Net nežinia, ar „Lifosa“ mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą

 Net nežinia, ar „Lifosa“ mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą

Fosfogipso atliekų sąvartyne ne tik būtina valyti nuotekas nuo pavojingų junginių, bet ir reguliariai vykdyti išleidžiamų nuotekų ir aplinkos monitoringą./D. Umbraso/lrytas.lt nuotr.

Jei per artimiausią mėnesį nepavyks rasti kompromisų su Lietuvos valdžia, jau kiek mažiau nei po mėnesio vieną iš didžiausių šalies gamyklų – Kėdainių „Lifosą“ bus pradėta ruošti konservavimui. Tačiau net ir užkonservavus gamyklos veiklą lieka daug iki šiol neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kas bus su trąšų gamybai naudojamų cheminių medžiagų atliekomis? Ar jos nekels grėsmės aplinkai ir, žinoma, kėdainiečių sveikatai? Ar po veiklos sustabdymo kas nors prižiūrės sukauptas atliekas? Galiausiai – kiek kainuos laikinas „Lifosos“ darbo nutraukimas? Pati gamyklos valdžia į šiuos klausimus atsakinėja labai nenoriai ir ribotai, o Kėdainių rajono savivaldybė pateikia tik teorinę informaciją, rodydama į Aplinkos ministeriją bei jai pavaldžias institucijas. Tuo tarpu mokslininkai įspėja, kad tokios gamyklos veiklos stabdymas gali būti pavojingas tiek aplinkai, tiek ir žmonių sveikatai. Aplinkosaugos požiūriu net nežinia, ar gamykla mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą.

Vis dar ieško sprendimų

„Lifosos“ viešųjų ryšių specialistė Indrė Mažeikienė „Rinkos aikštei“ teigė, jog bendrovės savininkai ir vadovybė toliau tęsia diskusijas su valdžios institucijomis ir ieško skubių bei abi puses tenkinančių sprendimų, kad būtų išvengta blogiausio scenarijaus. Vis dėlto jei sprendimo rasti nepavyktų, lygiagrečiai yra vykdomas oficialus pasiruošimo laikinam gamyklos konservavimui procesas.

Nors būtina ruoštis visiems scenarijams, bendrovės vadovybė deda visas pastangas, kad būtų rastas alternatyvus sprendimas ir išvengta laikino bendrovės konservavimo.

Paklausta, kiek galėtų kainuoti laikinas gamyklos veiklos stabdymas, įmonės atstovė tiesiogiai neatsakė: „Lifosos“, kuri nevykdo gamybos, išlaikymas kas mėnesį kainuoja kelis milijonus eurų. Tokia veikla ekonomiškai nepagrįsta, kad galėtų ilgai tęstis. Siekiant išvengti didesnių nuostolių ir išlaidų bei įmonės bankroto, buvo nuspręsta inicijuoti pasiruošimą bendrovės laikinam konservavimui.“

Doc. dr. Aušra Zigmontienė: „Atsižvelgiant į ateities galimybes, atradus tinkamas technologijas ir būdus, kaip šią atlieką panaudoti kaip antrinę žaliavą – būtų galima gauti ir ekonominės naudos. Tačiau kol kas eksperimentiniuose tyrimuose ar nedidelių kiekių fosfogipso apdorojime bandoma gaminti tik sieros rūgštį, išrenkant retuosius metalus bei kalcį“./VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto nuotr.

Būtina nuolatinė priežiūra

Tačiau tai, kad gamyklos veikla bus sustabdyta, nereiškia, jog ji taps saugesnė ir kels mažiau pavojaus aplinkai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė atkreipė dėmesį, jog kiekvienoje chemijos pramonės gamyklos teritorijoje yra padidėjusi aplinkos taršos rizika įmonei vykdant veiklą, tačiau tam tikrais atvejais ne mažiau pavojinga, kai įmonė savo veiklos nevykdo arba įmonės veikla yra stabdoma.

„Tuomet jos teritorijoje lieka ir amoniako talpos įrenginiai, kurie, tikėtina, yra užpildyti cheminėmis medžiagomis. Amoniako talpas būtina prižiūrėti, kad nekiltų nuotėkio pavojaus, kadangi fosforo rūgštis yra gaminama bendrovės fosforo rūgšties ceche ir vamzdynais tiekiama į amofoso cechą trąšų gamybai.

