Noras skolintis nemažėja, tačiau paskolų išduodama mažiau

 Noras skolintis nemažėja, tačiau paskolų išduodama mažiau

BNS Irmanto Gelūno nuotr.

Palūkanoms drastiškai šovus į viršų, kone dvigubai išaugusios paskolų įmokos palietė ir kėdainiečius, tačiau noro skolintis iš bankų ir kitų kredito įstaigų neatvėsino. Šios skaičiuoja, kad norinčių pasiskolinti per praėjusius metus nesumažėjo, tačiau ketvirtadaliu ar penktadaliu sumažėjo išduodamų paskolų. Tiesa, kaip pastebi kreditus suteikiančios įmonės, tokių Kėdainių rajono gyventojų, kuriems reikėtų kraustytis iš įsigytų būstų dėl neišgalėjimo išsimokėti paskolų, dar nėra buvę, o ir prašymų atidėti mokėjimus ar peržiūrėti mokėjimų grafikus tėra vos vienas kitas.

Gyventojai tapo atsargesni ir skolinasi atsakingiau

Nepaisant pernai užgriuvusio sudėtingesnio finansinio periodo, anot Kėdainių krašto kredito unijos (KKKU) administracijos vadovo Egidijaus Žaltausko, besikreipiančių dėl paskolų nesumažėjo, tik skolinimasis tapo atsargesnis ir lūkesčiai ne tokie optimistiški: „Žmonės pradėjo daugiau analizuoti palūkanų kitimo tendencijas ir kaip tai gali paveikti paskolų grąžinimą. Padaugėjo besiskolinančiųjų mažesnes sumas, skolinimasis tapo labiau pasvertas.“

Kad gyventojai tapo atsargesni ir atsakingesni, sutinka ir „Swedbanko“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Tomas Pulikas: „Kėdainių mieste ir rajone per 2023 m. 11 mėn. apie du trečdaliai suteiktų paskolų buvo skirta butams daugiabučiuose įsigyti. Likusi dalis – individualių namų įsigijimui ar statybai. Vidutinis „Swedbanko“ suteiktos būsto paskolos dydis Kėdainių mieste siekia apie 49 tūkst. eurų, o Kėdainių rajone – 67 tūkst. eurų“./Asmeninio archyvo nuotr.

„Pirmojo būsto įsigijimas ar poreikis pasigerinti gyvenimo sąlygas keičiant būstą daugeliui gyventojų ir toliau išlieka aktualus. Išaugęs EURIBOR rodiklis ir pakilusios būsto palūkanos prisidėjo prie bendrai stebimos stabilizacijos NT rinkoje. Gyventojai nebesitiki tolesnio spartaus NT kainų augimo ir nori sulaukti didesnio apibrėžtumo dėl EURIBOR krypties. Todėl jie neskuba priimti sprendimų dėl būsto įsigijimo, ilgiau apie tai svarsto, atidžiau vertina savo finansines galimybes“, – aiškino pašnekovas.

KKKU paskolų išdavė ketvirtadaliu, „Swedbankas“ – penktadaliu mažiau

Nors, E. Žaltausko teigimu, kėdainiečių noras skolintis nesumažėjo, tačiau KKKU paskolų pernai išdavė ketvirtadaliu mažiau nei metais anksčiau. 

„2023 m. lyginant su 2022 m. išduodamų paskolų sumažėjo apie 25 proc., taip pat sumažėjo vidutinė paskolos suma. Daugumos paklausimai, kiek maksimaliai galite paskolinti, pakeitė klausimai, ar galite paskolinti konkrečią sumą, – pasikeitusius klientų įpročius apibūdino E. Žaltauskas. – Reikalavimai paskoloms liko tie patys, t. y. vadovaujamės nuo 2012 m. Lietuvos banko galiojančiais atsakingo skolinimo nuostatais.“

Pastaruosius kelerius metus būsto paskolų išdavimo tvarkos bei reikalavimų nekeitė ir „Swedbankas“.

„Dėl išaugusio EURIBOR rodiklio ir atitinkamai kintamų būsto paskolų palūkanų mėnesio įmoka už būstą gali būti pastebimai didesnė, palyginti su situacija prieš dvejus metus.

