jis turėtų tapti tuo teisės aktu, kuris apims visą vyresnio amžiaus žmonių politiką. Visgi senjorai sako, kad nors įstatymas ir reikalingas, baiminamasi, kad netaptų dar vienu biurokratinio aparato sraigteliu.
Rėmėsi jaunimo politikos pagrindų įstatymu
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Silva Lengvinienė. Taip pat šį įstatymą rengė Seimo nariai Vilija Targamadzė, Edmundas Pupinis, Andrius Navickas, Kęstutis Vilkauskas, Tomas Tomilinas, Eugenijus Jovaiša, Arūnas Valinskas.
Politikai viliasi, kad Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas padės formuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką, diegti visuomenėje supratimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendindami savo poreikius, negali ir toliau būti „prašytojais“ ar „remiamaisiais“.
Projekto rengėjai akcentuoja, kad visuomenėje turi keistis suvokimas apie vyresnio amžiaus žmones.
Vyresnio amžiaus žmonių politiką siūloma orientuoti aštuoniomis kryptimis. Tai švietimas ir mokymasis, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, užimtumas, būsto ir aplinkos pritaikymas, kultūra, transportas, asmens saugumas.
Planuojama, kad politika būtų vykdoma tiek centrinės valdžios mastu, tiek savivaldos lygmeniu.
Senjorai: nesinori dar daugiau popierizmo
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kėdainių skyriaus pirmininkas Kęstutis Nekrošius sakė, kad toks įstatymas neabejotinai reikalingas. Maža to, tokio įstatymo idėja tarp politikų sklando jau seniai, tik niekas anksčiau tos minties nebuvo pavertęs realybe.
„Tokio įstatymo tikrai reikėtų. Apie tokį įstatymą kalbama jau labai seniai. Bet anksčiau tik pakalbėdavo ir nurimdavo, nutildavo viskas.
Šiemet jau buvo didelės konferencijos, susitikimai su ministerijų atstovais ir mes išreiškėme poreikį tokiam įstatymui. Toks įstatymas apjungtų visus tuos vyresnius žmones siejančius reikalus, nes vien renginiuose pasimatė, kad jokio bendrumo nėra – Socialinės apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija atsiunčia kokį žmogų, jie pakalba kažką iš savo varpinės, kiekvienas apie savo reikalus, tačiau jokio bendrumo, jokio bendro vaizdo tai nėra…
Žinau, kad buvo numatyta, jog rajonuose bus vyresnių žmonių reikalų koordinatorius, kaip atitinkamai yra jaunimo reikalų koordinatorius.
Tik yra baisu, kad nors planai geri, bet kad nenueitų viskas „ant popieriaus“. To popierizmo jau dabar per akis turime, nesinori jo dar daugiau“, – sakė K. Nekrošius.
Pasak K. Nekrošiaus, vyresniems žmonėms svarbiausia iš esmės yra galimybė bendrauti. O bendrauti galima ir veikiant įvairias naudingas veiklas – mankštose, šokiuose, koncertuose. Labiausiai, ko gero, senjorams norėtųsi turėti galimybę keliauti – tiek Lietuvoje, tiek ir į užsienį, tačiau rengiant projektus kelionės leidžiamos tik tokiu atveju, jei vykstama apsikeisti gerąja bendruomenių patirtimi.
Aut. past.
Vyresniems žmonėms labiausiai reikia bendravimo
Įstatymo projektas, tiesa, skamba labai abstrakčiai, o kiek jo naudos pajus eilinis vyresnio amžiaus gyventojas? Tai, matyt, priklauso ir nuo paties žmogaus. K. Nekrošius sako, kad nors Kėdainių „Bočių“ organizacijoje yra apie 60 narių, kai kuriuos tenka vis kalbinti kažkur dalyvauti, dalis patys gana išrankūs veikloms.
Ne visi vyresnio amžiaus žmonės nori naudotis jau dabar jiems siūlomomis galimybėmis.
„Reikia šnekinti žmones. Manau, kad kartais jau yra ir persisotinimas – pas mus tiek renginių visokių vyksta, kultūros centrai kiek organizuoja, bibliotekos – net ir norėdamas visur nespėsi.
Žmonės renkasi, kur eiti, kur geriau, lygina, komentuoja. Ir tai, aišku, normalu.
Bet norėtųsi, kad senjorai patys įdėtų savo indėlį, patys idėjų pasiūlytų, kažką padarytų. Jei reikia kažkokios pagalbos organizuojant renginius, oi, kaip sunku savanorių rasti“, – sako Kėdainių „Bočių“ pirmininkas.
Pasak K. Nekrošiaus, vyresniems žmonėms svarbiausia iš esmės yra galimybė bendrauti. O bendrauti galima ir veikiant įvairias naudingas veiklas – mankštose, šokiuose, koncertuose.
Labiausiai, ko gero, senjorams norėtųsi turėti galimybę keliauti – tiek Lietuvoje, tiek ir į užsienį, tačiau rengiant projektus kelionės leidžiamos tik tokiu atveju, jei vykstama apsikeisti gerąja bendruomenių patirtimi.