Amoniakas į įmonės teritoriją yra atvežamas geležinkelių cisternomis ir iškraunamas amoniako sandėlyje į rutulines talpyklas. Įmonei vykdant veiklą, įrenginių darbas ir slėgio linijos yra nuolat stebimos. Šią stebėseną reikėtų užtikrinti ir sustabdžius įmonės veiklą, kad cheminės medžiagos, esančios įmonės teritorijoje, nepatektų į aplinką“, – aiškino VILNIUS TECH docentė.

„Lifosos“ atstovė I. Mažeikienė užtikrino, jog bendrovei net ir sustabdžius veiklą, reikiamų kompetencijų turintys darbuotojai ir toliau joje dirbs bei prižiūrės būtiniausius įrenginius.

„Vienas iš „Lifosos“ savininkės „EuroChem“ prioritetų yra išsaugoti gamyklą laikino konservavimo metu. Dėl to būtų siekiama išlaikyti dalį darbuotojų, turinčių būtiniausias kompetencijas, kad gamykla išliktų apsaugota ir saugi“, – sakė įmonės atstovė.

Jeigu būtų sustabdyta įmonės veikla, tikėtina, iškiltų esminis klausimas – kur panaudoti susikaupusį vandenį ir kaip užtikrinti, kad susikaupęs vanduo nepatektų į gamtinę aplinką ir jos neužterštų?

A. Zigmontienė

Atliekų sutvarkymas kainuotų apie 32 mln. eurų

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins, kalbėdama apie AB „Lifosai“ suteiktą leidimą vykdyti ūkinę veiklą, pažymėjo, kad šio leidimo sudėtinė dalis yra Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame numatytos visos atliekų saugojimo įrenginių uždarymo priemonės bei sutvarkymo būdai, apskaičiuotas lėšų poreikis.

Jau žinoma, kad vien tik įgyvendinti tokį planą kainuotų apie 32 mln. eurų, tad šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas vykdo AB „Lifosa“ prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento – maksimaliosios hipotekos šiai sumai derinimo procedūras.

Giedrė Kacienė: „Uolienose natūraliai esantys radionuklidai uranas, toris bei radis išlieka ir fosfogipso kloduose, juose susikoncentruoja labiau nei natūraliose uolienose ir palaipsniui skyla į radioaktyvųjį radoną. Apšvita radonu, natūraliai esančiu uolienose, vidutiniškai sudaro apie trečdalį mūsų regiono gyventojų gaunamos apšvitos, tad nuolatinis buvimas šalia fosfogipso klodų gali šią apšvitą reikšmingai padidinti“./Asmeninio archyvo nuotr.

Fosfogipsas didina vėžinių susirgimų riziką

Per ilgus veiklos metus AB „Lifosa“ vykdydama veiklą sukaupė nemažas fosfogipso atsargas, kurios dažnai dar vadinamos Kėdainių alpėmis. AB „Lifosa“ eksploatuoja 129 ha nepavojingų atliekų fosfogipso sąvartyną. Jis yra uždaroje teritorijoje ir apjuostas apsauginiu pylimu. Sąvartyne kaupiamos ir saugomos bendrovės nepavojingos gamybinės atliekos: fosfogipsas, sieros šlamas, neutralizacijos šlamas ir silikagelis.

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų programos Aplinkotyra ir aplinkos apsauga dėstytoja, mokslo darbuotoja Giedrė Kacienė su tuo, jog minėtos atliekos nepavojingos, nėra linkusi sutikti ir pateikia savo argumentus.

„Fosfogipsas savo sudėtimi iš esmės atitinka natūralius gipso (kalcio sulfato hidrato) klodus, tačiau yra dirbtinai susintetintas apdirbant fosfatines uolienas fosforo rūgšties gamyboje. Pagrindinė didelių fosfogipso sankaupų keliama rizika aplinkai bei žmonių sveikatai – potenciali tarša sunkiaisiais metalais ir radiacija.

Fosfogipso sankaupose aptinkama arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, kurie didina vėžinių susirgimų riziką, į organizmą patekę per kvėpavimo takus ar su maistu (jei buvo išplauti į gruntinius bei paviršinius vandenis, per žemės ūkio produkciją), – įspėjo G. Kacienė. – Uolienose natūraliai esantys radionuklidai uranas, toris bei radis išlieka ir fosfogipso kloduose, juose susikoncentruoja labiau nei natūraliose uolienose ir palaipsniui skyla į radioaktyvųjį radoną.