Įvertinus dar ir tai, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvoje stebėtas ženklesnis būsto brangimas, gyventojams su žemesnėmis pajamomis tapo kur kas sunkiau atitikti Lietuvos banko nustatytus atsakingo skolinimo nuostatus“, – aiškino T. Pulikas.

Tokių Kėdainių rajono gyventojų, kuriems reikėtų kraustytis iš įsigytų būstų dėl neišgalėjimo išsimokėti paskolų, dar nėra buvę, o ir prašymų atidėti mokėjimus ar peržiūrėti mokėjimų grafikus tėra vos vienas kitas.

Aut. past.

E. Žaltauskas skaičiavo, kad 2023 m. Kėdainių krašto kredito unija išdavė 2,8 mln. plius 1,2 mln. lengvatinių paskolų nukentėjusiems nuo karo, o 2022 m. – 3,5 mln. plius 2,7 mln. nukentėjusiems nuo karo ir COVID-19.

Tuo metu T. Pulikas pastebėjo, kad „Swedbankas“ per 2023 m. 11 mėn., palyginti su ankstesniais metais, sulaukė maždaug penktadaliu mažiau užklausų dėl būsto paskolų.

„Bendras išduotų būsto paskolų skaičius minimu laikotarpiu taip pat sumažėjo penktadaliu.

Per 2023 m. 11 mėn. būsto finansavimą „Swedbank“ suteikė 50-iai Kėdainių miesto ir rajono gyventojų bei taip padėjo jiems įsikelti į naujus savo namus. Ankstesniais metais tokių gyventojų buvo 53. Galima pastebėti, kad maždaug penktadalis iš jų praėjusiais metais įsigijo pirmą savo būstą su valstybės subsidija“, – komentavo pašnekovas.

Šiuo metu sunkumų daugiausia patiria žemės ūkio sektorius

Jis taip pat pažymėjo, kad „Kėdainių mieste ir rajone per 2023 m. 11 mėn. apie du trečdaliai suteiktų paskolų buvo skirta butams daugiabučiuose įsigyti. Likusi dalis – individualių namų įsigijimui ar statybai.

Vidutinis „Swedbanko“ suteiktos būsto paskolos dydis Kėdainių mieste siekia apie 49 tūkst. eurų, o Kėdainių rajone – 67 tūkst. eurų“.

Tuo metu KKKU suteikiamų paskolų prioritetai skiriasi. Kaip sakė E. Žaltauskas, Kėdainių krašto kredito unijos didžioji dalis paskolų suteikiama žemės ūkiui ir smulkiajam verslui, tada būsto paskolos ir vartojimo kreditai.

Egidijus Žaltauskas skaičiavo, kad 2023 m. Kėdainių krašto kredito unija išdavė 2,8 mln. plius 1,2 mln. lengvatinių paskolų nukentėjusiems nuo karo, o 2022 m. 3,5 mln. plius 2,7 mln. nukentėjusiems nuo karo ir COVID-19./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

O pasidomėjus, ar jau susiduriama Kėdainiuose su paskolų grąžinimo problema ir ar dažnai klientai prašo atidėti įmokas, unijos administracijos vadovas sakė: „Dėl įmokų atidėjimo besikreipiančių yra visada, tai daugiau priklauso nuo sektoriaus, kuris šiuo metu patiria sunkumų.

Pavyzdžiui, šiuo metu daug sunkumų patiria žemės ūkis, dėl karo smarkiai išaugo trąšų kaina, skubėjo visi pirkti, nes tiekėjai grasino, kad dar brangs, ir kartu guodė, kad grūdų supirkimo kaina augs lygiagrečiai, tačiau išėjo taip, kad trąšos nupirktos brangiai, o grūdų kaina krito. Pandemijos laikotarpiu sunkumus patyrė smulkus verslas ir atsirado būtinybė pertvarkyti mokėjimus“.