Apšvita radonu, natūraliai esančiu uolienose, vidutiniškai sudaro apie trečdalį mūsų regiono gyventojų gaunamos apšvitos, tad nuolatinis buvimas šalia fosfogipso klodų gali šią apšvitą reikšmingai padidinti (pvz. apšvitos radonu padidėjimas nustatytas Belgijoje, ištyrus gyventojų namus, pastatytus ant apleistų ir nebenaudojamų fosfogipso klodų).“

Fosfogipso sankaupose aptinkama arseno, kadmio, chromo, gyvsidabrio, kurie didina vėžinių susirgimų riziką, į organizmą patekę per kvėpavimo takus ar su maistu (jei buvo išplauti į gruntinius bei paviršinius vandenis, per žemės ūkio produkciją).

G. Kacienė

Su fosfogipso kalnų problema susiduria visas pasaulis

Tačiau ne vienus metus AB „Lifosa“ teritorijoje stūksantys fosfogipso (kalcio sulfato) kalnų problema, pasak VILNIUS TECH docentės dr. A. Zigmontienės, opi ne tik Kėdainiuose, bet ir pasauliniu mastu, nes tik iki 15 procentų fosfogipso yra perdirbama.

„Atsižvelgiant į ateities galimybes, atradus tinkamas technologijas ir būdus, kaip šią atlieką panaudoti kaip antrinę žaliavą – būtų galima gauti ir ekonominės naudos. Tačiau kol kas eksperimentiniuose tyrimuose ar nedidelių kiekių fosfogipso apdorojime bandoma gaminti tik sieros rūgštį, išrenkant retuosius metalus bei kalcį. Taip pat yra bandoma naudoti fosfogipsą kelių pramonėje arba kaip statybinį gipsą, – komentavo doc. dr. A. Zigmontienė. – Tai išlieka esminė problema, nes šis fosfogipsas yra užterštas fosforo ir fluoro rūgštimis bei kitais pavojingais priedais, dėl kurių ši žaliava, visų pirma, turi būti apdorojama, kad tiktų tolimesniam naudojimui.“

Docentės žiniomis, lyjant lietui, nuo fosfogipso kalnų užterštas vanduo surenkamas, kad nepatektų į išorinę aplinką. Be to, šis surinktas vanduo yra vėl panaudojamas gamybos procese „Lifosoje“.

„Tad, jeigu būtų sustabdyta įmonės veikla, tikėtina, iškiltų esminis klausimas – kur panaudoti susikaupusį vandenį ir kaip užtikrinti, kad susikaupęs vanduo nepatektų į gamtinę aplinką ir jos neužterštų? Tai yra pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų įvertinti stabdant gamybą bei ieškoti racionalių ir efektyvių sprendimo būdų, kad būtų išvengta dirvožemio, gruntinių ir paviršinių vandenų teritorijų taršos“, – sakė pašnekovė.

Nuomonės dėl fosfogipso kalnų prieštaringos

Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Kalbėdama apie vadinamąsias Kėdainių alpes G. Kacienė taip pat atkreipė dėmesį, jog kol kas visame pasaulyje fosfogipsas saugomas atvirose saugyklose, aukštas kalvas primenančiose krūvose.

„Jam džiūstant susiformuojanti pluta sumažina radono emisijas ir apsaugo nuo nupustymo ir sklaidos teritorijoje. Mokslinių tyrimų bei pačių įmonių pasaulyje atlikti dirvožemio ir gruntinio vandens tyrimai prieštaringi – dažniausiai pavojaus aplinkai nenustatoma, tačiau yra atvejų, kai fosfogipso saugyklos klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkai dėl potencialios dirvožemio bei gruntinių vandenų taršos sunkiaisiais metalais (pvz., Ispanijos Huelva saugykla). Daug prieštaravimų įneša ir reikalavimų skirtumai skirtingose šalyse (pvz., EU jie yra griežtesni nei JAV)“, – sakė VDU dėstytoja.