T. Puliko teigimu, „Swedbankas“ didelio antplūdžio klientų, negalinčių išsimokėti paskolų, taip pat nėra pajutęs.

„Esame sulaukę pavienių gyventojų prašymų atidėti paskolos įmokų mokėjimą, bet reikšmingų vėlavimų kol kas nepasitaikė“, – kalbėjo banko atstovas.

„Palūkanų pikas jau pasiektas ir tai yra laikinas ekonomikos atvėsinimas, po kurio neišvengiamai ateina ekonomikos gaivinimo periodas, lydintis palūkanų mažėjimą.“

E. Žaltauskas

Nė vienas paskolos gavėjas iš namų nebuvo iškraustytas

T. Pulikas pasidžiaugė klientų sąmoningumu bei atsakingumu, dėl ko imtis drastiškų priemonių – būsto konfiskavimo – kol kas neteko: „Pastaruoju metu tokių atvejų nebuvo. Džiugina tai, kad būsto paskolas turintys gyventojai atsakingai žiūri į įsipareigojimų vykdymą. Netikėtai susidūrę su finansiniais sunkumais dažniausiai neatidėliodami kreipiasi į banką ir kartu siekia ieškoti išeities. Tokiais atvejais praktiškai visada randame visoms pusėms tinkantį sprendimą, kuris padeda toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“.

T. Pulikui antrino ir E. Žaltauskas: „Išieškojimas iš įkeisto turto yra kraštutinė priemonė ir reikia būti ypatingai piktybiškam, kad nesusitartum dėl mokėjimo grafiko pakeitimo. Bent jau mūsų paskolų gavėjams tikrai kraustytis nereikia, visais atvejais ieškome sprendimų iš įvairiausių situacijų, kalbamės ir dažniausiai susitariame“.

„Džiugina tai, kad būsto paskolas turintys gyventojai atsakingai žiūri į įsipareigojimų vykdymą. Netikėtai susidūrę su finansiniais sunkumais dažniausiai neatidėliodami kreipiasi į banką ir kartu siekia ieškoti išeities.“

T. Pulikas

Kėdainiečių skolinimasis buvo panašus, kaip ir kitų regionų gyventojų

Apibendrindamas praėjusių metų paskolų suteikimo ir mokėjimo situaciją, KKKU administracijos vadovas sakė, jog žvelgiant į bendras kėdainiečių skolinimosi tendencijas, jos mažai kuo skyrėsi nuo regioninės Lietuvos tendencijų.

„Šiuo ekonominio ciklo laikotarpiu kažko netikėto neįvyko, tiesiog nuo 2012 m. vyko pinigų nuvertėjimas, pinigų kaina eurozonoje buvo žemiau nulio, o tai anksčiau ar vėliau turėjo baigtis infliacijos šuoliu ir palūkanų didėjimu, – paaiškino E. Žaltauskas. – Palūkanų pikas jau pasiektas ir tai yra laikinas ekonomikos atvėsinimas, po kurio neišvengiamai ateina ekonomikos gaivinimo periodas, lydintis palūkanų mažėjimą.“

Apie tai, kad turintieji paskolas greitu metu galės kiek lengviau atsikvėpti, kalbėjo ir T. Pulikas.

„EURIBOR greičiausiai jau pasiekė piką ir antroje metų pusėje tikimasi šio rodiklio mažėjimo. Vadinasi, atitinkamai mažės ir būsto paskolų palūkanos. Be to, gyventojų galimybes įpirkti būstą gerins toliau besitęsiantis atlyginimų augimas“, – optimistinėmis netolimos ateities prognozėmis dalijosi banko atstovas.

O E. Žaltauskas prisiminė 2008 m. palūkanų kilimo periodą, kai EURIBOR siekė net 5,11 proc. ir paskolų palūkanos buvo dar didesnės nei šiandieną.

„Jei įvertintume gyventojų perkamosios galios didėjimą per pastarąjį dešimtmetį bei EURIBORO žemumas, suprastume, kad toks drastiškas periodinis palūkanų padidėjimas nėra jau toks ir reikšmingas, tai daugiau emocinis poveikis, išėjimas iš komforto zonos“, – įsitikinęs unijos administracijos vadovas.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video