Jos teigimu, kokią riziką kelia AB „Lifosa“ fosfogipso sankaupos, neatlikus tyrimų sunku pasakyti. Taip pat potencialų poveikį aplinkai lemia ir inžinerinės priemonės, apsaugančios dirvožemį bei gruntinius vandenis nuo galimai užteršto filtrato.

AB „Lifosa“ eksploatuoja nepavojingų atliekų fosfogipso sąvartyną, kurio plotas 129 ha. Jis yra uždaroje teritorijoje ir apjuostas apsauginiu pylimu. Sąvartyne kaupiamos ir saugomos bendrovės nepavojingos gamybinės atliekos: fosfogipsas, sieros šlamas, neutralizacijos šlamas ir silikagelis.

G. Kundrotaitė-Kozins

Tvenkiniai – dar vienas klaustukas

Be minėtų fosfogipso kalnų, gamyklos teritorijoje taip pat yra ir du tvenkiniai, kurie veiklos sustabdymo atveju taip pat keltų daug klausimų, ką su jais daryti.

„AB „Lifosa“ teritorijoje esantys du tvenkiniai, kurie susisiekia tarpusavyje, skirti nuo įmonės teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų ir po biologinio nuotekų valymo išvalymo atitekančioms nuotekoms išskaidrinti. Šios išvalytos nuotekos ir nuskaidrėjusios nuotekos išleidžiamos į Obelies upę. Nuotekos, kurios susidaro įmonės veikloje, daugiausia užterštos fosforo junginiais.

Fosforo, kaip ir azoto junginiai, patekę į paviršinius vandens telkinius, skatina eutrofikacijos procesus, kurie nulemia augalų ir gyvūnų nykimą. Tad būtina ne tik valyti nuotekas nuo šių junginių, bet ir reguliariai vykdyti išleidžiamų nuotekų ir aplinkos monitoringą, – pabrėžė VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė. – Kaip tai būtų įgyvendinama ir vykdoma sustabdžius įmonės veiklą – turėtų būti suderinta su kontroliuojančiomis aplinkosaugos institucijomis, kad nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos nepatektų į gamtinę aplinką.“

Nuolat vykdoma stebėsena

Galiausiai siekiant atsakyti į klausimą, ar vis dėlto sustabdžius AB „Lifosa“ veiklą, Kėdainiai ir aplinkiniai rajonai neatsidurs ant tiksinčios ekologinės bombos, Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja G. Kundrotaitė-Kozins pažymėjo, kad gamykla turi Aplinkos monitoringo programą bei ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) stebėsenos ir apskaitos planą.

Pagal šiuos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintus dokumentus yra vykdoma aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens stebėsena. Be to, kontrolinius teršalų matavimus periodiškai atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, o Kėdainių rajono savivaldybės užsakymu įgyvendinama Kėdainių rajono savivaldybės 2019–2024 m. aplinkos monitoringo programa. Visos šios priemonės esą galėtų greitai nustatyti aplinkos būklės galimus pasikeitimus atlikus AB „Lifosa“ konservavimą.

23 Komentarai

  • o kiek sieninių plokščių yra sumontuota seniau statytuose namuose?Jas gi pleškino šalia chimdymo pastatyta 40 kartų dulkėtumą gamybos metu viršijanti gamykla.

  • Reiks numinti su dviraciu ir paragauti fosfogipso kalnuose tu atlieku ir atsigerti is prudo vandens.

    • Tu dsbile dirbt pradek kause nafnafai kaip ubagas su tais paciais treningais amzinai. Valkata sutrauka

  • Susimesim su juodeliene ir nupirksim tuos naujus treningus

  • Na gana apie ta Lifosa radau kita darba ir dziaugiuosi uzdaryti nugriaut o o gipsa eksportuoti i rusija uz 1000 euru parduoda savo krasta leidzia terst Smirdziai

  • Mes pedo partija padarysim Lietuva klestincia numausim zmonem paskutines kelnes!

  • Bent nesmirdi mieste, valio!

    • Uždaryti tą nesąmonę seniai reikėjo. Pritariu jums. Dabar tikrai švaresnis oras. Kodėl visas miestas turi kentėti dėl to švogeryno.

    • Nuvažiuokit prie moki veži vakarais tada kalbėkit kad nesmirdi.

  • Nieprieme su nupirktais dviem aukstaisiais? Per bukas esi, tik komentarus ir rasai, tai ir lieji tulzi proto ubage

    • Galesi Mano tulzi gert svogeri o Lifosa nebebus kapec kacapam laisve grynam orui

  • Valiooo …neliko ś ś valioo

  • As labai mundras nyka nebaiges megstu visus mokyti gyventi, jauciuosi makslu gamtos daktaras niekur nedyrbu ir nedyrbsiu ale as toks chytras kad viska zinau vaikstau trenginu su paloskem tipo kavenskas bet ne nugi i spekit kas as cia toks kieteks?

    • nx rasyti straipsni ir spelioti jei niekas dar nieko nezino

      • Nedirbdama dar taršesnė… čia tas pats, kas negeriant degtinės apsinuodyti alkoholiu.

  • Apsimyžęs Nefas Nafnafas Gasiūnaitis? 😀

  • Tegul uz daro ta smarves fabrika ir visi i dviraciu fabrika persikelsit dviraciu surinkejais busit

  • Išeina ,kad atsivers antra Lietuvos stigma.Atominė dirbdama tiek rūpesčių nekėlė kai uždaryta. Dabar tik pinigus kaip smakas ryja ir galo nesimato kada užsprings .Bet kadangi ji valdiška ,tai bent valstybė yra įpareigota ja rūpintis.O Lifosa praktiškai ruskių.Kiba priversim juos prižiūrėt jiems naudos nebeduodantį chlamą?Matysit,reikalų bus kaip karvę papjovus.

    • už gamyklą,kuri ir nužudyta dar skleis supuvusių konservų dvoką.

  • Šimtą metų kartojo, kad fosfogipse radiacijos nėra. Dabar pasirodo, kad yra ir radiacija, ir radonas, ir dar pusė Mendelėjevo lentelės. Tai kada buvo meluojama – tada ar dabar?

  • Melavo tada gamindami plokštes,tad mūsų laimei dėl jose esančio fluoro fosfogipsas nelabai norėjo sulipt ir kietas būti.Todėl šviežiai pastatyta gamykla ir liko be veiklos.Apie radonus tada nieks nekalbėjo.Iš kur daviau pavyzdį apie tas plokštes?Ogi pažįstamos nupirktame bute tokia sienos plokštė buvo .Kūju kerti,tai visas ir susminga.Suiro ji mažais minkštais gabalėliais ir su kastuvu buvo supilta į maišus. Na jose dėl tvirtumo,kad nesusileistų, buvo tokių vielikių ,,armatūriukė“.Gerai kad ji paprasta vidinė .Kapitalinės būtų sugniužę.O kiek žmonių gyvena butuose su tokiomis įmontuotomis sienų pertvaromis?Dėl šių dienų ne ką blogesnių melagių skelbiamų ,,atradimų ir naujienų“patys suprantate,kad tikėti irgi labai pavojinga.Yra informacija apie Kaune veikiančią kokią tai kriauklių ir kitokių santechninių gaminių skylę,kur jau antras žmogus mirė nuo kenksmingų gamybos metu skraidžiusių dulkių.Teisiamas direktorius.O mūsų buvusioje net 40 kartų dulkėtumas viršijo normas.Kėdainiai ir šiaip Lietuvoje pirmauja kvėpavimo takų susirgimais,tad į kokius tai galvos skausmus ar kitus nepaaiškinamus negalavimus jau ir kalbėt neverta.Gal tos paslaptys ir slypi mūsų alpėse? Seniai kalbėjau kad jas reikėtų apželdint pamatęs Vokietijos šachtose iškastų pašalinių nenaudingų uolienų supiltus terikonus.Dabar jau kuris laikas matome pradėjusius baltą spalvą keist žalia ir mūsų kalnus.Dašilo kaip tai žąsiai trečion dienon ir mūsų pramonininkams…Po svietą keliauja ir mato juk
    technologinę pažangą kitose šalyse.

  • Įdomus požiūris, kad gaminti dar daugiau taršių medžiagų yra ekologiškiau lyginant su negaminimu. Super minčių vingiai. Sveikintina.

  • […] ministerijos atstovai, sprendimu R. Jakubauskienei pirmoji vieta buvo skirta už publikaciją „Net nežinia, ar „Lifosa“ mažiau tarši dirbdama, ar sustabdžiusi veiklą“. Sveikindama nugalėtoją aplinkos ministro atstovė spaudai Aistė Žilinskienė neslėpė […]

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video